IDEALŲ SRITYJE KOMPROMISŲ BŪTI NEGALI
Iš Jungtinėse Amerikos Valstybėse besilankančio iš Lietuvos asmens ir besidominčio išeivijos spauda gavome šį laišką. Kadangi laiškas išreiškia ir mūsų žurnalo vedamąją mintį — bekompromisinį Lietuvos nepriklausomybės siekį, — spausdiname jį vedamųjų skyriuje, tik viršuje uždėję mūsų parinktą iš teksto antraštę.
Gerbiami tautiečiai!
Malonu buvo patirti man, žmogui iš Lietuvos, kad jūs taip domitės įvykių raida mūsų Tėvynėje, kad gan objektyviai vertinate ten prasidėjusį demokratizavimo procesą. Bet nuliūdino kai kurių jūsų publikacijų tonas, minčių dėstymo būdas ir nepagarba oponentui, kai kitaip manantis imamas vaizduoti tautos ir bažnyčios priešu. Čia visų pirma turiu galvoje 1988 metų lapkričio mėn. ,,Akiračiuose" pasirodžiusį p. Rekašiaus straipsnį — atsakymą į žurnalo ,,Į Laisvę" tų pačių metų rugsėjo mėn. vedamąjį. Kategorišką ir nepagarbų minėto straipsnio toną galėčiau pateisinti gal tik noru kartą ir visiems laikams išsiaiškinti visus mus tiek dešimtmečių kankinusius klausimus tam tikru politinės minties nuovargiu. Bet kokiu būdu šis aiškinimas vyksta? Suskirstant visus į baltus ir juodus, dangaus ir šėtono tarnus. Toks mėginimas pasiremti ne vien tik savo kritinio apmąstymo jėga, bet ir išoriniu autoritetu, labai jau primena mums Lietuvoje gerai žinomus laikus, kad bet koks ,,iš aukščiau" atėjęs nurodymas buvo paremiamas visos tarybinės liaudies, jos valios autoritetu.
Žinoma, ne su viskuo, kas dėstoma ,,Į Laisvę" vedamajame galėčiau sutikti. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad Sąjūdis, matyt, nori pajungti demokratizavimo judėjimą kompartijos nurodymams. Tai neteisinga jau vien dėl to, kad Sąjūdis nėra vienalytis, nekalbant apie kitas priežastis. Vienok turiu pastebėti, kad ir šis sakinys nėra kategoriškas, ką patvirtina jį pradedantys žodžiai,,susidaro įspūdis".
Teisingai, mano manymu, šiame vedamajame keliamas klausimas dėl visų mūsų, kokie mes bebūtumėm skirtingi, judėjimą sąlygojančių idealų. Idealų srityje jokių kompromisų būti negali. Kompromisai — tai tik jų įgyvendinimo kelyje, visą laiką neužmirštant ir turint prieš akis kelrodį žvaigždę— galutinį judėjimo tikslą, tautos suverenitetą, jos dvasios saviraiškos atgavimą visose žmogiškos veiklos sferose. Neužmirškim to, ir mūsų ginčai taps ne destruktyvūs, neleidžiantys pajudėt iš vietos ir čiumpant vienas kitą už atlapų, — jie taps konstruktyvūs, padedantys greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją idealo šviesoje. Tada mes ne trukdysim, bet padėsim vieni kitiems, kiekvienas savo vietoje.
Pritariu ,,Į Laisvę" pasiūlymui steigti intelektualinį centrą ir siųsti įvairių mokslo sričių literatūrą (ypač filosofijos, politinės ir socialinės filosofijos, religijos, ekonomikos) į Lietuvą, kad mes galėtumėm geriau suvokti savo vietą pasaulinės minties plotmėje.
Tautos dvasia bunda, reikia pagelbėti jai susivokti savyje ir aplinkoje.
Su pagarba, L. L-as, Vilnius
