ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ
Lietuva - mano Šiaurės pašvaistė
Ir gėlė sidabrinių rytų,
Kas krauju tavo veidą nulaistė
Ir ko raudi prie kryžkelės tu?
Ak, raudočiau ir aš apkabinęs
Tavo kojas gimtoj pakelėj,
Kad iš tavo padangės lininės
Kristų džiaugsmo dienos spinduliai.
Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto,
Iš tremtinio kelionės liūdnos,
Glausčiau, tartum relikviją šventą,
Radęs slenkstį namų pelenuos.
Ak, norėčiau raudoti iš džiaugsmo
Ir pajust, kad po kojom esi,
Lietuva, žemės žodi švenčiausias,
Lietuva, žemės laimė šviesi!
(Iš rinkinio Šiaurės pašvaistė)
