ANTRASIS POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS LOS ANGELESE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1971 m. balandžio 24 - 25 suorganizavo antrą politinių studijų savaitgalį Los Angeles Hilton viešbutyje. (Pirmasis įvyko 1969.1.25-26). Šis savaitgalis, kaip ir pirmą kartą, buvo suderintas su Rezoliucijom Remti Komiteto ruošiamu žymaus amerikiečio pagerbimu. 1969 m. buvo pagerbtas Los Angeles burmistras Samuel Wm, Yorty, šiais metais — Kalifornijos kolegijos (Long Beach) prezidentas dr. Stephen Horn.

Prieš dvejus metus įvykęs studijų savaitgalis turėjo aptartą bendrinę temą: “Jėgų ir priemonių mobilizacija kovai už Lietuvos laisvę”. Šiuokart visus pasikalbėjimus apjungianti tema nebuvo formuluota, tačiau pagrindinai buvo bandoma išryškinti dabartines mūsų tautos gyvybę liečiančias problemas, žvelgiant į jas iš 30 metų perspektyvos nuo 1941 metų sukilimo.

Diskusines paskaitas - referatus studijų savaitgalyje skaitė rašytojas Jurgis Gliauda — “Tylioji rezistencija” (spausdinama šiame "Į Laisvę” numeryje), JAV LB centro valdybos pirmininkas rašytojas Vytautas Volertas — “Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe” (spausdinama šiame nr-je), prof. Stasys Žymantas — “Birželio testamentas” (spausdinama šiame nr-je); Dr. Vytautas Vardys, Oklahomos u-to profesorius, savo paskaitoje “Lietuva 1971 metais: padėtis krašte ir išeivija” nagrinėjo lietuvių tautos okupacijoje socialinę, politinę, ekonominę ir psichologinę kaitą bei išeivijos reakcijas į tuos pasikeitimus, o dr. Juozas Kazickas paskaitoje “Bendravimas su kraštu” ryškino sąlyčio su kraštu okupacijoje reikalingumą, naudą ir pavojus. Apie būdus ir priemones Lietuvos klausimui į pasaulio viešąją opiniją išnešti kalbėjo Los Angeles jaunimo darbuotojas inž. Uogintas Kubilius, o vietos jaunesnės kartos bendruomenininkai — inž. Edigijus Radvenis ir inž. Rimtautas Dabšys — kritiškam įvertinimui pateikė LB Los Angeles apylinkės veiklos planą.

Studijų savaitgalyje dalyvavo ir idėjų sistemingam laisvinimo darbui pasiūlė Lietuvos gen. konsulas dr. Julius J. Bielskis.

Kazys Škirpa, buv. Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas, negalėjęs į studijų savaitgalį atvykti, savo žodį prisiuntė raštu.

Įvadą studijų savaitgaliui padarė, o pabaigoje išvadinęs mintis formulavo, talkinant dr. Petrui Pamataičiui, “Į Laisvę” žurnalo redaktorius Juozas Kojelis. Studijų moderatoriais pasikeisdami buvo Žibutė Brinkienė, Edmundas Arbas, dr. Zigmas Brinkis, Balys Graužinis, Ignas Medžiukas ir Algis Raulinaitis.

Studijų programoje buvo skirta laiko prisiminti ir pagerbti nesenai mirusį aktyvų rezistencijos organizatorių ir veikėją dr. Praną Padalį. Apie jį kalbėjo, prisimindamas bendrą rezistencijos darbą 1940-1945, prof. Stasys Žymantas.

Studijų savaitgalis gražiai pasisekė. Į paskaitas susirinkdavo 50-120 dalyvių. Dalyvavo daug jaunimo. Daugelis savo mintimis reiškėsi diskusijose.

Tame pačiame viešbutyje balandžio 24 Rezoliucijoms Remti Komitetas suruošė iškilmingą vakarienę, kurios metu buvo pagerbtas prof. dr. Stephen Horn, daug prisidėjęs prie garsiosios H. Con. Res. 416 pravedimo JAV Kongrese. Vakarienėje dalyvavo apie 200 žmonių. Dr. J. Kazickas savo svečiais į vakarienę pasikvietė 10 Los Angeles jaunų lietuvių. Prof. S. Hornui įteikta metalinė lentelė su atitinkamu įgraviruotu įrašu. Vakarienės metu angliškai žodžius tarė dr. J. Kazickas, dr. V. Vardys ir V. Volertas.

Abiem įvykiam vadovavo Leonardas Valiukas, LFB Los Angeles sambūrio ir Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas.

J. D.

STUDIJŲ SAVAITGALIO IŠVADOS

1.    1941 metų lietuvių tautos sukilimas yra vienas iš reikšmingiausių visoj Lietuvos sukilimų istorijoje. Sukilimo liepsnos ir po 30 metų nėra užgesę. Jos stiprina tyliąją rezistenciją tautoje, o išeiviją įpareigoja savo tautos laisvei telkti jėgas ir jas išmintingai naudoti.

2.    Natūraliai savo kelią suradusi išsilaikymo ir pasipriešinimo dvasia pavergtoje tautoje yra reali ir viltinga.

3.    Žmogus ir gyvenimas pavergtoje Lietuvoje yra stipriai pasikeitę. Į politinius, socialinius, psichologinius ir ekonominius pasikeitimus krašte išeivija reaguoja ne jausminiu nusiteikimu, bet objektyvių studijų paremtom išvadom.

4.    Solidarumą su tauta išeivija apreiškia objektyviai išmąstytomis, bet ne emocijų sužalotomis formomis. Santykiavimas su tauta yra reikalingas, tačiau tą santykiavimą turi lydėti rezistencinis budrumas.

5.    Lietuvos pavergimas tol išliks gyva tarptautinė problema, kol bus jėgų jį paveikiai pristatyti pasaulio opinijai. Profesionalų informacijos reikalams paruošimas turi tapti vienu iš pirmųjų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės rūpesčių.

6.    JAV LB apsisprendimas praktiškoje veikloje užimti vietą, kuri jai esmiškai ir iš paskirties priklauso, atgaivins išeivijos lietuvišką entuziazmą. LB neša pagrindinę atsakomybę, kad lietuvių išeivija kovoje dėl Lietuvos laisvės dalyvautų pilnu potencialu, tad jos dėmesys laisvės kovai jokiu būdu negali būti tik atsitiktinis ar pripuolamas.

7.    Siektina vienos lietuvių politinės vadovybės Amerikoje, atremtos į gyvąsias išeivijos jėgas, sudarymo.

8.    Visos lietuvių organizacijos į savo praktiškos veiklos programas įtraukia įtakingų kitataučių draugų telkimą ir jų įjungimą į Lietuvos vadavimo darbą. Tokią akciją iki šiol planingai vysto Rezoliucijom Remti Komitetas.

9.    Sveikintinas Los Angeles lietuvių jaunesniosios kartos savanoriškas įsijungimas į Lietuvių bendruomenės atsakomingas pozicijas ir užgirtinas jų priimtas veiklos planas.

10. Studijų savaitgalyje reiškėsi graži santalkinė nuotaika tarp skirtingų politinio ir ideologinio įsitikinimo žmonių ir skirtingų generacijų. Gausus ir nuoširdus dalyvavimas diskusijose tuos skirtumus dar labiau išlygino. Visą išeiviją lietuvišku rūpesčiu jungiančius politinių studijų savaitgalius turėtų organizuoti ir kitos lietuvių bendruomenės.

Pastaba: šios išvados perskaitytos visiems politinių studijų savaitgalio dalyviams ir pritarimas joms gautas iš visų studijų savaitgalio paskaitininkų — referentų.

MIRÉ VYTAUTAS GALVYDIS

VYTAUTAS GALVYDIS, aktyvus rezistencijos dalyvis pirmuoju bolševikmečiu Lietuvoje, politinis kalinys, 1965-67 JAV ir Kanados LFB centro valdybos pirmininkas, mirė Čikagoje 1971 m. liepos mėn. 30 d. Buvo gimęs Svėdasuose 1922.VII.11. Gamtos-matematikos studijas pradėjo Lietuvoje, tremtyje Vokietijoje perėjo į inžineriją ir ją baigė Lojolos universitete Čikagoje.

A.a. Vytautas priklausė ateitininkams nuo pirmosios gimnazijos klasės. 1940 įsijungė į Lietuvių Aktyvistų Frontą, bet greitai okupantų buvo suimtas ir kalėjime išlaikytas iki 1941 metų sukilimo. Lietuvių Frontui priklausė nuo pirmųjų šios organizacijos veikimo dienų. LFB aktyviai reiškėsi Vokietijoje ir Amerikoje. JAV ir Kanados LFB centro valdybos veikla, jam vadovaujant, buvo naši ir vaisinga. Trejetą metų LFB sąjūdžiui atstovavo VLIK-e.

Plačiau apie a.a. V. Galvydį buvo rašyta “Į Laisvę” 1967 metų lapkričio mėn. numeryje.

MIRĖ JONAS MEDUŠAUSKAS

JONAS MEDUŠAUSKAS, miręs Muenchene (Vokietijoje) 1971 m. sausio 5. Buvo gimęs 1924.XI.3 Ukmergėje, gimnaziją baigė 1942. Filosofijos studijas pradėjo VD u-te Kaune ir tęsė tremtyje Vokietijoje. Silpna sveikata neleido studijų užbaigti. Trumpą laiką dirbo Vasario 16 gimnazijoje, lektoriavo vokiečių katalikų Eherenwirth leidykloje Muenchene, tarnavo BMW fabriko bibliotekoje vedėjo pareigose. Kol buvo sveikas, rašinėjo lietuviškoje spaudoje, aktyviai dalyvavo LFB sąjūdyje.

Blč. J. Medušausko pilną “Į Laisvę” komplektą paveldėjo Upsalos (Švedija) biblioteka, o retai sutinkamą pilną “Aidų” komplektą ir lietuviškas knygas gavo LB Muencheno apylinkės biblioteka.