LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS

konferencijos, įvykusios 1986 rugsėjo 26-28, Čikagoje,

LF bičiuliai reiškia padėką centrinių organizacijų vadovams: Teodorui Blinstrubui (Amerikos Lietuvių Taryba), Algimantui Gečiui (JAV Lietuvių Bendruomenė), Vytautui Kamantui (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė), Dr. Domui Krivickui ir adv. Dainai Kojelytei (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas) ir dr. Broniui Nemickui (Lietuvos Laisvės Komitetas), kurie dalyvavo temos „Lietuviškos problemos ir galimi jų sprendimai" nagrinėjime. Manome, kad jų pateiktos mintys ir samprotavimai padėjo pagrindus tolimesniam tarporganizaciniam bendravimui.

Visuomenės konsolidacija, kovojant už Lietuvos laisvę, galima tik pripažįstant ir sąžiningai praktikuojant visuomeniniuose santykiuose demokratijos principą. Todėl LF bičiuliai

Lietuviškos visuomenės konsolidacijos labui

1.    Vertina Lietuvių Bendruomenę, savo struktūrinių pagrindų sudaryme ir praktiškoje veikloje besivadovaujančią demokratiniais principais.

2.    Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas būtų reikalingas atitinkamų pataisų. Konferencija įpareigoja LFB Tarybos prezidiumą kviesti Laikinosios Lietuvos vyriausybės narius — dr. Adolfą Damušį, Mečį Mackevičių ir Balį Vitkų —, gyvuosius VLIKO kūrėjus nacių pogrindyje — Balį Gaidžiūną, dr. Adolfą Damušį, Bronių Bieliuką, Bronių Kazlauską, Karolį Drungą, dr. Juozą Vėbrą — ir Lietuvių Aktyvistų Fronto atstovą Pilypą Narutį paruošti VLIKO sąrangos pritaikymo pasikeitusioms aplinkybėms projektą, kurį LFB atstovas VLIKE įteiktų VLIKO tarybai.

3.    Siūlo VLIKUI ir PLB lygiateisiškumo pagrindu vadovauti akcijoms, susijusioms su tarptautiniais įvykiais, atskirų kraštų problemų sprendimą paliekant tų kraštų centrinėms organizacijoms. Pvz., Jungtinėse Amerikos Valstybėse tokia iniciatyva priklausytų Amerikos Lietuvių Tarybai ir JAV Lietuvių Bendruomenei.

4.    Siūlo bendromis laisvinimo veiksnių pastangomis Vašingtone įsteigti Lietuvių politinių ryšių centrą Lietuvos problemoms kelti ir ginti.

Lituanistinio ugdymo ir kitais klausimais LFB konferencija pasisako:

1.    Lituanistinėse mokyklose šalia lietuvių kalbos ir istorijos mokymo, o taip pat ir visose lietuviškose jaunimo organizacijose, yra būtina stiprinti tautinio sąmoningumo ir praktiško paruošimo politinei bei rezistencinei veiklai programą.

2.    Vasario 16 gimnazija, gerai paruošianti mokinius studijoms, duodanti stiprius lietuvių kalbos pagrindus ir sudaranti sąlygas Europos kultūros pažinimui, laisvojo pasaulio lietuvių turi būti remiama finansiškai bei siunčiant į ją savo vaikus.

3.    Lituanistinės katedros Čikagos universitete įsteigimas yra vienas iš didžiųjų tautinių-kultūrinių laimėjimų. Tačiau akademinė šios katedros kryptis pirmoj eilėj turėtų orientuotis į tyrinėjimus, kurie neleidžiami arba apribojami okupuotos Lietuvos universitetuose, būtent į XX amžiaus Lietuvos istoriją ir dabartinių lietuviškųjų problemų okupuotame krašte ir laisvajame pasaulyje studijas.

4.    LFB sąjūdžio nusistatymas dėl bendravimo su okupuotos Lietuvos lietuviais yra aiškus ir tvirtas: esame ištikimai solidarūs su rezistuojančia lietuvių tauta. Tad išeivijos lietuvių bendravimas su Lietuvos lietuviais vyksta tik rezistencinėje dvasioje.

5.    Politinėje išeivijos veikloje, ypač Lietuvos laisvinimo darbuose, turi būti plačiai panaudojamas lietuviškojo jaunimo intelektualinis pajėgumas ir entuziazmas.

6. Griežtai pasisakome prieš kai kurioje išeivių spaudoje pasireiškiančius išpuolius prieš dabartinius kovotojus už religines ir žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje, Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kroniką, seniau vykusias partizaninio pasipriešinimo kovas ir bendrai prieš idealistinę-rezistencinę dvasią.