NAUJĄJĮ GANYTOJĄ PASITINKANT

Žinia apie lietuvių pranciškonų provinciolo kun. Pauliaus Antano Baltakio, OFM, paskyrimą viso laisvojo pasaulio lietuvių katalikų vyskupu buvę sutikta su džiaugsmu ir viltimi.

Vyskupas (paskirtas) Paulius A. Baltakis, OFM sako pamokslą VII laisvojo pasaulio lietuvių tautinių Šokių šventės (1984.7.1) proga Dievo Motinos Šventovėje Clevelande. Nuotr. J. Tamulaičio

Mūsų išeivijos vyskupai Vincentas Brizgys (g. 1903.XI.10) ir Antanas Deksnys (g. 1906.V.9), ilgus metus nešę lietuvių sielovados rūpesčius, jau anksčiau buvo prašę popiežiaus leisti pasitraukti poilsin.

Nuo 1984 m. rugsėjo 14 — konsekracijos dienos Portlando katedroje, Maine, vysk. P. A. Baltakis tapo didžiausios pasaulio vyskupijos, apimančios Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos kontinentus, lietuvių dvasinis vadovas. Į šias aukštas, garbingas ir sunkias pareigas jį palydėjo konsekracijos apeigas atlikęs popiežiaus delegatas Amerikai arkivysk. Pio Laghi, 22 amerikiečiai arkivyskupai ir vyskupai, jų tarpe ir lietuviai: arkivysk. Karolis Salatka, vysk. Brizgys ir vysk. Deksnys, apie 200 kunigų (jų tarpe 100 lietuvių) bei apie 1000 lietuvių, suvažiavusių iš įvairių Amerikos vietų į šį ramų ir nuošalų Maino valstybės kampelį, o Kennebunkporte — pranciškonų centriniame vienuolyne iškilmingose jo garbei vaišėse dalyvavo arti tūkstančio svečių.

Vysk. P. A. Baltakis ateina Dievo ir lietuvių tarnybon iš tos pačios lietuvių išeivijos kategorijos — Antrojo pasaulinio karo aukų — pabėgėlių - tremtinių. Nors jo tremties keliai ir vingiavosi kitų kraštų kalnais ir lygumomis daugiau, negu daugumos išvie-tintųjų asmenų, bet ir jam iki valios užteko karčios gyvenimo patirties.

Naujasis vyskupas gimė 1925 m. sausio 1 d. Latvėnų kaime, Troškūnų valsčiuje, Panevėžio apskrityje 11 vaikų šeimoje: 5 seserys ir 6 broliai. 83 metų motina, seserys ir broliai, išskyrus brolį inž. Praną, Washingtone, D. C., gyvena Lietuvoje. Visa šeima buvo išvežta Sibiran ir tik po Stalino mirties buvo jai leista grįžti Lietuvon. Vysk. Baltakis dar prieš konsekraciją buvo prašęs vizos aplankyti Lietuvą, bet viza buvo atšaukta. Mokinosi

Troškūnuose ir Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1944 m. baigė Anykščių gimnaziją. Tais pat metais, einant 19 metus, vokiečių išvežtas darbams į Suomiją ir vėliau į Norvegiją. Karui pasibaigus, pasiekė Belgiją, ten įstojo į pranciškonų vienuolyną.

1952    m. buvo įšventintas kunigu.

1953    m. kun. P. A. Baltakis, OFM, atvyksta Kanadon, kur Toronto Prisikėlimo parapijoje ėjo įvairias pareigas, daug dirbo su skautais, ateitininkais, sportininkais, padėjo įsigyti stovyklavietę Wasago-je. 1969 m. perkeltas į Brooklyno vienuolyną, kur pagreitino Kultūros Židinio užbaigimą. 1979 m. išrinktas provincijolu ir gyveno Kennebunkporte, Maine. 1984 m. konsekruotas vyskupu. Vyskupo būstinė — 361 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207.

Naujojo vyskupo jau laukia daug skubių darbų: vizitas pas Australijos lietuvius, vėliau Pietų Amerika, Europos lietuviai, JAV ir Kanados parapijų vizitacijos, Amerikos vyskupų konferencijos ir t.t. Ant vieno žmogaus pečių užkrauta sunki našta. Gerai, kad naujasis Ganytojas nujaučia tų problemų gausą ir sunkumus.

Ir savo konsekracijos proga pasakytame žody vysk. Baltakis kalbėjo: . . .“Nors išeivijos etninėms bendruomenėms paskirti vyskupai neturi tiesioginės jurisdikcijos tautinių parapijų ir jose dirbančių kunigų atžvilgiu, tačiau, kaip liudija mūsų vyskupų Vincento Brizgio ir Antano Deks-nio patirtis, nuoširdžiai bendradarbiaujant su lietuvių bendruomenės organizacijomis, galima joms pozityviai ir daug pagelbėti.

Mažėjant lietuvių kunigų skaičiui bei neturint natūralaus, emigraciniu būdu tautinio kraujo transfūzijos, mūsų lietuviškoms parapijoms patikėtą misiją kasmet darosi sunkiau įvykdyti. Iškyla visa eilė naujų problemų, reikalaujančių centralizacijos, kooperacijos, persitvarkymų ...”

Sveikindami naująjį Ganytoją lietuviams katalikams išeivijoje, linkime Aukščiausiojo globos, sveikatos ir sėkmingo darbo. Nors mūsų vyskupas ir neturi savo katedros ant šios žemės paviršiaus, bet parafrazuodami vieną jį sveikinusį konsekracijos proga, linkime pastatyti katedras lietuvių širdyse, kur be maldos, susikaupimo ir ramybės, galėtų rasti vietos ir mūsų Lietuvos laisvės ir išeivijos tautos išlikimo troškimai.

V. R.