XIX POLITINĖS STUDIJOS

Simpoziumo,, Gorbačiovo glasnost (atvirumas): tikrovė ar fikcija?" dalyviai. Iš kairės— Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas (mod.), Gintė Damušytė ir Saulius Tomas Kondrotas. Nuotr. R. Nelso.

Devynioliktasis politinis savaitgalis Los Angeles vyko 1987 sausio 31 -vasario 1 Šv. Kazimiero parapijos salėje. Šių metų studijas organizavo JAV LB Vakarų apygardos, JAV Jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus ir LFB Los Angeles sambūrio valdybos ir Baltų laisvės lygos lietuvių sekcija. Programos koordinatorius buvo Vytautas Vidugiris, LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas.

Šių metų studijų programoje buvo gilinamasi į lietuviškų darbų pažinimą ir su jų vykdymu susijusias problemas.

,,Informuoti ir informuotis" žodžiais gal geriausiai būtų galima aptarti šių metų politinių studijų vedamąją mintj.

„Lietuvių Bendruomenės keliai ir kryžkelės"simpoziume dalyvavo LB apylinkių pirmininkai — Edmundas Kulikauskas ir Vladas Velža, tarybos narys Tadas Dabšys, ir Danutė Mažeikienė; moderavo tarybos narys Algis Raulinaitis. Svarstymų baze buvo paimti JAV LB XI tarybos II sesijos nutarimai. Gausi auditorija arčiau pažino Lietuvių Bendruomenės sąrangą ir veiklos metodus. Jau pats faktas, kad Lietuvių Bendruomenės nutarimai gali būti kolektyvinio svarstymo objektu, daug ką pasako.

„Jaunimo sąjungą ir ideologinės organizacijos"simpoziumas buvo skirtas santykiui tarp bendrinės Jaunimo sąjungos ir ideologinių organizacijų išryškinti. Pradinius pareiškimus padarė jaunesniosios kartos atstovai: Gailė Radvenytė, Rimantė Vizgirdaitė, Tauras Radvenis, Paulius Viskanta ir Vilius Žalpys. (Radvenytės ir Viskantos pareiškimai bus spausdinami kitame numeryje — red.). Jaunieji sutarė, kad Jaunimo sąjungai priklauso veiklos, ypač politinėje srityje, derintojos rolė, nesikišant į ideologinių organizacijų susitvarkymą ir veiklos programas. Diskusijoms vadovavo 1987-jų metų Kriaučeliūnų šeimos premijos laureatas PLJ sąjungos vicepirmininkas Tadas Dabšys.

JAV LB Kultūros komisijos pirm. Ingrida Bublienė skaitė paskaitą „Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje". (Paskaita spausdinama šiame JL numeryje — red.)

Naujojo sovietų diktatoriaus Gorbačiovo globaliniai reklamuojama ,atvirumo", glasnost, programa susidomėjo pasaulis. Ar tai propaganda, ar tikrovė? Atsakymų paieškoti buvo pakviesti: Amerikoje gimusiGintė Damušytė, prieš 43 metus iš Lietuvos išvykęs Juozas Kojelis ir vos prieš pusmeti pasitraukęs rašytojas Saulius Tomas Kondrotas. Jie visi trys sutarė, kad šiuo metu tai tėra tik gražūs žodžiai. Nėra dar pagrindo galvoti, kad Gorbačiovas siektų sudemokratinti komunistinę diktatūrą. Diskusijoms vadovavo Leonardas Valiukas.

„Kodėl pasitraukiau iš Lietuvos?" pranešimą padarė rašytojas Saulius Tomas Kondrotas, 1986 m. rugpjūčio mėnesį atvykęs į Vakarų Vokietiją ir ten paprašęs politinio pabėgėlio teisių. Kondrotas Lietuvoje nepriklausė toms grupėms, kurių nariai viešai ar privačiai

Viršuj— Jaunimo simpoziumas. Kalba Paulius Viskanta, prie stalo — Vilius Žalpys, Rimantė Vizgirdaitė, Tauras Radvenis ir Gailė Radvenytė. Apačioj— simpoziumas apie LB kelius ir kryžkeles. Kalba stud. Tadas Dabšys, prie stalo — A. P. Raulinaitis (mod.), Danutė Mažeikienė, Edm. Kulikauskas ir Vladas Velia. Nuotr. R. Nelso.

Gretimam puslapy— apie 500 dalyvių per abi dienas sekė paskaitas. Pirmoj eilėj, iš kairės — V. Kazlauskas, A. Nelsienė, I. Bublienė (su gėlėmis poetui B. Brazdžioniui), B. Budriūnas ir L. Valiukas. Nuotr. A. Polikaičio.

kritikavo komunistinę sistemą ar rusų okupaciją. Priešingai, jis pats buvo sistemos žmogus. Gimęs 1953, Vilniaus universitete studijavo ir baigė filosofijos ir psichologijos mokslus, sovietinės lietuviškos enciklopedijos redaktorius, porą metų dėstė marksizmą Vilniaus meno institute. Ir šitas žmogus atsirado šioje pusėje, ne tiek Vakarų demokratijos patrauktas, kiek komunistinės prievartos išstumtas.

„Man nepatinka”, kalbėjo Kondro-tas, „kai menas paverčiamas ginklu, instrumentu kažkokiom problemom spręsti... Aš noriu vaikščioti ten, kur man patinka, galvoti, kas patinka, jausti, kas patinka, rašyti, kas patinka”.

Atsakinėdamas į klausimus, rašytojas Kondrotas pateikė naudingos informacijos. Pvz., į klausimą, kaip žiūrėti į čia atvykstančius atsakė: į Ameriką atvažiuoja partiečiai ir sistemai nusipelnę žmonės.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje pradėjo leisti išeivių rašytojų knygas, atsakė, kad nori susilpninti išeivijos pasipriešinimą. Jis labai teigiamai pasisakė už važiavimus į Lietuvą. Jo nuomone, net paprasto, neišsilavinusio žmogaus nuvažiavimas atnešąs naudą, nes ten nuvažiuoja laisvas žmogus. (Kondroto pranešimo moderatorė buvo Danguolė Navickienė).

Gintės Damušytėspaskaita „Kas daroma, kas dar darytina?” buvo politinių studijų viršūnė. Savo svarstymus, sugestijas, ir išvadas prelegentė atrėmė į pagrindinę tezę: turime dalytis savo likimu su savo tauta. Iš jaunos prelegentės širdies ir lūpų išėjo tiek daug brandžių minčių, kad su jomis turėtų susipažinti visi — politikai, kultūrininkai, jaunimo auklėtojai, visuomenininkai. (Paskaita bus spausdinama kitame JL numeryje — red.).

Angelė Nelsienė, JAV LB Vakarų apygardos pirmininkė, atidarė devynioliktąjį politinių studijų savaitgalį Los Angeles.

Visų temų svarstymuose pastabomis, klausimais ir pareiškimais dalyvavo auditorija, kurios per abi dienas buvo apie 500 žmonių.

Sekmadienį, vasario 1 Šv. Kazimiero bažnyčioje už žuvusius ir kenčiančius Lietuvos laisvės kovotojus buvo atlaikytos pamaldos, kurių metu bažnyčioje jaudinantį eilėraštį paskaitė poetas Bernardas Brazdžionis. Jis kaip tik šventė savo 80 metų amžiaus sukaktį. Poeto Brazdžionio gimtadienis prisimintas ir salėje. Buvo perskaityti jam sveikinimai iš prezidento Ronald Reagan ir specialaus prezidento asistento Lino Kojelio. Žodžiu poetą sveikino LB Vakarų apygardos pirm. Angelė Nelsienė, LB Kultūros komisijos pirm. Ingrida Bublienė ir studijų programos koordinatorius Vytautas Vidugiris.

J. Kj.