LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA

VACLOVAS KLEIZA

Prieš susipažįstant su konsulatais ir jų darbais, bent trumpai verta aptarti diplomatinės bei konsularinės tarnybų paskirtis ir funkcijas. O skirtumai tarp jų yra, nors pas mus yra tendencija šias dvi sąvokas suplakti į vieną. Tiesa, jos abi turi vieną bendrą savybę — atstovauja savo valstybės interesams kitoje užsienio valstybėje. Mūsų atveju, Lietuvos diplomatinė ir konsularinė tarnybos atstovauja Nepriklausomos Lietuvos valstybei ir jos piliečių interesams. O tas yra įmanoma net po 46 okupacijos metų tik todėl, kad JAV ir daugelis kitų kraštų nepripažįsta Lietuvos okupacijos ir jos neteisėto įjungimo į Sovietų Sąjungą. JAV vyriausybė ir šiandien laikosi to pačio nusistatymo, kurį išreiškė 1940 metų liepos 23 dieną, nepripažindama Pabaltijo valstybių okupacijos ir tų kraštų diplomatines tarnybas bei konsulus laikydama teisėtais savo krašto atstovais.

Vaclovas Kleiza, Lietuvos gen. konsulas Čikagoje, šio straipsnio autorius, 1986 vasarį viešėjo LFB studijų ir poilsio savaitėje, Dainavoje, ir ta pačia tema skaitė informacinę paskaitą. Nuotr.V. Maželio.

Diplomatinė tarnyba tiesiogiai atstovauja savo krašto vyriausybei kitoje užsienio valstybėje. Dr. Bronius Nemickas savo straipsnyje ,,Diplomatija ir konsulai" Pasaulio Lietuvio 1979 vasario numeryje rašo:

,, Diplomatinis atstovas — ambasadorius ar nuncijus, įgaliotas ministeris, nepaprastas pasiuntinys ar charge d'affaires — yra savo valstybės vyriausybės diplomatinis atstovas reziduojamame krašte. Jis ne tik atstovauja savo vyriausybei įvairiomis iškilmingomis progomis, bet, kai reikia, įteikinėja jos vardu protestus bei užklausimus, prezentuoja jos politiką reziduojamos valstybės vyriausybei"...

Todėl diplomatiniai atstovai ir atstovybės dažniausiai būna krašto sostinėje, nors kartais pasitaiko ir išimčių, pvz., Estijos atstovybė JAV yra New Yorke, o ne Washingtone. Diplomatinės tarnybos narys privalo būti savo atstovaujamo krašto piliečiu. Jį tiesioginiai skiria jo krašto vyriausybė. Mūsų diplomatinė tarnyba šiuo metu oficialiai veikia šiuose kraštuose: JAV, Washingtone — dr. Stasys Bačkis, mūsų diplomatinės tarnybos šefas, Anglijoje, Londone — Vincas Balickas ir Vatikane — Stasys Lozoraitis, Jr. Jie visi turi charge d'affaires titulą.

Konsularinės tarnybos funkcija yra rūpintis savo krašto piliečių interesais kitoje valstybėje ir, reikalui esant, jiems patarnauti. Taip pat viena iš pagrindinių konsulato funcijų yra rūpintis savo krašto prekyba, ją plečiant reziduojamame krašte bei ginant jos teises ir interesus. Taigi, pagrindinis skirtumas tarp diplomatinės ir konsularinės tarnybos yra tas, kad diplomatinė tarnyba atstovauja savo valstybės vyriausybei reziduojamame krašte, o konsularinė tarnyba rūpinasi savo valstybės piliečių reikalais tame krašte. Diplomatinė tarnyba gali ir dažnai atlieka visas konsularinės tarnybos funkcijas. Iš kitos pusės, ir konsularinė tarnyba yra savo valstybės vyriausybės reprezentante reziduojamame krašte, tačiau tarptautinės teisės prasme ji nėra tiesioginė savo krašto atstovė. Konsulus skiria siunčiamoji valstybė, tačiau jie turi būti patvirtinti ir priimti priimančios valstybės, pav. JAV Valstybės Departamentas tvirtina ar atmeta siūlomus konsulus. Konsulatų skaičius kiekviename krašte yra nustatomas bendru abiejų kraštų susitarimu. Konsularinės tarnybos pareigos, teisės ir privilegijos yra apibrėžtos tarptautinių susitarimų — šiuo metu galioja 1963 metais Vienos konferencijoje 92-jų valstybių pasirašyta konsularinių santykių konvencija — ir tarp paskirų kraštų sudarytomis konsularinėmis sutartimis. Nepriklausoma Lietuva konsularinės sutartis buvo pasirašiusi su visa eile valstybių. įdomu, kad sutartis su JAV buvo pasirašyta, bet nesuspėta ją ratifikuoti.

Yra dvi konsulų kategorijos: karjeros konsulai ir garbės konsulai. Karjeros konsulai būna skiriamojo krašto piliečiai ir jų teisės yra platesnės apimties. Garbės konsulais gali būti ir ne skiriamo krašto piliečiai. (Lietuva turėjo virš 30 garbės konsulų įvairiuose kraštuose.) Mūsų konsulatai šiuo metu veikia Kanadoje, Toronte — dr. Jonas Žmuidzinas, ir JAV-se: New Yorke

—    Anicetas Simutis, Los Angeles — Vytautas Čekanauskas ir Čikagoje

—    Vaclovas Kleiza. Tik vienas A. Simutis yra karjeros konsulas, o likusieji — garbės konsulai.

Dabartinius konsulato darbus galima skirstyti į tris pagrindines sritis: 1. praktiška pagalba ir patarnavimai, kaip įvairių dokumentų sudarymas, jų tvirtinimas, vertimai ir p., 2 informacijos apie Lietuvą teikimas ir jos organizavimas, ir 3. reprezentacija.

PRAKTIŠKA PAGALBA IR PATARNAVIMAI

Šiuo metu dažniausiai yra prašoma išversti arba patvirtinti amžiaus įrodymo dokumentus ir gimimo metrikus, sąryšyje su pensijų gavimu. Konsulato išversti ar patvirtinti dokumentai yra priimami tiek privačiose tiek valdžios įstaigose. Kreipiasi į konsulatą su prašymais išversti iš Lietuvos gautus laiškus arba prašo parašyti laiškus lietuviškai. Praeityje buvo daug prašymų išeito mokslo dokumentų išvertimui, tvirtinimui bei Lietuvos švietimo programų įrodymui ir palyginimui su šio krašto mokslo programomis. Pasitaiko prašymų išduoti ar pratęsti Lietuvos pasą. Tuo atveju interesantas yra nukreipiamas į Lietuvos generalinį konsulatą New Yorke, nes jis yra vienintelis šiuo metu, turįs teisę išduoti ir pratęsti užsienio pasus bei atstovauti Lietuvos piliečius ar jų interesus šio krašto teismuose. Cook County Probate Court reguliariai praneša Čikagos konsulatui apie visas palikimo bylas, kuriose turtas paliktas giminėms Lietuvoje arba kur nėra aiškaus testamento. Šios bylos irgi yra nukreipiamos į New Yorko konsulatą, kuris perima tolimesnį jų vedimą per savo advokatus. Tenka gauti prašymų, paieškančių giminių arba norinčių gauti jų mirties liudijimų ar įrodymų.

Tai vis tokie praktiški kasdieniniai prašymai, kurių kartais būna daugiau kartais mažiau, ir kuriuos nevisuomet įmanoma patenkinti dėl esamų sąlygų ir mūsų valstybinės padėties.

INFORMACIJOS APIE

LIETUVĄ TEIKIMAS IR JOS ORGANIZAVIMAS

Konsulatas beveik kasdien gauna prašymų, kuriuose norima informacijos apie Lietuvą ir lietuvius. Kreipiasi pradžios mokyklos ir gimnazijos mokiniai, nes jiems užduota tema parašyti ką nors apie Lietuvą. Kreipiasi pradžios mokyklų, gimnazijų ir universitetų bibliotekos, norėdamos papildyti savo lentynas atitinkama literatūra apie Lietuvą. Kreipiasi pavieniai mokytojai ir profesoriai, nes jie į savo dėstomas pamokas ar kursus nori įtraukti informacijos apie Lietuvą, lietuvių gyvenimo būdą, papročius, maistą, gamtą, geografiją. Kreipiasi kolegijų ir universitetų studentai, ieškodami medžiagos studijoms ar tyrinėjimams. Kreipiasi asmenys ir kelionių biurai, suinteresuoti keliavimu į Lietuvą, vizų gavimų, lankytinų vietovių sąrašu ir pan. Kreipiasi įvairios prekybos ir pramonės firmos, siūlo savo prekes, prašo duomenų apie Lietuvos pramonę, ieško ryšių su panašiomis firmomis Lietuvoje. Kreipiasi žurnalistai ir radijo bei televizijos atstovai, prašydami žinių apie Lietuvą, jos dabartinę padėtį, mūsų kontaktus su pavergtu kraštu, apie lietuvius Čikagoje ir bendrai išeivijoje, domisi konsulato veikla ir jo teisine padėtimi. Kreipiasi pavieniai asmenys, kurie bando atrasti savo šeimos šaknis. Tai antros, trečios ir ketvirtos kartos lietuviai, susidomėję savo praeitimi. Dažnai jie pageidauja ir medžiagos bei informacijos apie Lietuvą ir lietuvių kalbą bei istoriją. Kreipiasi įvairios organizacijos, klubai, universitetai, prašydami prisidėti prie jų ruošiamų parodų, festivalių, talkinant programų išpildyme, pageidaudami lietuviškų chorų tautinių šokių grupių ir pan. Kreipiasi asmenys, prašydami rekomenduoti gerą lietuvišką restoraną ar lietuviškų dirbinių bei dovanų krautuvę.

Ir taip būtų galima tų prašymų pynę tęsti toliau. Tai tik pavyzdžiai kiek ir kuo svetimtaučiai domisi apie Lietuvą ir apie mus. Tas gali padėti ir nustatyti kokia informacija, kokia medžiaga ir kokios žinios apie Lietuvą domina svetimtautį.

Prašymų ateina daug. Reikalas pasidaro komplikuotesnis ir sudėtingesnis, kai reikia juos patenkinti. Čia dažnai susiduriama su stoka ir trūkumu tinkamos informacijos apie Lietuvą. Daugelis mūsų paruoštos ir leidžiamos literatūros nepilnai patenkina prašytoją dėl kelių priežasčių.

Pirma. Ta medžiaga ne kartą turi, kaip Viktoras Nakas Metmenų žurnale išsireiškė, recenzuodamas knygą Mind Against Wall: Essays on Lithuanian Culture Under Soviet Occupation, "made in Marquette Park" antspaudą ir atspalvį. Šitoje vietoje tektų sutikti ir su kitu jaunu žurnalistu, Antanu Šileika, kuris Tėviškės Žiburiuose 1986 liepos 8 numeryje, vertindamas Jurgio Gliaudos anglų kalba išleista The Agony, klausia: Ką versti anglų kalbon? Jis rašo: ,,Aplamai, šį romaną galima palyginti su šeimos nuotraukų albumu. Jame sudėti atvaizdai žinomų žmonių, kuriuos mylime arba kurių nemėgstame, bet jie visi yra mūsų giminės. Šeimai yra įdomu kartas nuo karto tokį albumą pavartyti bei prisiminti praeitį, bet svetimam žmogui jis yra nuobodus."

Antra. Dauguma apie Lietuvą paruoštos medžiagos turi grynai politinį atspalvį. Mūsų padėtyje tai pilnai suprantama ir to nuvertinti negalime. Iš kitos pusės, reikia medžiagos, kuri svetimtautį objektyviai supažindintų ne vien tik su mūsų tautos ir valstybės tragedija ir dabartiniais rezistenciniais pasipriešinimais, bet taip pat duotų jam pilnesnį vaizdą apie lietuvių gyvenimo būdą, atsiekimus įvairiose srityse tiek praeityje tiek dabartyje, ir bendrai parodytų pilną mūsų tautos veidą toks, koks jisai yra. Mes ligi šiol dar nesame pajėgę išleisti net išsamesnės studijos apie lietuvius šiame krašte. Kanadoje, atrodo, jau šiokia tokia pradžia padaryta.

Trečia. Mūsų informacija dažniausiai yra skirta plačiajai visuomenei, o ne paskiriems jos sluoksniams ar siauresnei specifinei auditorijai. Kas įdomu vyresniam, nevisuomet patraukia jaunimo akį. Jaunimui skirtos literatūros apie Lietuvą beveik ir neturime.

Kaip konsulatas atsako į prašymus ir užklausimus? Naudojama visa turima literatūra ir brošiūros. Naudingos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos išleistos brošiūrėlės. Dažnai praverčia Violations of Human Rights in Lithuania knygos, Lietuvos Bažnyčios Kronikų numeriai ir tomai, ypatingai naudinga prof. J. Ereto paruošta knygelė Lithuania: the European Adam. Lituanus, Observer, Bridges irgi vertingi. Ne kartą tenka fotografuoti ir dauginti ištisus straipsnius iš Encyclopedia Lituanica, nes tai beveik vienintelis prieinamas šaltinis, kuriame sukaupta medžiaga apie įvairius lietuviško gyvenimo reiškinius. Yra nemažas susidomėjimas mūsų papročiais ir tradicijomis. Čia irgi tenka rankioti medžiagą, kartais ją išversti į anglų kalba arba net perredaguoti. Naudojamasi ir kitomis knygomis kaip prof. Vytauto Vardžio Lithuania Under the Soviets: Portrait of a Nation, dr. Alberto Geručio Lithuania 700 Years, dr. Tomo Remeikio Opposition to Soviet Rule in Lithuania: 1945-80 ir pan. Nevisus prašymus įmanoma patenkinti, nes kartais būna surišta su didesnėm finansinėm išlaidom.

Ateityje konsulatui šioje srityje reikėtų daugiau talkos bei 44

pagalbos, nes tai labai svarbi mūsų veiklos sritis. Praverstų išleisti brošiūrų-knygelių seriją, skirtų įvairioms gyvenimo sritims apibūdinti, pav. Lietuvos švietimas, menas, papročiai, geografija, dainos, patarlės, ūkis, pramonė ir t.t. Informacijos srityje daug laiko ir energijos tenka sunaudoti, ieškant ir paruošiant tinkamą medžiagą.

Dar viena labai svarbi sritis informaciniame darbe — tai sekimas šio krašto spaudos bei bendrai visos gyvenimo aplinkos ir reagavimas, kai yra paliečiamas vienu ar kitu būdu Lietuvos reikalais. Čia įeina laiškų rašymas laikraščiams bei kontaktavimas laiškais ir kitais būdais įstaigų ir asmenų, kai iškyla Lietuvos reikalas arba teisių klausimas.

REPREZENTACIJA

Ją tektų dalinti į dvi grupes — reprezentacija pas savuosius ir pas svetimtaučius. Gyvenant Čikagoje, reprezentacija lietuviškame gyvenime užima nemažai laiko. Iš spaudos galima susidaryti vaizdą kuriuose renginiuose, suvažiavimuose, konferencijose, stovyklose ar minėjimuose konsulatas yra atstovaujamas. Stengiamės patenkinti kiek galime, tačiau laikas ir žmogiškų jėgų ribotumas nevisuomet tai leidžia įvykdyti.

Reprezentacija pas svetimtaučius yra svarbi, nes čia susidaro progos ir galimybės priminti Lietuvos padėtį ir jos okupaciją, užmegzti pažintis ir ieškoti naujų draugų Lietuvai. Čikagoje veikiantys konsulatai (64) sudaro konsularinį korpusą, kuris kartą mėnesyje susirenka pabendrauti. Kitos progos susitikti su konsulais ar jų atstovais susidaro paskirų konsulatų renginiuose ir bendruose pobūviuose, kuriuos ruošia privačios ir valdžios įstaigos. Kartą metuose oficialius priėmimus visiems konsulams daro valstijos gubernatorius ir Čikagos miesto burmistras. Čikagos tarptautinių santykių biblioteka kiekvieną rudenį ruošia konsularinį balių, kuriame šalia konsulų dalyvauja ir kviesti valdžios pareigūnai bei iškilesni prekybos ir pramonės atstovai. Universitetai, mokyklos ir įvairios organizacijos karts nuo karto kviečia supažindinti su Lietuva savo studentus ar narius.

Tenka konsulatą reprezentuoti ir kitose tautinėse grupėse, nes iš visų pavergtų tautų Čikagoje tik lietuviai turi savo konsulatą.

Tai maždaug tokios bendros dabartinio Čikagos konsulato funkcijos, to konsulato, kurio istorija prasidėjo 1924 vasario 16 d. Pirmuoju konsulu buvo Povilas Žadeikis, vėliau paskirtas įgaliotu ministeriu Washingtone. Po jo sekė Antanas Kalvaitis, šiuo metu gyvenantis Čikagoje. Jo pareigas perėmė dr. Mikas Bagdonas, kuris, trumpai pabuvęs konsulu, mirė. Jo vietos užimti ankstyvą 1937 metų pavasarį iš New Yorko atvyko dr. Petras Daužvardis. Jam mirus, 1971 lapkričio 12 į jo vietą oficialiai buvo paskirta jo žmona Juzė Daužvardienė, tose pareigose išbuvusi ligi 1985 gruodžio 3, kai dėl amžiaus ir sveikatos pasitraukė pensijon. Jos įpėdiniu JAV Valstybės Departmentas paskyrė Vaclovą Kleizą.

Užbaigiant norime paminėti du faktus, kurie mums yra reikšmingi.

1.    Dabartinė Lietuvos diplomatinės ir konsularinės tarnybos padėtis, taip kaip ir mūsų likimo draugų — latvių ir estų — yra tam tikras istorinis unikumas, nes valstybė, okupuota jau 46 metus ir neturinti savo vyriausybės, dar tebeturi pilnai egzistuojančias įstaigas ir veikiančius diplomatus bei konsulus svetimame krašte. Nors ateities perspektyvos nėra labai optimistiškos, tačiau turime labiau rūpintis išnaudoti visas dabarties galimybes, kurios šiuo metu egzistuoja.

2.    Ne kartą girdime pasisakymus, jog šio krašto vyriausybė, nors ir nepripažįstanti Lietuvos okupacijos, nieko konkretaus mūsų atžvilgiu nedaro. Mūsų atstovybės Washingtone ir konsulatų egzistavimas bei naujų konsulų patvirtinimas yra    praktiškas

veiksmas, kurį JAV vyriausybė atlieka Lietuvos atžvilgiu esamose sąlygose. Ir tas yra daroma tuo metu, kai konsulatų skaičius šiame krašte yra bandoma sumažinti. Todėl atitinkamai privalome ir vertinti tuos veiksmus, nes jie bendrose mūsų pastangose, siekiant Lietuvai    laisvės    ir nepriklausomybės, yra svarbūs ir reikšmingi.