LFB TARYBOS DEKLARACIJA


1960 M. BIRŽELIS NR. 21 (58)

LIETUVOS VERGIJOS DVIDEŠIMTMEČIU

Lietuvoje okupacinė administracija ir komunistų partija, diriguojamos iš Maskvos, mini šią vasarą okupacijos dvidešimt metų sukaktį su džiūgavimu. Tas Maskvos džiūgavimas betgi yra pamuštas susirūpinimu. Susirūpinimą išduoda nuolat skelbiama neapykanta tiems, kurie gresia padaryti Maskvos laimėjimą netikrą ir nepastovų.

Niekam okupacinė propaganda nelieja tiek neapykantos kaip „buržuaziniams nacionalistams”, tai yra tiems, kurie myli Lietuvą, negarbina Maskvos, neprisideda prie istorijos bei gyvenimo klastojimo ir Lietuvos kolonizavimo.

Prieš jokią kitą idėją okupantas taip nesivaro kaip prieš tautinę ir religinę.. Jokio kito patrioto taip neniekina kaip laisvės kovotoją, partizaną. Joks kitas Lietuvos gyventojas taip nediskriminuojamas kaip kunigas.

Sovietinė neapykanta yra ženklas, kad okupantas, ilgų metų teroru nužudęs šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių, nestengia nužudyti laisvės idėjos. Idėjos, kuri, kankinių krauju nuskaidrinta, kaitina ir įkvepia gyvuosius trokšti — laisvės asmeniui, laisvės tautai, laisvės gyvenimui, laisvės kūrybai.

Smurto sukakties minėjimu Maskva siekia Lietuvoje sustiprinti savo padėtį ir susilpninti laisvės idėją. Vietoj laisvės siekia įpiršti jos priešybę pavergtojo lietuvio galvojimui, kad pavergimą laikytų laisve, pavergėją — išlaisvintoju.

Į okupanto skelbiamą Lietuvos pavergimo džiūgavimą laisvasis lietuvis savo darbais skelbia Lietuvos laisvę ir tikėjimą.

Į okupanto Lietuvos laisvės kovotojų niekinimą laisvasis lietuvis atsako sustiprintu dėmesiu laisvės kovotojams, partizanams; parodo jų siekimus, žygius, aukas. Pačioje Lietuvoje ir Sibire kilęs žuvusiųjų laisvės kovotojų kultas laisvojo lietuvio palaikomas ir plečiamas.

Į okupanto akciją prieš lietuvybę, į jo pastangas lietuvybę pakeisti maskviniu nacionalizmu — laisvasis lietuvis atsako savo gyvu tautiniu pareigingumu, sustiprintu patriotizmo švitėjimu savo gyvenimo eigoje.

Į okupanto neapykantą religijai ir bažnyčiai, į jo pastangas religiją pakeisti sovietiniu ateizmu, bažnyčią — kompartija, — laisvasis lietuvis atsako, religijos ir bažnyčios poveikį pavergtųjų lietuvių atsparumui stiprindamas, atsako pastangomis išlaikyti išeivijos lietuviškųjų parapijų tautinį vaidmenį.

Į okupanto Lietuvos praeities ir dabarties vaizdo klastojimus, į lietuvių ir kitų pavergtų tautų prieš Maskvos rasę diskriminavimus, kaip tai darė į negarbingą praeitį nuėjęs Maskvos sąjungininkas hitlerinis nacizmas; į Maskvos reikalavimus dėkingumo už pavergimą ir baudžiavinės duoklės, — laisvasis lietuvis atsako, tuos klastojimo, diskriminavimo, plėšikavimo faktus registruodamas, kad būtų keliamas pasaulio sąžinės pasipriešinimas okupantui.

Į okupanto laisvųjų lietuvių veikėjų juodinimą, laisvųjų lietuvių skaldymą, jų vaizdavimą praradus tautinį bei moralinį jausmą ir kūrybos pažangą — laisvasis lietuvis atsako, stiprindamas tautinį solidarumą, asmeninių ir grupinių santykių džentelmeniškumą, laisvos kūrybos meninio lygio kėlimą.

Į okupanto kaltinimus laisvųjų lietuvių bendravimu su Amerikos „imperialistais” laisvasis lietuvis atsako padėka ir pasididžiavimu, kad Amerika ir kiti laisvieji kraštai remia sovietų pavergtų tautų kovą.

Laisvieji lietuviai, pagarbiai nusilenkdami pavergtųjų lietuvių žygiams bei kančioms, jų aukos bei ištvermės heroizmui, jų kūrybiniams laimėjimams, savo laisvu apsisprendimu ryžtasi tiems tautiniams uždaviniams, kurie pavergtajam lietuviui neprieinami.

Šitaip suprasdami laisvojo lietuvio pareigą, Lietuvių Fronto Bičiuliai įsipareigoja:

Pirma, pagerbdami Julijoną Būtėną ir Juozą Lukšą kaip laisvės kovotojų simbolius, ir pratęsdami bičiulių anksčiau parodytą iniciatyvą, steigia fondą rezistencijai prieš okupaciją bei komunizmą, o taip pat studijinei bei kūrybinei veiklai remti.

Antra, leidžia vokiečių kalba leidinį apie padėtį okupuotoje Lietuvoje.

Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba kviečia Lietuvių Fronto Bičiulius ir visus laisvuosius lietuvius į okupanto džiūgavimus pavergimo sukaktimi ryžtingai atsakyti laisvės darbais.

Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba:    
       Kęstutis Balčys,
       Stasys Barzdukas,
       Juozas Brazaitis, 
       Juozas Girnius, 
       Zenonas Ivinskis, 
       Juozas Kazickas, 
       Petras Kisielius, 
       Antanas Maceina, 
       Pranas Padalis, 
       Leonas Prapuolenis, 
       Vytautas Vardys 

Cleveland, 1960 m. gegužės 29 d.

Kai mes didžiuojamės Basanavičium, Maironiu, mes užmirštam, kiek tokių pat kaip jie jaunuolių sutirpo Rusijoje, Lenkijoj. O Lietuva kėlės ir be jų. Tas pats ir dabar. Jei ilgametė tremtis grąžins Lietuvai porą trejetą šimtų jaunų puikiai kvalifikuotų žmonių, prisitaikiusių prie naujų sąlygų, tai jie bus pakankama tremties duoklė laisvai Lietuvai.

Juozas Brazaitis