PILIETIŠKUMAS AR TAUTIŠKUMAS?
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietiškumo sąvoką, kuri turbūt suprantama kaip gairės, pagal kurias valstybės pilietis turėtų elgtis. Apie pilietiškumą ir kažkokios pilietinės visuomenės kūrimą kalba valstybės prezidentas, seimo pirmininkas, ministerijų pareigūnai, kartais net ir aukštieji Bažnyčios vadovai, o visa tai reklamuoja laisvoji žiniasklaida. Neseniai Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusioje specialioje konferencijoje buvo kalbama apie "pilietinę visuomenę ir subsidiarumo principą pokomunistinėse šalyse". Konferencija buvo dalis tarptautinio projekto "Bažnyčios vaidmuo pokomunistinių transformacijų procese" (Ar ne lietuviškiau būtų - "pokomunistinių pokyčių raidoje"?)
Neaišku, kodėl taip susirūpinta pilietinės visuomenės ir pilietiškumo klausimais? Argi piliečio teisės ir pilietiškumas nėra nustatyti valstybės įstatymais -ką galima ir ko negalima daryti, kada balsuoti, kada atlikti karinės tarnybos prievolę, kada sumokėti mokesčius ir tt. Tai yra kiekvienos valstybės piliečio priklausomybės savo valstybei teisės ir pareigos.
Tačiau lietuviui šalia pilietinės sąmonės būtina gal dar labiau rūpintis ir savo tautine sąmone. Lietuviškumas ir jo ugdymas nuo pat pirmųjų vaiko žingsnių šeimoje ir mokykloje - tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje - turėtų būti išsamiau pabrėžiamas. Ypač dabar, kai iš Vakarų ir Rytų visą laiką į Lietuvą skverbiasi kosmopolitinės idėjos ir svetimybės, pirmiausiai suviliojančios ir patraukiančios jaunesniąją kartą, kurioje tautiškumo ir dvasingumo supratimas pastebimai ima išblėsti. Tad sveikintinas Lietuvos valstybės vadovų nusistatymas, padarytas š.m. spalio pradžioje, tartis su Šventuoju Sostu dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje bei religijos dėstymo mokyklose
Savaime aišku, tauta ir valstybė šiandien negali užsidaryti savo kiaute, nematyti kas pasaulyje yra gero ir juo nepasinaudoti. Tačiau pasinaudoti reiktų tik tiek, kad, anot vysk. Jono Borutos, ir toliau būtų išlaikyta Dievo leista įvairovė ir nė vienas žmogus nebūtų suvienodinamas.
Juozas Baužys
PRISIMENANT PROF. JUOZĄ BRAZAITĮ Išleidome paskutinį šių metų numerį, paženklintą viršelyje prof. Juozo Ambrazevičiaus - Brazaičio nuotrauka. Brazaitis buvo pirmasis redaktorius Amerikoje atgaivinto Į LAISVĘ žurnalo. Pirmame numeryje, išleistame 1953 metų gruodžio mėnesį, Brazaitis taip rašė: "...Į LAISVĘ atgaivinam dabar laisvoje, turtingoje ir svetingoje Amerikoje, kad palaikytume tremtyje rezistencijos ir budėjimo dvasią - kokią turėjo pirmieji Į LAISVĘ leidėjai, rašytojai, platintojai, daugumas jau savo gyvybę dėl laisvės atidavę ..."
Tad šiame jau 130-tame Į LAISVĘ numeryje prisimename Juozą Brazaitį lūdnos 25-rių metų sukakties nuo jo mirties proga išsamiu ambasadoriaus dr. Vytauto Dambravos straipsniu.
