... Aktualu ★ Nauja ★ Gyvenimiška ...
JONAS LUKAS
Richardas Valzonis su Gene Tunney ir kpt. P. Labanausku “Voice of America” lietuviškojoj transliacijoj, pasikalbėjimo metu
Brig. gen. Vl. Nagius Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus sodelyje Naujųjų Metų naktį, Nepriklausomoj Lietuvoje
DIDVYRIŠKOS ŠIRDYS, BRAŠKANČIOS KOJOS IR MUSŲ AUKOS ...
“Kas neturite kur ir su kuo sutikti Naujųjų Metų, kviečiami atvykti į Karo Muziejų, kur N. Metus sutinkant, bus griežiamas Lietuvos Himnas, Laisvės Varpas skambins laimingajai Lietuvos ateičiai ir Vilniaus atvadavimui, o dangų nušvies tūkstančiai ugnių ...”
Ak, daugelis anuomet turėjome su kuo ir kur sutikti Naujuosius Metus. O vis dėlto šimtai ir tūkstančiai kauniškių, išgirdę šiuos mūsų Tautos Šventovės vadovo žodžius, susirinkdavome. Susirinkdavome aną paslaptingąją naktį prie Nežinomojo Kareivio Kapo, Muziejaus Varpų bokšto papėdėje.
Gal tūkstantąjį kartą žiemos nakties tamsoje išvysdavome čia ir gyvuosius Laisvės Kovų paminklus — rūsčias mūsų karo invalidų gretas . . . Jų didvyriškos širdys, girgždančios kojų ar rankų protezės ir Laisvės Varpo dūžiai — giliai persmelkdavo mūsų sąžinę . ..
Dabar . . . anie paminklai barbarų išniekinti, tauta kalama prie kryžiaus, o gyvuosius laisvės kovūnus — invalidus žiaurus likimas gainioja nė nesvajotose pasvietėse. Pats mūsų Šventovės didysis vaidila, amžiaus ir vargų laužiamas, vis dažniau ilsisi ligonio lovoje.
O vis dėlto mes visi ir dabar “tebesišildome prie ugnelės, kurią čia atsinešėme drauge su Gimtosios žemės smilčių žiupsneliu, su Laisvės Varpo gaudesiu savo širdyse, su nenutilsiančia amžinųjų lietuvių tautos kareivių daina. Ir tai todėl — amžiais bus laisva Lietuva . . .
Mes čia savo tarpe turime ir dalį laisvės paminklų iš mielojo Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus sodelio. Tai tie patys gyvieji Nepriklausomybės Kovų paminklai . . .
* * *
Virš. Bronius Tvarkūnas, Karo Inv. S-gos Pirmininkas
Karo Muziejaus viršilos Broniaus Tvarkūno butelis Philadelpijoje kuklus, tvarkingas. Jis pats, tik ką grįžęs iš sunkaus fizinio darbo, sėdi palinkęs prie stalo, įtemptai vartydamas Sąjungos reikalų popierius. O tie popieriaus lakštai šlama benamių invalidų tylaus skundo, neišbrendamo vargo ar net nujaučiamos mirties aimanomis. Štai, vienas jų primygtinai klausia, kam reikės perduoti krauju užsitarnautą Vyčio Kryžių ir kitus Nepriklausomos Lietuvos garbės ženklus, nes jis ilgiau negyvensiąs, kaip kokius dar vienerius metus . . . Niekur negaunąs darbo, neturįs iš ko gyventi. O priešokulkų suvarstytas kūnas kasdien nykstąs . ..
Bronius kažkodėl jaudinasi, lyg įelektrintas. Ir jo sušaudyta ranka nervingai užrašo ant ano laiško: pasiųsti 25 dolerius. Ak, koks džiaugsmas, kai turi ką pasiųsti! Ir ne tik tam vienam. Kasos knyga tą naktį rodo arti pusantro tūkstančio. Viešpatie, kiek daug, palyginus prieš metus! Ak, kiek maža, kai mėgini pažvelgti skubios paramos reikalingiausių vyrų kančias ir vargą... O jeigu taip 25.000 sveikųjų bent po pusę dolerio į metus . . .
— Aš skiriu $100! — kažkur kažkam parašė vienas senųjų mūsų ateivių — Ant. žiemys, buvęs dar caro gvardijos vyras. — Pasak J. Cicėno, jiems būtinai reikia nupirkti kokią farmą.
MŪSŲ SARGYBOS VAKARŲ EUROPOJE
Iš Lapkričio 23-sios minėjimo iškilmių Vokietijoje, pas mūsų kuopų vyrus. Žemiau: Sargybų pamaina išskirstyme.
RIČARDAS VALZONIS — PAVYZDINGIAUSIAS AMERIKOS BERNIUKAS
Šių metų sausio mėn. JAV buvo renkamas pavyzdingiausias Amerikos berniukas, kaip paskatinimo pavyzdys šios šalies vaikams, kad jie būtų darbštūs, pareigingi, gerbią savo kraštą. Iš 350.000 berniukų (iš 350 miestų) buvo išrinktas Ričardas Valzonis, jau praėjusiais metais laimėjęs Boy of America vardą ir stipendiją į Wilbraham Academy, Massachussets valstijoje.
Sausio 9—12 dienomis R. Valzcnis buvo Didžiojo New Yorko svečias. Jį čia priėmė ir jam garbės ženklus įteikė New Yorko burmistras Impelliteri, o taip pat pasaulinis bokso čempionas Gene Tunney ir plaukiojimo čempionas Buster Crabbe.
Milijonai amerikiečių R. Valzonį matė televizijoje ir girdėjo kalbantį per radiją. Pasikalbėjime su “Amerikos Balso” atstovu kpt. P. Labanausku (kuris buvo perduotas į mūsų tėvynę) keturiolikametis berniukas Ričardas Valzonis išreiškė viltį pamatyti Lietuvą, kai tik ji bus laisva, o Lietuvos vaikučiams pasiuntė nuoširdų “Iki pasimatyme ...”
Buvusis pasaulinis bokso čempionas Gene Tunney, kaip buvęs JAV laivyno vyr. sporto instruktorius, sakėsi lankęsis Lietuvoje 1931 m. ir šia proga gražiai atsiliepė apie lietuvius ir mūsų didįjį boksininką Juozą Šarkį.
Ričardo pavyzdys tepaskatina vsus mūsų jaunuosius būti darbščiais, dorais, sąžiningais vaikais, mylėti savo tėvynę ir garsinti jos brangų vardą.
DOMISI NEŽINOMOJO KAREIVIO KAPO TRADICIJA
Praėjusiais metais FESTIVAL INFORMATION SERVICE, New Yorke, kreipėsi į Lietuvos Įgaliotą Ministerį Washingtone P. Žadeikį, prašydama medžiagos į visą eilę klausimų, liečiančių Lietuvos Nežinomojo Kareivio Kapo istoriją-tradiciją.
Talkininkaujant gen. Nagiui ir kt. kariams bei kultūrininkams, prašomoji medžiaga buvo parengta
Atsakymai į klausimus, ar informacija bendra prasme, apėmė:
— Kur Nežinomojo Kareivio Kapas yra,
— paminklo aprašymas ir kt. smulkmenos,
— kaip ir kieno buvo parinktas kape palaidotasis,
— kur buvo padaryta atranka,
— kapo pašventinimo data,
— apeigų aprašymas,
— ar yra nuolatinė garbės sargyba,
— ar kapas buvo sužalotas II-jo Pas. karo metu,
—- ar apeigos atliekamos reguliariai ir kada.
Gavus šią medžiagą, FESTIVAL INFORMATION SERVICE vardu, mr. Robert Meyer, Jr., mūsų atstovybei Washingtone atsiuntė šį malonų padėkos laišką:
Gerbiamas Pone,
Nuoširdžiai dėkoju Jums už puikų ir kruopštų atsakymą į mano klausimą apie Lietuvos Nežinomojo Kareivio Kapą.
Aš esu giliai dėkingas už šią medžiagą, kuria aš sėkmingai pasinaudosiu tinkamiausiu būdu, iškeliančiu šio paminklo svarbumą.
Jums nuoširdus ROBERT MEYR, Jr.
