LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ NAUJA VYRIAUSIOJI TARYBA
Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio nariai, išsibarstę po visą laisvąjį pasaulį, 1966 metų pabaigoje išsirinko savo Vyriausiąją Tarybą. Į LFB Vyr. Tarybą išrinkti:
Dr. Kazys Ambrozaitis Chesterton, Indiana
Kun. Viktoras Dabušis Paterson, New Jersey
Dr. Adolfas Damušis Detroit, Michigan
Dr. Petras Kisielius Cicero, Illinois
Dr. Antanas Klimas Rochester, New York
Dr. Vytautas Majauskas Detroit, Michigan
Pilypas Narutis Chicago, Illinois
Dr. Pranas Padalis Detroit, Michigan
Levas Prapuolenis Chicago, Illinois
Leonardas Valiukas Los Angelse, California
Naujai išrinktoji Vyr. Taryba planuoja savo pirmąją konferenciją 1967 metų kovo mėnesio pradžioje Chicagoje. Tos konferencijos metu bus išrinktas LFB Vyr. Tarybos pirmininkas ir sudarytas tarybos prezidiumas. Šiuo metu LFB Vyr. Tarybai pirmininkauja dr. Juozas Kazickas. Tik ką buvusiuose rinkimuose jis į LFB Vyr. Tarybą nebekandidatavo.
LFB Vyr. Tarybos rinkimus (korespondenciniu būdu) pravedė speciali rinkimų komisija, kurią sudarė LFB Clevelando sambūrio nariai: pirm. Juozas Mikonis, nariai — Vladas Palubinskas ir Jonas Vasaris.
LFB naujai išrinktoji Vyr. Taryba būsimos konferencijos metu planuoja aptarti visą eilę organizacinių ir politinių klausimų ir nustatyti veiklos gaires ateičiai. (ap)
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SPECIALI KONFERENCIJA
Tūkstančiai lietuvių praėjusią vasarą suplūdo į Chicagą, į Jaunimo kongresą ir dainų šventę. Visa eilė organizacijų ir vienetų panaudojo tą progą ir savo reikalams. Nuo to neatsiliko nė Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis, sušaukęs 1966 metų liepos mėnesio 2, 3 ir 4 dienomis savo specialią konferenciją. Konferencijos posėdžiai vyko Marijonų vienuolyne (6336 South Kilbourn Avenue, Chicago, Illinois 60629).
Šios konferencijos tikslas buvo aptarti visą eilę organizacinių klausimų ir pasisakyti dėl ateities veiklos. Konferencijoje dalyvavo apie 80 bičiulių iš JAV-bių ir Kanados įvairių vietovių ir iš kitų pasaulio kraštų. Konferencijos prezidiumą sudarė: J. Mikonis (Cleveland, Ohio), dr. P. Padalis (Detroit, Michigan), ir Alg. Raulinaitis (Los Angeles, California); sekretoriatą B. Kemežaitė (Chicago, Illinois) ir A. Šmulkštie-nė (Chicago, Illinois). Visais konferencijos reikalais rūpinosi LFB JAV-bių ir Kanados centro valdyba, vadovaujama Vytauto Galvydžio (Cicero, Illinois).
Konferencijos dalyviai sustojo kiek ilgiau ties trimis temomis: (1) Mūsų (LFB) veikla Lietuvos laisvinime; (2) LFB gretų suglaudinimas ir (3) Minties vienybės klausimas LFB sąjūdyje (vieneto ir atskiruose bičiuliuose). Visos trys temos yra ir aktualios, ir plačios, ir gilios. Pilnai ir nuodugniai jų išnagrinėti ir padaryti atitinkamas išvadas čia nepavyko. Buvo nutarta tuos klausimus dar kartą perkratyti LFB studijų savaitėje, įvykstančioje 1966 metų rugpjūčio mėn. 15-21 dienomis Dainavoje.
LFB veikla Lietuvos laisvinime, šiuo klausimu pilnai ir plačiai pasisakė dr. Vytautas Vardys ir dr. Kazys Ambrozaitis. Dr. V. Vardys lietė šios temos gal daugiau teorinę pusę, o dr. K. Ambrozaitis — praktinius klausimus. Svarbesnės dr. V. Vardžio temos (“Lietuviškos rezistencijos plotmė”) mintys: (1) Rezistenciją kiekviena generacija supranta kitaip; (2) Pats žmogus nuolat keičiasi, tuo pačiu ir rezistencija kitaip suprantama; (3) Rezistencijoje nėra svarbus emocinis nusiteikimas, nes, jam pasikeitus, pasikeičia ir pati rezistencija; (4) Protinį apsisprendimą galima paveikti jausmu, bet iš jausminio perėjimo į racionalinį elementą beveik visad sukelia krizę. Dr. V. Vardys kvietė bičiulius viską vertinti tam tikroje pereinamoje perspektyvoje. Dr. K. Ambrozaitis akcentavo stiprios vadovybės reikalingumą kovoje dėl Lietuvos laisvės. Pagal jį dėl laisvės reikią kovoti bendromis jėgomis, kartu su kitais, vis ieškant naujų būdų bei priemonių. Skatino bičiulius duoti sugestijų ir patarimų visiems mūsų laisvinimo veiksniams, budinti juos, kovoti prieš tylą. Dr. V. Vardžio ir dr. K. Ambrozaičio pasisakymai sukėlė labai gyvas diskusijas, bet nei pradiniai pasisakymai, nei diskusijos tos temos pilnai neišgvildeno, neišsėmė. Gal kiek per daug buvo čia akcentuota teorinė pusė, o tik prabėgomis paliesta praktinė klausimo dalis.
Minties vienybės klausimas. Šią temą, simpoziumo forma, pilniau nagrinėjo: dr. J. Kazickas, dr. J. Kizys ir L. Dambriūnas. Praktiškiausių patarimų bei sugestijų pateikė šiuo klausimu LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. J. Kazickas. Pagal dr. J. Kazicką bičiulių nusistatymas aktualiaisiais mūsų klausimais turėtų būti vieningas. Jis pabrėžė, kad reikalingas absoliutus respektas teisinei kolektyvo tvarkai, jo sprendimams. Jis ragino visus bičiulius, dirbančius pagrindinėse ir kitose organizacijose, neprarasti ryšio su savo vienetu ir skirti ir laiko, ir pastangų, ir darbo savo sąjūdžiui. Dr. J. Kazickas patarė bičiuliams kaip galima dažniau susirinkti, išlaikyit bičiuliškus santykius, išsiaiškinti visais aktualesniais klausimais. Dr. J. Kizys pabrėžė aiškaus tikslo reikalingumą, rezistenciją visais frontais. L. Dambriūnas kiek plačiau palietė bendravimo su tauta klausimą; prie jo buvo sugrįžtama beveik kiekvienoje konferencijos sesijoje. Konferencijos nusistatymas bendravimo su tauta klausimu buvo labai aiškus: pilnai laikytis veiksnių konferencijos Clevelande padaryto tuo reikalu nutarimo.
LFB gretų suglaudinimas. Tuo klausimu (irgi simpoziumo forma) pasisakė pilniau: dr. V. Majauskas, dr. P. Kisielius, L. Prapuolenis ir J. Kojelis (atsiuntęs savo pareiškimą raštu; jis spausdinamas atskirai ir ištisai). Dr. V. Majauskas siūlė kiekvienam bičiuliui atiduoti savo duoklę ir savai organizacijai — bent 10 proc. savo energijos, pastangų bei laiko. Pagal dr. V. Majauską mes visi paskęstą rezoliucijų, susitikimų, pasitarimų bei aiškinimosi jūrose; mes nesistengią tų visų nutarimų realizuoti, išsiskirstą į savo vietoves, ir vėl viskas kaip praeityje. Toliau dr. V. Majauskas pabrėžė, kad nė vienas iš mūsų nesąs amžinas ir nepakeičiamas. Jei vienas kitas iš senesnių veikėjų pasitraukiąs iš mūsų veiklos, dėl to nereikią verkšlenti, o sugebėti tinkamai eiti jų pramintu keliu. Dr. P. Kisielius pasidžiaugė frontininkų dideliais darbais kitose organizacijose. Anot jo, LFB sąjūdžio nariai turėtų pilnai įsilieti į bendrines lietuvių organizacijas ir joms atiduoti pilną duoklę, žinoma, nepamiršdami ir savojo vieneto. Jis siūle visai LFB veiklai remti įkurti dar vieną fondelį. Jis taip pat reiškė nepasitenkinimą tais bičiuliais, kurie visad nieko teigiamo lietuvių veikloje nebematą. Ieškant būdų LFB veiklai sustiprinti, L. Prapuolenis siūlė: (1) Raginti visus sambūrius turėti reguliarius susirinkimus su paskaitomis ir tam tikra programa; (2) Skirti daug dėmesio LFB prieaugliui, sudarant jaunimo korporaciją ir jai globoti paskiriant specialią komisiją; ir (3) Kviesti į savo susirinkimus kitus šeimos narius (ir jaunimą) ir tuos, kurie dėl kurių nors priežasčių esą nuo mūsų jau atitolę.
Svarbesni konferencijos nutarimai.
Konferencijos sesijų metu buvo padaryta visa eilė nutarimų, iš kurių paminėtini šie: (1) Atgaivinti “Į Laisvę” žurnalą; (2) Kaip galima greičiau pravesti LFB Vyr. Tarybos rinkimus; (3) Politinę kovą dėl Lietuvos laisvės laikyti pačiu pagrindiniu uždaviniu; (4) Kviesti LF bičiulius ir visą kitą visuomenę ieškoti lietuviškais klausimais minčių vienybės; (5) Padėkoti visiems LFB sąjūdžio nariams, uoliai ir sumaniai dirbantiems kitose bendrinėse organizacijose, ir kviesti juos atiduoti reikiamą duoklę ir savam sąjūdžiui.
Žymesni svečiai. Į konferenciją atsilankė ir tarė po atitinkamą žodį: vysk. P. Brazys, MIC; Marijonų provincijolas kun. dr. V. Rimšelis, MIC ir prel. A. Bačkis. Visi jie džiaugėsi LFS sąjūdžio ir jo narių puikia veikla. (jp.)
