ATEITININKŲ SUVAŽIAVIMAS VILNIUJE

Penktasis ateitininkų kongresas, turėjęs įvykti 1940 metais Vilniuje, buvo sutrukdytas sovietų okupacijos. Reikėjo laukti beveik 50 metų, kol ateitininkai vėl galėjo laisvai susirinkti Vilniuje į atkuriamąjį Lietuvos ateitininkų suvažiavimą 1989 lapkričio 25-26 dienomis. Jame dalyvavo per 900 ateitininkų — moksleivių, studentų ir sendraugių — iš visos Lietuvos. Dalyvių tarpe buvo kardinolas Vincentas Sladkevičius, daug dvasiškių, svečių iš užsienio, jų tarpe ir Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis iš JAV.

Dvi dienas plenariniuose posėdžiuose ir pasiskirsčius įvairiose sekcijose ateitininkai posėdžiavo, klausė ideologinių ir programinių paskaitų, pranešimų, nagrinėjo veiklos klausimus. Giliai į ateitininkų širdis strigo kard. Sladkevičiaus žodžiai: „...Pavasarį atsinaujina kiekvienas medis, jei tik jis yra gyvas. Jūs esate gyvojo ateitininkijos medžio pumpurai, būkite ir toliau vienybėje su Kristumi ir vienas su kitu”.

Gyvai buvo svarstoma programa, statutai bei įstatai. Vieningai buvo sutarta, kad Lietuvos ir išeivijos ateitininkija yra tik vieno ir to paties sąjūdžio dalys, kurių jungtis yra Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis. Lietuvos ateitininkams vadovauti buvo išrinktas Lietuvos Ateitininkų Federacijos pirmininku prof. Arvydas Žygas, dar neseniai gyvenęs Čikagoje. Išrinkta ir Lietuvos ateitininkų taryba. Suvžiavimą rengė Lietuvos ateitininkų atkuriamasis komitetas, kurio pirmininku buvo dr. Vincas Rastenis.

Ateitininkų suvažiavime Vilniuje matėsi daug jaunų veidų. Gretimam puslapy: Moksleivių rūmai, kuriuose vyko suvažiavimas, buvo papuošti užrašu— ,,Dievas yra Meilė". Nuotr. P. Kaufmano.