SKAITYTOJŲ ŽODIS
Ženklys nesutaria su Štromu?
Nors plačiai kalbama, kad Ženklys ir Štromas esąs vienas ir tas pats asmuo, tačiau iš “Į Laisvę" praėjusiame numeryje atspausdintos Štromo paskaitos Europoje santraukos matyti, kad jie bent vienu principiniu klausimu skiriasi. Dr. A. Štromas atrodo labiau esąs aktyvistinio nusistatymo žmogus, kurį žavi tautos "žvaigždinės valandos”, "formuojančios tautos dvasinį kapitalą”. T. Ženklys, kiek iš paskelbtų citatų matyti, atrodo turėtų būti labiau konservacinio prisitaikymo šalininkas. Net išeivijai jis siūlo laisvinimo darbą suvesti į paruošimą tautai“naujų dvasinės ir socialinės politinės egzistencijos pagrindų”. Anot jo, “savo jėgomis mes nuo tarybinio totalitarizmo neišsivaduosime” ir “nepadės mums ir Vakarai". Jis pataria išeivijai laukti, kol Maskva “nustos būti komunistine ir tarybine. Tik tada išauš ir mūsų laisvės rytas”. Išeivijos aktyvas, netgi pati jaunoji karta, susibūrus Lietuvių jaunimo Sąjungoje, labiau būtų linkusi solidarizuoti su Štromu.
Zigmas Brinkis, M.D.
Los Angeles, C A.
Pavyzdys kitiems
Žurnalistė Aleksandra Vaisiūnienė “Į Laisvę" 72(109) numeryje nupiešė vertingą Venecuelos lietuvių paveikslą, įdomiai surišdama praeities veiklą su ateities užsimojimais. Man atrodo, kad Venecuelos LB Krašto valdybos paruoštas ateities veiklos planas galėtų būti pavyzdys visiems. Iš jo trykšte trykšta bendruomeniška dvasia. Venecuelos bendruomenininkai yra įžvelgę pogrindinius veiklos taškus, kuriais remiasi bendruomenės gyvata. Jie taip gi yra realūs, nesiimdami uždavinių, kuriems vykdyti neturi reikiamų pajėgų.
Ip. Balčiūnas
Chicago, Ill.
Tegu išlieka istorijai
Skaitydamas “Į Laisvę” nr. 72 dr. Dargio “gėdingą kalbą”, 69 pusi. sustojau prie jo žodžių: “ ... politiniams avantiūristams nekaišioti nosių į mūsų Reorganizuotos Bendruomenės reikalus! . . . Mes patys su barzdukiniais frontininkų 'partorgais' susitvarkysime!” Jis sako esąs“krikščioniško tikėjimo veikėjas”, bet ar jis tiki į Dievą? Jei jis dabar nori okupuoti Lietuvių Bendruomenę, ar kartais kada nėra talkinęs Lietuvos okupantui?
Kad ne tik Dargio kalba, bet ir “Į Laisvę” komplektai išliktų istorijai, aš juos persiunčiu Minnesotos universiteto Imigracijos archyvui.
K. Činčius
Toronto, Canada
Ar negalima išlyginti nuomonių?
“Į Laisvę (72/109 nr.) viename iš vedamųjų teigia, kad “Helsinkyje nupintame krepšyje Belgrado konferencijos vaisius surinko Brežnevas”. Taip pat skaičiau “Chicago Tribūne" dienraštyje Juozo Prunskio straipsnį, kuriame teigiama, kad lietuvių dauguma Helsinkio konferenciją vertina teigiamai. Esu taip pat skaitęs Vliko ir LB oficialius pareiškimus, kuriuose pasakyta, kad Helsinkio nutarimai Lietuvos laisvės byla greičiau atneša žalos, negu naudos. Ar nebūtų galima nuomones išlyginti, ypač svetimiesiems pristatant lietuvių daugumos nusistatymą tokiu principiniu klausimu, kaip kad tiesioginiai mus paliečių Helsinkio konferencijos susitarimai?
A. G.
Chicago, Ill.
Redakcijos pastaba
Mes manome, kad kun. dr. J. Prunskis reiškė ne “lietuvių daugumos", bet Amerikos Lietuvių Tarybos nusistatymą, kuris visada derinasi su Valstybės departamento linija.
Venecuelos lietuviams patiko “Į Laisvę” nr. 72
Galime neprarasti vilties
Prieš porą dienų mane pasiekė naujasis“Į Laisvę” numeris. Jau iš viršelyje paskelbtų autorių galima matyti, kad čia sukauptos stiprios jėgos. Yra grupė veikėjų, kurie savo gyvenimą skiria lietuvių tautos gerovei, nesirūpindami nei turtu, nei asmeniško gyvenimo patogumais. Tai kertiniai mūsų apgriauto tautos namo kampai, nepajudinami ir nesugriaunami. Veiklos sėkmingumui labai reikšmingas jų greitas susiorientavimas visuose mūsų tautos likiminiuose klausimuose.
Galime neprarasti vilties, kol turime tokių tautos patriarchų, kaip šiame numeryje Stasio Barzduko aprašytas a. a. Juozas Bačiūnus. Jiems tautos rūpesčių nenustelbia nei tikslų nepritemdo partiniai, religiniai ar sroviniai įsitikinimai. Kelyje į tikslą jų neįstengs sustabdyti jokios destruktyvios jėgos.
Mes, Venecuelos lietuviai, kurie skaitome ir mylime savo spaudą, linkime “Į Laisvę” Žurnalui ir toliau vykdyti laisvo lietuvio misiją. O brolius - seses lietuvius kviečiu dar daugiau konkrečiai dirbti, o ne ginčytis. Ilgą iešmą bedroiiant, šuo kąsnį gali nunešti.
Aleksandra Vaisiūnienė
Caracas, Venecuela
Žurnalas vertingas
Spaudos platintojos ir aplamai Žymios kultūrininkės Aleksandros Vaisiūnienės dėka, žurnalas “Į Laisvę" ir vėl pateko į mano rankas. Gavus žurnalą, pagalvojau, kad pradėsiu skaityti nuo įdomesnių straipsnių. Bet jau iš turinio supratau, kad visi straipsniai vienodai įdomūs ir tikrų patriotų parašyti. Neapsirikau. Ir išvaizda, ir turiniu žurnalas vertingas. Tokios spaudos leidėjai, skaitytojai ir platintojai visi kartu tiesia kelius į laisvę.
Elena Gutauskienė
Caracas, Venecuela
Pritaria Nemickui
Pats Žodis “Į Laisvę” jau daug ką pasako. Šio numerio autorių straipsniai įdomūs, aktualūs, politinių organizacijų Lietuvos laisvinimui numatytos gairės priimtinos. Gaila, kad tarp laisvųjų pasaulio lietuvių organizacijų per daug šau-dymosi. . . netikrais šoviniais. Teisingai dr. Bronius Nemickas straipsnyje “Kelias į Lietuvos nepriklausomybę” sako, kad“bereikalingai eikvojamos jėgos, finansai ir prarandamas visuomenės pasitikėjimas”.
Juozas Mankeliūnas
Caracas, Venecuela
Red. pastaba: J. Mankeliūnas yra VLB Kultūros Fondo pirmininkas.
Džiaugiuosi lietuvių spauda
Esu jaunosios kartos lietuvaitė. Aukštąjį mokslą (psichologiją) baigiau Venecueloje ir Argentinoje. Nors gimiau ir augau Venecueloje, nematydama ir nepažindama Lietuvos, kalbu laisvai lietuviškai savo tėvelių dėka. Lietuvos tragediją pažįstu gerai. Kur galiu, rūpinuosi jos reikalais ir ginu jos bylą. ‘Į Laisvę” žurnalą perskaičiau nuo pradžios iki galo, ir labai jį vertinu. Nesu politikė, bet džiaugiuosi lietuvių spauda, diena iš dienos kovojančia dėl mūsų tautos laisvės.
Redaktoriui linkiu, kad žurnalas augtų ir klestėtų.
Rita Deveikytė -
Senior Caracas, Venecuela
Žurnalas objektyvus
Lietuviškoje išeivijoje nėra lengva rasti objektyvų žurnalą. Iš visų, kiek man yra tekę skaityti, “Į Laisvę” tur būt yra vienas iš tų retųjų.
Povilas Dambrava
Caracas, Venecuela
Ačiū Venecuelos lietuviams
Ačiū Venecuelos lietuviams, kurie naują “Į Laisvę" numerį sutiko ne tik savo komentarais ir linkėjimais, bet ir realia finansine parama. Žurnalui paremti aukojo: dr. Povilas Dambrava, Bronius ir Nina Deveikiai, Ruben ir Rita Senior, H. Gavorskas irZ. Pesliakas, po 100 bolivarų, kun. A. Perkamas, E. Gutaus-kienė ir J. Viltrakis — 50 bol., J. Man-keliūnas — 20 bol., Jūrate de Ro-sales — 15 bol., ir ]. Klovienė — 11 bol. Amerikietiškais doleriais viso susidarė 162 doleriai.
Didelis ačiū mūsų bendradarbei Aleksandrai Vaisiūnienei, kurios dėka visa tai įvyko.
“I Laisvę’’ leidėjai