KAPITONO JURGIO VALČIO LAISVĖS KOVOTOJAI ŠAKIŲ APS.
Bonifacas Ulevičius
Edvardo Guogos-Glaudžio prisiminimus baigiamuoju žodžiu palydint
Edvardo Guogos-GIaudžio prisiminimų aprašomas laikotarpis - tai partizaninio judėjimo ir kovos pradžia, tolimesni jo kančių keliai.
1944 m., frontui nusiritus į Vakarus, Šakių aps. dėl įvairių priežasčių slapstėsi daug vyrų. Vieni Nepriklausomoje Lietuvoje priklausė vienai ar kitai partijai ar organizacijai, sovietų laikomai nusikalstama, ar kitaip buvo "nusidėję darbo liaudžiai". Kiti vokiečių okupacijos metais užėmė vienokias ar kitokias pareigas valstybinėse įstaigose, o tai reiškė, kad tarnavo fašistams. Treti tarnybos vengė sovietinėje armijoje, nenorėdami kovoti, o gal ir žūti už jiems svetimus interesus. Visi tikėjo, kad kapitalistinis pasaulis neleis, kad raudonasis komunizmas įsiveržtų į Europą, skleistų čia mirtinai pavojingas komunistines idėjas ir pragaištingą veiklą. Kad
□ Motiejus Baltrušaitis
□ Viktoras Gudiškis
□ Albinas Gustainis-Nulis
□ Jonas Stankevičius
Vokietija karą pralaimėjo, visiems buvo aišku. Neliko jėgos, į kurią būtų dedamos viltys, kad jei ji ir nesunaikins bolševikinio slibino, tai bent užkirs jam kelią į Vakarus ir sumažins agresijos kitoms tautoms. Liko viena viltis, kad šios misijos imsis JAV, Anglija ir kitos kapitalistinio pasaulio valstybės. Niekas netikėjo, kad bolševikams bus atiduota pusė Europos. Visi vylėsi, sutriuškinus Vokietiją, užgriuvusiai Pabaltijį raudonajai pabaisai bus parodyta jos tikroji vieta ir, jei šito nepavyks pasiekti gražiuoju, tai bus padaryta jėga. Buvo tikimasi, kad tai įvyks labai greitai, kai susitiks komunistinio ir kapitalistinio pasaulių kariuomenės. O tai buvo ne už kalnų - mėnesių klausimas, ir vyrai likėjo, kad tą laiką jiems pavyks išsislapstyti. Nors vien tik slapstymasis jų netenkino. Sovietai buvo priešai, okupantai, su kuriais jie troško kovoti, o amerikiečiams privertus juos išeiti - tinkamai, kaip ir 1944 m., palydėti.
Taip galvojo ir buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Jurgis Valtys, kuris, artėjant frontui, parvyko - į tėviškę slėptis Pūstauniškių kaime, Lukšių vls., Šakių aps. Praūžus karo audrai, matydamas būrius besislapstančių vyrų ir vedamas savo kariškos prigimties bei rūpindamasis Lietuvos ateitimi, 1945 m. pradžioje pradėjo kurti pogrindinę sukilėlių organizaciją, pavadinęs ją Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Organizacija turėjo būti pavaldi besikuriančiai Suvalkijoje Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadovybei. Kovo mėnesį J.Valtys jau vadovavo 60-ies partizanų grupei. Buvo leidžiamas laikraštis "Laisvės Kovotojas” ir atsišaukimai, kviečiantys ginkluotai kovai už nepriklausomą Lietuvą. Laikraštis ir atsišaukimai pradžioje buvo rašomi ranka pieštuku arba rašalu, vėliau, įsigijus rašomąją mašinėlę - spausdinami mašinėle. Laikraščio leidimu, spausdinimu ir spaudos platinimu rūpinosi ir pats rašė buvęs policininkas Jonas Laurinavičius. J.Valtys stengėsi susisiekti su aplinkinių miškų partizanų būriais ir kitomis pogrindinėmis organizacijomis. 1945 m. pavasarį, susisiekęs su Marijampolės apskrityje veikiančiais partizanais, pradėjo gauti laikraštėlį "Girios balsą", vėliau "Laisvės Žvalgą" ir "Nepriklausomą Lietuvą". Gegužės pradžioje J.Valčio dalinyje buvo apie 150 vyrų. Jie buvo suskirstyti į būrius ir skyrius. Vienas būrys vadinosi Vanagų, kitas - Vilkų. Dalinio štabą sudarė J.Valtys-Tunda*, jo pavaduotojas Dimindavičius-Viršilą, Barzda, Pranas Runas-Šarūnas, Petras Povilaitis-Jūreivis ir vokiečių armijos karininkas, nesuspėjęs pasitraukti ir įstojęs į partizanų gretas. Partizanai buvo prisaikdinti. Pasirinko slapyvardžius.
------------
*Minimi dar ir kiti jo slapyvardžiai, kaip Lokys, Dunda, Tundra. - B. U.
□ Sėdi: 1.-, 2.Jonas Baltrušaitis, 3.Albinas Gustainis-Nulis, kpt.Jurgio Valčio įkurtos LLKS partizanai
□ Vincas Rudzevičius
Į dalinį iš Mišiurkės kaimo, Lukšių vls., atvažiuodavo Lietuvos savanoris kūrėjas kunigas Juozas Vyšniauskas, partizanų vadinamas Tėveliu ir laikomas partizanų kapelionu. Jis daug laiko praleisdavo miške su partizanais, laikė mišias, sakė pamokslus, klausė išpažinčių, laimino kovai su bolševikais. 1946 m. kunigas J.Vyšniauskas buvo suimtas ir nuteistas. Partizanams patarnavimus pradėjo teikti Paežerėlių valsčiaus Ilguvos dekanas kunigas Klemensas Ruseckas. Lukšių kunigas Boleslovas Ligeika patarnavimus partizanams sutiko teikti savo klebonijoje. Jis skleidė tikintiesiems laisvės mintis, platino partizaninę spaudą, kvietė kovoti prieš sovietinę santvarką. 1946 m. liepos 25 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1952 m. kovo mėn. iš įkalinimo vietos buvo išsiųstas į tremtį.
Partizanai pradėjo ruoštis sutikti priešą. Buvo statomi bunkeriai, kasami apkasai, vedama žvalgyba, mokama karybos, aiškinamos partizanų teisės, tikslai ir uždaviniai. Buvo griežtai uždrausta savarankiškai užpuldinėti priešą, be štabo sutikimo likviduoti sovietinius aktyvistus, pareigūnus, išdavikus. Už plėšikavimą grėsė mirties bausmė.
Tuo metu Lietuvos kariuomenės ltn.Vytautas Bacevičius-Vygandas Kazlų Rūdos miškuose Marijampolės aps. energingai organizavo Stirnos rinktinę, į kurią stengėsi įtraukti atskiras partizanų grupes. Kaip aktyvaus LLA veikėjo, jo tikslas - atkurti Suvalkijoje LLA organizaciją (Šakių LLA apygardą). Dėl to jis važinėjo po aplinkinius valsčius ir organizavo pasitarimus su partizanų grupių vadais, taip pat su kpt. J.Valčiu bei Lietuvos kariuomenės ulonų j.ltn.Broniumi Abramavičiumi-Abramaičiu-Spygliu, tuo metu vadovaujančiu partizanams, veikiantiems miškuose, esančiuose Jankų, Kazlų Rūdos ir Pilviškių vls. sankirtoje, siekdamas įjungti jų vadovaujamus partizanų dalinius į Stirnos rinktinę. J.Valčio ir B.Abramavičiaus-Abramaičio partizanai prie Stirnos rinktinės prisijungė, V.Bacevičiui perėjus dirbti į Tauro apygardos štabą. Stirnos rinktinės vadu tapo B.Abramavičius-Abramaitis.
1945 m. gegužės 12 d. Valkų kalvose beįsitvirtiną partizanai buvo NKVD kariuomenės užpulti ir išblaškyti. Kautynėse dalyvavo ne visos
J.Valčio vadovaujamos partizanų pajėgos. Po Valkų mūšio išsisklaidę par-
□ Pirmas iš kairės Jonas Rudzevičius
□ Antanas Baltrušaitis
□ Juozas Jankauskas-Demonas, Žalgirio rn. štabo pareigūnas
□ Bronius Vaičaitis-Pipiras
tizanai vėl rinkosi į būrius. Juškinių miške būrį suorganizavo Petras Povilaitis-Jūreivis, Švarplių miške - Vincas Dobilas, Lukšių valsčiaus miškuose - Jurgis Valtys, Kidulių, Gelgaudiškio, Plokščių valsčiuose - Pranas Runas-Šarūnas, Lekėčių valsčiaus miškuose Edvardas Guoga-Glaudys, kuriam pavyko iš Valkų mūšio išvesti apie 30 partizanų.
Buvo suorganizuotas pagalbos partizanams komitetas, kuris rūpinosi partizanų aprūpinimu maistu, ginklais, šaudmenimis ir kita būtina amunicija jų kovoje.
1945 m. birželio pabaigoje buvo gautas LLA štabo įsakymas dėl legalizacijos. Jame aiškinama, kad, įvedus į Lietuvą dideles NKVD pajėgas, iškilo grėsmė tolimesnei partizanų veiklai, kuri gali atnešti daug aukų. Kad to išvengtų, leidžiama legalizuotis, išsaugant ginklus ir organizacinės struktūros principą. Patikimus partizanus instruktuoti kaip išsaugoti ginklus namuose, o iš nepatikimų ginklus paimti ir saugoti specialiai tam įrengtuose sandėliuose. Asmenis išskirstyti skyriais ir trejukėmis, kad kiekvienas pogrindinės organizacijos narys žinotų savo skyriaus vadą ir ne daugiau kaip tris organizacijos narius. Skyriaus vadas turi palaikyti ryšį su dalinio vadu ir organizacijos nariais. Šiame periode organizacijos užduotis verbuoti patikimus žmones, juos apginkluoti ir auklėti patriotine dvasia. Paruošti tokią organizaciją, kuri pajėgtų, laikui atėjus, paimti valsčiuose valdžią į savo rankas. Iki tokio nurodymo dirbti tik paruošiamąjį darbą. Gavus iš aukštesnės vadovybės įsakymą apie sukilimo prieš sovietų valdžią pradžią, veikti pagal gautus nurodymus. Šios organizacijai priklausančios kovotojų grupės pavadintos savigynos daliniais.
Agentų pagalba saugumas šią organizaciją išaiškino. Dauguma jos narių buvo suimti ir nuteisti įvairų laiką kalėti. Kidulių valsčiaus savigynos dalinio vadas Jonas Virpša buvo nuteistas mirties bausme ir 1947 m. sausio 30 d. sušaudytas. Suėmimo išvengę, vyrai grįžo į partizanų gretas ir su ginklu rankoje kovojo toliau. Prisiminimų autorius Edvardas Guoga 1944 m. rudenį tapo ryšininku, o 1945 m. vasario mėn. įsijungė į ginkluotą kovą, tapo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Vanagų būrio partizanu. Po suėmimo ir pirmųjų tardymų, prokuroras pareikalavo E.Guogai mirties bausmės. Tik po papildomo tardymo Marijampolėje bausmė buvo sušvelninta iki 10 m. lagerio.
Prasidėjus Atgimimui, E.Guoga tapo aktyviu sąjūdžio dalyviu. Yra
□ Juozas Budrys
□ Pirmas iš kairės Algimantas Jurkevičius
□ Stovi pirmas Jonas Gudiškis
□ Jonas Budrys-Strazdas ir Vytas Budrys-Vilkas
Krikščionių demokratų partijos, Sausio 13-osios brolijos ir nuo 1933 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys, Konservatorių partijos rėmėjas. 1992 m. jo iniciatyva Valkų mūšio vietoje pastatytas žuvusiems bendražygiams pagerbti paminklas. 1947 m. rugpjūčio mėn. įamžino šešių buvusių bendražygių žuvimo vietas. Nepaisant garbaus amžiaus, o kartais ir sušlubuojančios sveikatos, numatęs artimiausiu metu įamžinti buvusio savo vado kpt.Jurgio Valčio žuvimo vietą, ieškoti žuvusių 1945 m. liepos 8 d. Valkų mūšio dalyvių Antano Gerulio ir Broniaus Patašiaus palaikų.
Kpt.Jurgio Valčio įkurtai Lietuvos laisvės kovos sąjungai ir Savigynos daliniams priklausę bei su juo bendradarbiavę asmenys:
1. Abramavičius-Abramaitis Bronius-Spyglys, g.1914 m. Šunkarių k., Jankų vls., Šakių aps. 1938 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo LDK Birutės antro ulonų pulko antrajame eskadrone Vilkaviškyje jaunesniuoju leitenantu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Raudonajai armijai užėmus atsitraukimo kelius, grįžo į Lietuvą ir 1945 m. balandžio mėn. išėjo į mišką vadovauti besikuriantiems partizanų būriams. Daug prisidėjo prie Stirnos rinktinės kūrimo, suvienydamas atskirai veikiančius būrius. Nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. rinktinės vadas. Žuvo išduotas 1945 m. lapkričio 20 d. Degučių k., Jankų vls., Šakių aps. rinktinės štabo būstinėje kartu su štabo viršininku S.Grigu-Aru, dviem partizanais ir sodybos šeimininku Juozu Tamaliūnu.
2. Abramaitis Karolis-Karaliukas, g.1915 m. Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Liepos pabaigoje legalizavosi. 1946 m. gegužės mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. iš įkalinimo vietos paleistas.
3. Adomaitis Antanas nuo Lukšių, Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 5 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
4. Adomaitis Pranas-Barzdukas, g.1917 m. Laučiškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio pradžios. Rugpjūčio mėn. legalizavosi. 1946 m. gegužės mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
5. Aleksa Juozas-Aras, g.1924 m. Šilvėnų k., Plokščių vls., Šakių aps.
Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Būrio vado pavaduotojas. Žuvo 1946 m. sausio 6 d.*
----------
*LYA agentūrinėje byloje Nr.1947, pranešime Bartašiūnui, gautame 1946 m. vasario 6 d. Nr.733, rašoma, kad Juozas Aleksa žuvo 1946 m. sausio 23 d.
6. Ardickas Jonas-Aras, g.1916 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Gyveno Liukų k., Slavikų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. liepos mėn. Po legalizacijos 1946 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nuteistas 7 m. lagerio.
7. Astrauskas Jonas-Siaubas, g.1916 m. Prūselių k., Šakių vis ir aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Vadovavo būriui. Vėliau Žalgirio rinktinės dr.V.Kudirkos kuopos partizanas. Žuvo 1953 m. sausio 2 d. Šakių r. Žalgirio miške bunkeryje.
8. Astrauskas Antanas-Briedis, Viršila, g.1915 m. Prūselių k., Šakių vls. ir aps. 1944 m. rudenį buvo suimtas. Pabėgęs, 1945 m. gegužės mėn., įstojo į partizanų gretas. Vėliau, susiformavus Žalgirio rinktinei, tapo dr.V.Kudirkos kuopos partizanu. Žuvo 1953 m. sausio 2 d. Žalgirio miške Šakių r. bunkeryje.
9. Atkočaitis Pranas, g.1922 m. Pajotijų k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. Kūnas gulėjo ant gatvės grindinio Gelgaudiškyje.
10. Atkočius Jonas.
11. Augustaitis Juozas-Beržas, g.1920 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. birželio mėn. Rugpjūtį legalizavosi. 1946 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1958 m. pradžioje iš įkalinimo vietos paleistas.
12. Augustaitis Pranas-Klevas (ar Liepa), g.Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. liepos mėn. Legalizavosi.
13. Bacevičius Vytautas-Vygandas, g.1915 m.Alksniškių k., buvusiame Gudelių I (vėliau Sasnavos) vls., Marijampolės aps. Baigė Marijampolės gimnaziją. Nuo 1930 m. pavasario Skautų organizacijos, o nuo 1934 m. vasaros Šaulių sąjungos narys. 1935 m. pašauktas karinės tarnybos, stojo į karo mokyklą, kurią baigęs 1938 m. gegužės 12 d. buvo pakeltas jaunesniojo leitenanto laipsniu ir paskirtas į Klaipėdoje stovintį šeštąjį pėstininkų pulką būrio vadu. Laikinai ėjo mokomosios kuopos vado pareigas. Kaip geras sportininkas 1939 m. sausio 7 d. buvo pasiųstas į karininkų fizinio lavinimosi kursus, kuriuos baigus, jam buvo suteiktas fizinio lavinimo instruktoriaus karininkams vardas. Rugsėjo mėn. paskirtas 8-osios kuopos vadu. 1940 m. gegužės mėn. paskirtas pulko sporto vadovu, vėliau - pulko maisto tiekėju komandos viršininko teisėmis. Rudenį, perkėlus dalinį į Vilnių, paskirtas pėstininkų mokyklos būrio vadu ir pakeltas į leitenantus. Prasidėjus karui, buvo priverstas trauktis į Sąjungos gilumą, bet prie Borisovo pateko į apsupimą ir buvo paimtas į vokiečių nelaisvę, tačiau greitai buvo paleistas.
1944 m. pradžioje stojo į gen.P.Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas kuopos vadu, vėliau ėjo Karo mokyklos ūkio skyriaus viršininko pareigas. Likvidavus Vietinę rinktinę, 1944 m. vasarą Žemaitijoje įkūrė LLA būrį. Buvo paskirtas Šiaulių apygardos LLA būrio, vėliau kuopos vadu. Užėjus rusams, vadovavo Varnių LLA kuopai, įkūrė Bijūno batalijoną. Rudenį atvyko į Suvalkiją. Įsigijęs fiktyvius dokumentus Jurgio Baltrušaičio vardu, dirbo Marijampolės mašinų-traktorių stoties Liubavo mašinų ir arklių nuomos punkto vedėju. 1945 m. vasario mėn. Kazlų Rūdos miškuose įkūrė LLA būrį, o gegužės-birželio mėn. įkūrė partizanų Stirnos rinktinę. Vasarą, įsikūrus Tauro apygardai, perėjo dirbti į apygardos štabą štabo viršininku. Išduotas spalio 22 d. Marijampolėje buvo suimtas, nuteistas mirties bausme ir 1946 m. lapkričio 26 d. sušaudytas. Užkastas Tuskulėnų dvaro teritorijoje.
Dar ir šiandien daug kas mano ir yra įsitikinę, kad Tauro apygardos štabą išdavė V.Bacevičius. Tai dažnai nuskamba pasisakymuose, rašoma atsiminimuose. Tokią nuomonę buvo susidarę ir partizanai bei partizanų vadovybė, dėl to paskelbusi atskirą įsakymą. Gal todėl, kad 1945 m. vasarą V.Bacevičius buvo suimtas. Po keletas dienų paleistas. Grįžus į rinktinę, daugelis štabo pareigūnų ir partizanų pradėjo juo nepasitikėti, manydami, kad jis gali būti užverbuotas. Remiantis KGB archyvuose surastais dokumentais, nustatyta, kad Tauro apygardos štabą ir jo narius tardymo metu spalio 18 d. nurodė vienas iš suimtųjų, partizanų laikraščio "Laisvės Žvalgas" platintojų, gyvenęs Pilviškių vls., Gulbiniškių kaime ir gerai pažinojęs bei susitikinėjęs su kai kuriais štabo pareigūnais (pavardė redakcijai žinoma). O Vytautas Bacevičius-Vygandas buvo doras Tėvynės patriotas, visą savo gyvenimą pašventęskovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, paaukojęs savo gyvybę.
14. Bacevičius Jonas iš Prūselių k., Šakių vls. ir aps. Būrio vado pavaduotojas. 1945 m. liepos 16 d., žuvus būrio vadui, buvo paskirtas būrio vadu. Žuvo 1945 m. rugsėjo 10 d. (vienur nurodoma 12, dar kitur - 14 diena).
15. Balčiūnas Vitas, g.1925 m. Puidokų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Gyveno Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Nuo 1945 m. gegužės mėn. Petro Povilaičio suorganizuoto būrio partizanas. Rugsėjo mėn. legalizavosi. Spalio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Mirė 1956 m. gruodžio mėn. Irkutsko srityje, Ust-Udinsko r., Ščerbakovo kaime.
16. Balčiūnas Antanas iš Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1947 m. spalio 13 d. Braziūkų kaime. Čia ir palaidotas.
17. Baltrušaitis Jonas, g.1912 m. Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo partizanų grupei. Žuvo 1947 m. spalio 13 d. Braziūkų kaime. Čia ir palaidotas.
18. Baltrušaitis Antanas, g.1910 m. Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. gruodžio mėn. Žuvo 1946 m. vasarą. Ant gatvės grindinio gulėjo Kazlų Rūdoje.
19. Baltrušaitis Motiejus, g.1916 m. Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. gruodžio mėn. 1945 m. liepos mėn. legalizavosi. 1946 m. vasario mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Grįžęs į Lietuvą mirė. Palaidotas Braziūkų kaimo kapinėse.
20. Banza Antanas.
21. Bartkus Antanas-Bubauskas, g.1912 m. Bartkų k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Kadangi tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, buvo paskirtas skyrininku. 1946 m. rugpjūčio mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1952 m. kovo mėn. išsiųstas į spectremtį.
22. Bartkus Česlovas-Špokas, g. 1924 m. Bartkų k., Lukšių vls., Šakių aps. Mokytojas, ateitininkas, gen.P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės Marijampolės Karo mokyklos kursantas. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Prisidėjo prie partizaninės kovos organizavimo. 1946 m. birželio mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
23. Bartkus Petras-Voveris, g.1908 ar 1906 m. Bartkų k., Lukšių vls.,
Šakių aps. 1945 m. pavasarį sutelkė partizanų būrį, kuris gegužės pradžioje įsijungė į kapitono Jurgio Valčio partizanų gretas.
24. Bartkus Stasys, g.1903 m. Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Suimtas 1945 m. lapkričio 11d.
25. Bartninkas.
26. Bastys Juozas-Aleksis, g.1920 m. Briedžių k., Šakių vls. ir aps. Gyveno Plieniškių k., Šakių vls. ir aps. 1945 m. birželio mėn. įstojo į Vinco Dobilo vadovaujamą partizanų būrį. Gruodžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. iš įkalinimo vietos paleistas.
27. Baukas Justinas-Voverė iš Santakų k., Sintautų vls., Šakių aps. Buvo paskirtas Sintautų valsčiaus savigynos dalinio vadu.
28. Bendoraitis Juozas, g.1929 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps.
29. Bendoraitis Antanas-Meška, g. 1926 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. birželio mėn.
30. Birgalas Jonas iš Duobiškių k., Sintautų vls., Šakių aps.
31. Bliuvas Vladas, g.1924 m. Uzarų k., Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 1 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d. Gerdžių kaimo miške.
32. Bubelaitis Pranas (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
33. Budrys Juozas-Ulonas, g.1919 m. Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1944 m. užėjus rusams, buvo paimtas į Raudonąją armiją, iš kurios spalio mėn. pabėgo ir 1945 m. balandžio mėn. įstojo į Paežerėlių vls. besikuriantį partizanų būrį. Po Valkų mūšio naujai suformuotame Petro Povilaičio būryje buvo vado pavaduotojas, o liepos 8 d. P.Povilaičiui žuvus, buvo išrinktas būrio vadu. Rugsėjo mėn. legalizavosi ir buvo paskirtas savigynos dalinio I skyriaus vadu ir E.Guogos-Glaudžio pavaduotoju. Spalio mėn. suimtas ir nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista į 25 m. lagerio. Bausmę atliko Omsko srityje. Mirė 1968 m. sausio mėn. tremtyje.
34. Budrys Vitas-Vilkas, g.1924 m. Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo Basanavičiaus (36-os) kuopos laisvės kovotoju. Žuvo 1948 m. vasario 17 d.
35. Bunikis Jonas-Ministeris iš Vedegiškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Puskarininkis. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo Basanavičiaus (36-os) kuopos II būrio skyriaus vadu. Žuvo 1947 m. rugpjūčio 29 d. Eičiūnų ar Pypliškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
36. Butkus Augustinas-Gudruolis iš Plieniškių k., Šakių vls. ir aps. 1945 m. rugsėjo mėn. žuvus būrio vadui Jonui Bacevičiui, vadovavo būriui. Susikūrus Žalgirio rinktinei tapo dr.V.Kudirkos kuopos laisvės kovotoju. 1947 m. vasario 22 d. buvo apdovanotas juostele už uolumą. 1948 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. Žuvo 1948 m. vasario 20 d.
37. Chaikevičius Stasys iš Šiurpiškių k., Kidulių vls. Šakių aps.
38. Čereškevičius-Čečeras Antanas-Šaulys, g.1899 m. Morkų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 30 d. Susikūrus Žalgirio rinktinei tapo dr.V.Kudirkos kuopos laisvės kovotoju. 1946 m. spalio 16 d. ir 1947 m. vasario 22 d. apdovanotas juostelėmis už uolumą. 1947 m. birželio 10 d. paskirtas III būrio II skyriaus skyrininku, o 1948 m. balandžio 10 d. - 36-osios kuopos II būrio būrininku. Žuvo 1948 m. birželio 13 d.
39. Dailidė iš Jegeliškių k., Lekėčių vls., Šakių aps.
40. Dėdinas Vitas iš Paužiškių k., Plokščių vls., Šakių aps. 1945 m. vasarą buvo suimtas.
41. Dimindavičius-Viršila, Barzda. Buvęs Lietuvos kariuomenės viršila. 1945 m. kpt.J.Valčio pavaduotojas.
42. Ditkus Kazys iš Šikšnių ar Bunikėlių k., Plokščių vls., Šakių aps. Skyrininkas.
43. Dobilas Vincas iš Mozūriškių k., Gelgaudiškio vls., Šakių aps. Po Valkų mūšio sutelkė partizanų būrį ir jam vadovavo. Žuvo 1945 m. liepos 16 d. per puolimą Gelgaudiškyje. Palaidotas miške.
44. Domeika.
45. Dovydaitis Juozas, g.1925 m. Gudlankio k., Gelgaudiškio vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Gruodžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
46. Dubininkas Viktoras, g.1924 m. Lodiškės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. Gyveno Šulių k., Zapyškio vls., Kauno aps. 1944 m. rudenį buvo mobilizuotas į okupantų armiją, iš kurios gruodžio mėn. pabėgo. Grįžęs įstojo į partizanų gretas. 1945 m. liepos mėn. legalizavosi. Rudenį buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
47. Elbrechtas Gustavas iš Duobiškių k., Sintautų vls., Šakių aps. Skyriaus vadas.
48. Endzelis Jonas-Beržas ar Briedis iš Tumosiškių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. birželio mėn. (dar minimas jo slapyvardis Vanagas).
49. Gaidys Juozas.
50. Gailiūnas Jonas-Alpis, g.1920 m. Tirvidonių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. 1945 m. liepos mėn. buvo sužeistas. Rudenį, pasitraukęs iš partizanų gretų, išvažiavo į Kauną ir, pasidaręs dokumentus Bačėno pavarde, dirbo fabrike "Uosis". 1948 m. gegužės mėn. buvo suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio. 1956 m. bausmė buvo sumažinta iki 12,5 metų. Mirė Lietuvoje. Palaidotas Jonučių kapinėse prie Garliavos.
51. Gailiūnas Juozas.
52. Gailiūnas Pranas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
53. Gaimachas Jonas iš Tirvidonių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
54. Gegužis Jonas.
55. Gerulaitis-Gerulis Antanas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
56. Greičaitis Antanas iš Kriaučėnų k., Slavikų vls., Šakių aps.
57. Grikietis Zigmas iš Lodiškės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps.
58. Griškaitis Juozas.
59. Gudaitis Antanas.
60. Gudiškis Antanas.
61. Gudiškis Jonas-Žvirblis, g.1920 m. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
62. Gudiškis Viktoras, g.1923 m. Juškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugsėjo mėn. legalizavosi. 1946 m. vasario mėn. buvo suimtas ir nuteistas 15 m. lagerio.
63. Gustainis Vincas-Ainis, g.1922 m. Judrų-Rūdės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 1 d. Skyrininkas. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo Basanavičiaus (36-os) kuopos laisvės kovotoju. 1948 m. balandžio 2 d. buvo perkeltas į 34-ąją kuopą. 1949 m. vasario 16 d. pakeltas į grandinius. 34-oji kuopa buvo pertvarkyta į Trispalvės vėliavos tėvūniją. Žuvo 1949 m. spalio 13 d. Klampupiųk., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps.
64. Gustainis Albinas-Nulis, g.1920 m. Judrų-Rūdės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. Gyveno Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. sausio mėn. Liepos mėn. legalizavosi. 1946 m. sausio 15 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1958 m. grjžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Mirė 1996 m. gegužės 17 d. Palaidotas Romainių kapinėse.
65. Išganaitis Antanas-Tigras iš Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps.
66. Išganaitis Juozas.
67. Jakaitis Albinas-Jovaras, g.1914 m. JAV. 1922 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno Daugėliškiu k., Šakių vls. ir aps. Kalvis, vairuotojas. 1936-1937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Partizanas nuo 1945 m. vasario mėn. Kapitono J.Valčio buvo paskirtas IV būrio I skyriaus vadu. Prisidėjo prie partizaninės kovos organizavimo. Liepos mėn. legalizavosi, tačiau pogrindinės veiklos nenutraukė. 1946 m. gegužės 22 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1957 m. iš įkalinimo vietos paleistas. Mirė Lietuvoje. Palaidotas Gelgaudiškio kapinėse, Šakių r.
68. Jakaitis Jonas-Žaibas, g.1922 m. Lekėčių k. ir vls. Šakių aps. Miškų technikas. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. Valkų mūšyje buvo sužeistas. Legalizavęsis spalio 28 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. išleistas į tremtį. (Toliau žr. E.G prisiminimuose).
69. Jakaitis Vincas-Janušis, g.1921 m. Lekėčių k. ir vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. (Toliau žr. E.G. prisiminimuose).
70. Jakaitis Tadas-Kalvaitis, g.1927 m. Skirsnemunės k., Jurbarko vls. ir aps. Gyveno Advernų k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. vasario mėn. Liepos mėn. pabaigoje legalizavosi. 1946 m. gegužės mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1957 m. pabaigoje iš įkalinimo vietos paleistas.
71. Jakštys Juozas, g.1920 m. Oškinių k., Lukšių vls., Šakių aps. NKVD kareivių namuose surastas ir nušautas.
72. Jakštys Antanas. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
73. Jakubauskas Juozas, g.1912 m. Lekėčių k. ir vls., Šakių aps. Gyveno Gegužių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Už aktyvią veiklą įvedant valsčiuje tvarką, 1941 m. karui prasidėjus, 1945 m. sausio mėn. buvo suimtas. Gegužės mėn. iš įkalinimo Griškabūdyje pabėgo ir įstojo į partizanų gretas. Po Valkų mūšio legalizavosi. 1946 m. balandžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 15 m. lagerio.
74. Jankauskas Jonas.
75. Jankauskas Juozas-Demonas, g.1926 m. Puskepalių k., Šakių vls. ir aps. Baigė 6 gimnazijos klases. 1944 m. tarnavo gen.P.Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. 1945 m. kovo mėn. stojo į A.Šmuilio partizanų būrį. Po Valkų mūšio liko partizanų gretose ir 1947 m. vasario mėn. buvo paskirtas Žalgirio rinktinės 37-os (buvusios dr.V.Kudirkos) kuopos antro būrio vadu, vėliau - rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1948-
1949 m. žiemų lydėjo į Žemaitiją Tauro apygardos vadą austą ir Pietų Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą. 1949 m. vasarą paskirtas rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininku, o 1950 m. balandžio mėn. -štabo visuomeninės dalies viršininku. Rugsėjo mėn. paskirtas Žalgirio rinktinės vadu, o spalio mėn. dar ir trečiuoju apygardos vado pavaduotoju. 1951 m. vasario mėn. jam suteiktas partizanų jaunesniojo leitenanto laipsnis. Nuo balandžio mėn. - Tauro apygardos vadas. 1952 m. birželio mėn., po išdavystės buvo suimtas, užverbuotas ir panaudotas naikinant apygardos ginkluotą pogrindį. 1954 m. liepos mėn. buvo nuteistas mirties bausme ir 1955 m. sausio 26 d. sušaudytas. Už žygį į Žemaitiją
1950 m. spalio mėn. buvo apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi III laipsnio (su Kardais).
76. Jankevičius Antanas, Gelgaudiškio valsčiaus sekretorius.
77. Jarušaitis Juozas, g.1918 m. Batiškių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugsėjo mėn. legalizavosi, o gruodžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1960 m. iš įkalinimo vietos paleistas.
78. Jasevičius Vladas iš Griškabūdžio vls.
79. Jusaitis Vincas.
80. Kajackas-Kupstas, g.1909 m. Vedegiškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Būrio vadas.
81. Kajackas Juozas, g.1918 m. Ropienos k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. Ant gatvės grindinio gulėjo Gelgaudiškyje.
82. Kajackas Antanas, g.1922 m. Ropienos k., Plokščių vls., Šakių aps. Baigęs 4 gimnazijos klases. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Po Valkų
mūšio legalizavosi, buvo suimtas ir nuteistas.
83. Kakšteinas Vilius iš Zypliškės k., Lukšių vls., Šakių aps.
84. Karašauskas.
85. Karnauskas Jonas-Siaubas, g.1914 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. birželio mėn. Skyriaus vadas. 1945 m. liepos mėn. pabaigoje legalizavosi. 1946 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
86. Kasparavičius Pranas iš Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps. Trečio būrio partizanas.
87. Kasparavičius Juozas iš Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps.
88. Klimaitis Viktoras-Jovaras, g.1916 m. Bizierių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pradžios. 1946 m. sausio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio, kur ir žuvo.
89. Kriaučiūnas Antanas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
90. Krulikauskas Vincas-Lakūnas, g.Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Gyveno Pypliškės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. sausio 10 d. Puskarininkis. Po Valkų mūšio, susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo dr.V.Kudirkos kuopos laisvės kovotoju. 1947 m. birželio 10 d. paskirtas Basanavičiaus (36) kuopos III būrio būrininku, o 1948 m. vasario 18 d. - to būrio vadu. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. Morkų k., Pažerėlių vls. , Šakių aps.
91. Kuosaitis Juozas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
92. Kuršaitis Vincas, g.1921 m. Gegužių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugpjūčio 13 d. legalizavosi. 1946 m. kovo 19 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio.
93. Kvedaravičius*Vitas-Medis. Žuvo 1945 m. vasarą.
------------
*Minima jo antroji pavardė - Striukis.
94. Lapaitis Pranas iš Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Žuvo.
95. Latvaitis Bronius. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
96. Laurinaitis Vaclovas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
97. Laurinaitis Bernardas iš Kuro k., Lekėčių vls., Šakių aps. Žuvo 1945 m. liepos 5 d.
98. Laurinavičius Jonas iš Barzdų vls., Šakių aps. Buvęs policininkas. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Leido Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laikraštį "Laisvės Kovotojas", kūrė ir spausdino atsišaukimus, buvo atsakingas už spaudos leidimą, gavimą ir platinimą.
99. Lažauninkas Vincas-Žvirblis, g.1911 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Gyveno Šakiuose. Dirbo kaimo tarybos sekretoriumi. Nuo 1945 m. liepos mėn. priklausė J.Valčio kuriamai LLKS. Rinko žvalgybinio pobūdžio informaciją ir perduodavo į partizanų štabą. 1946 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nuteistas 5 m. lagerio.
100. Lebežinskas Vincas iš Puniškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Žuvo 1945 m. pavasarį.
101. Leonkaitis Justinas iš Šiurpiškių k., Kidulių vls., Šakių aps. Žuvo.
102. Lieponis Juozas, g.1923 m. Švarplių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugsėjo 15 d. legalizavosi. Lapkričio pabaigoje suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
103. Ligeika Boleslovas.
104. Lincius (Lincevičius) Pranas iš Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Skyriaus vadas. Žuvo 1946 m. sausio 4 d. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
105. Lincius (Lincevičius) Antanas iš Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
106. Liutvinas Juozas, g.1919 m. Jančių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugpjūčio mėn. legalizavosi.
107. Liutvinas Antanas iš Jančių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Rugpjūčio mėn. legalizavosi.
108. Liutvinas Viktoras, g.1921 m. Jančių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Rugpjūčio mėn. legalizavosi. Miręs Kaune.
109. Mačiulis (Mačiulaitis) Petras-Šiaučius iš Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps. Kapitono J.Valčio dalinio ketvirto būrio partizanas nuo 1945 m. pradžios.
110. Markauskas Stasys iš Vincentavos k., Lekėčių vls., Šakių aps.
111. Marma Pranas.
112. Maskvytis.
113. Matusevičius iš Švediškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Lietuvos kariuomenės leitenantas.
114. Matusevičius Algimantas-Neptūnas, g.1924 m. Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. gruodžio mėn. Dalyvavo partizaninės kovos organizavime, Žalgirio rinktinės kūrime. Buvo paskirtas Basanavičiaus kuopos vadu. 1947 m. pradžioje jam buvo suteiktas grandinio laipsnis, o rudenį buvo paskirtas TKNKŠ (tremtinių, kalinių ir nukentėjusių kovotojų šeimų) globos poskyriaus viršininku. 1949 m. pradžioje paskirtas rinktinės adjutantu, nuo kovo mėn. - Vytauto rinktinės adjutantas, rudenį kovos su alkoholizmu komiteto pirmininku. 1950 m. kovo mėn. buvo paskirtas Vytauto rinktinės vadu ir pakeltas į puskarininkius, o vasarą - į viršilas. Žuvo išduotas 1950 m. birželio 22 d. Žiūriu -Gudelių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. Po mirties apdovanotas II laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (su Kardais).
115. Matuzas Viktoras iš Švarplių k., Šakių vls. ir aps.
116. Matus Vincas.
117. Mažeika Antanas-Fazanas
118. Mikalauskas Pranas. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 2 d. Žuvo
1945 m. gegužės 12 d.
119. Mileris Vincas, g.1917 m. Leoniškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 6 d. Rugsėjį legalizavosi. 1946 m. sausio mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
120. Mileris Vytautas iš Gelgaudiškio.
121. Milkaitis Pranas, g.1917 m. Oškinių k., Lukšių vls., Šakių aps.
122. Misevičius Jonas, g.1916 m. Papiškių k., Zapyškio vls., Kauno aps. Partizanas nuo 1944 m. pabaigos. Dirbo vadovaujantį darbą. Rugpjūčio mėn. legalizavosi ir dirbo pogrindinėje sukilėlių organizacijoje savigynos daliniuose. Tapo vienu iš vadų ir organizatorių, platino pogrindinę spaudą, pasižymėjo aktyvumu.
123. Misevičius Juozas, g.1923 m. Papiškių k., Zapyškio vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. pabaigos. Rugpjūčio mėn. legalizavosi ir dirbo savigynos daliniuose.
124. Mykolaitis Jonas, g.1915 m. Daučiškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 6 d. Rugpjūčio 15 d. legalizavosi.
1946 m. sausio 30 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
125. Mockus Juozas iš Kriūkų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Būrio vadas.
126. Mozūraitis Kajetonas (aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
127. Mozūraitis Vincas, g.1924 m. Batiškių k., Šakių vls. ir aps. Gyveno Švarplių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. birželio mėn. Gruodžio mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1958 m. lapkričio mėn. iš įkalinimo vietos paleistas.
128. Mozūraitis Jonas iš Paorijų k., Kidulių vls., Šakių aps.
129. Mozūraitis Stasys, g.1923 m. Martišiškės k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. Kūnas gulėjo ant grindinio Gelgaudiškyje.
130. Mozūraitis Juozas, g.1928 m. Martišiškės k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. Kūnas gulėjo ant grindinio Gelgaudiškyje.
131. Mulvinskas Vincas iš Vedegiškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario.
132. Mureika Antanas-Barzda iš Kriūkų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. sausio 6 d. Skyrininkas. Žuvo 1946 m. sausio 4 d. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
133. Narbūda Vytautas, g.1926 m. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Rugsėjo mėn. legalizavosi. 1946 m. kovo 16 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
134. Naujokaitis Kostas-Briedis, Tautmylis, g.1907 m. Švarplių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Vadovavo partizanų grupei. 1947 m. slapyvardį Briedis pakeitė į Tautmylis. Gegužės mėn. buvo paskirtas dr.V.Kudirkos kuopos II būrio vado pavaduotoju, vėliau - būrio vadu. Gruodžio mėn. naktį į 26-ąją d. Bagdžių k., Šakių vls. ir aps. kautyniii metu, gelbėdamas sužeistą draugą, žuvo.
135. Naujokaitis (Tautmylio brolis).
136. Neverauskas Juozas, g.1925 m. Gnievų k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Legalizavosi 1945 m. spalio mėn.
137. Obelienius Jonas-Goštautas, g.1921 m. Lepšių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės pradžios. Po Valkų mūšio iš partizanų gretų pasitraukė.
138. Ordenas Leonas, g.1909 m. Jegeliškių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanų rėmėjas. Savigynos dalinyje buvo paskirtas II skyriaus vadu. 1945 m. rudenį suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
139. Pakinkis ar Pakinskas iš Kreivų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario.
140. Patašius Bronius iš Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1944 m. pabaigos. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
141. Patašius Pranas, g.1916 m. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Žuvo partizanų gretose.
142. Paukštys Jonas iš Batiškių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 30 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
143. Petkūnas Vytautas-Ąžuolas, Putinas, g.1920 m. Petkūniškių k., Lukšių vls., Šakių aps. 1944 m. paimtas į okupantų armiją, iš kurios po keturių mėnesių pabėgo. 1945 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas. Spalio 17 d. buvo sužeistas, suimtas ir nuteistas 15 m. lagerio. 1946 m. lapkričio 5 d. bausmė sumažinta iki 10 m. (Toliau žr. E.G. prisiminimuose).
144. Petkūnas Juozas iš Panemunės k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
145. Pikčilingis Juozas-Vilkas, g.1927 m. Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Liepos mėn. legalizavosi. 1946 m. kovo mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. išleistas į tremtį.
146. Pinkus Ignas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
147. Pinkus Jonas iš Šuopiškių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. liepos 8 d.
148. Pliskaitis Vytautas iš Žeimio k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
149. Poškevičius Pranas, g.1914 m. Jančių k., Lekėčių vls., Šakių aps. Gyveno Gerdžių k., Lukšių vls., Šakių aps. Buvęs Morkų kaimo tarybos pirmininkas. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. 1946 m. kovo 19 d. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
150. Povilaitis Aleksandras-Tigras, Riešutas, g.1922 m. Lekėčių k. ir vls. , Šakių aps. 1944 m. mobilizuotas į Raudonąją armiją, iš kurios, atvežtas į Kauną, pabėgo. Grįžęs į tėviškę, 1945 m. balandžio mėn. įstojo į partizanų gretas. Po Valkų mūšio vadovavo Prano Runo-Šarūno, Gintaro vadovaujamo partizanų būrio III skyriui. Būrio vado pavaduotojas. 1947 m. vasarą, baigus mokomąją kuopą, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Rudenį paskirtas 36-os (buvusios J.Basanavičiaus) kuopos II būrio vadu. 1948 m. pabaigoje pakeltas į puskarininkius, o 1949 m. vasarą paskirtas Šturmo tėvūnijos I grandies vadu. Žuvo po išdavystės 1950 m. lapkričio 24 d. Jančių kaime, buvusioje prisiminimų autoriaus Edvardo Guogos sodyboje.
151. Povilaitis Petras-Jūreivis. Mokytojas. Kpt.J.Valčio štabo viršininkas. (Toliau žr. E.G. prisiminimuose).
152. Povilaitis Izidorius, g.1908 m. Vilemų k., Zapyškio vls., Kauno aps. Partizanas nuo 1944 m. pabaigos. Legalizavosi.
153. Pranaitis Vitas iš Gudlankio k., Gelgaudiškio vls., Šakių aps. Žuvo.
154. Rėčkaitis Pranas. (Aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
155. Rudmickas Antanas-Vanagas, Vėtra, g.1921 m. Paužinkių k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. liepos 8 d. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo dr.V.Kudirkos (37-os) kuopos laisvės kovotoju. 1948 m. balandžio pabaigoje paskirtas I būrio 1-o skyriaus skyrininku, o rugpjūčio pabaigoje pakeltas į grandinius. 1949 m. balandžio 26 d., būdamas Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos laisvės kovotojas, Avilėlių kaime Paežerėlių vls. sužeistas nusišovė.
156. Rudmickas Juozas-Erelis, Velnias, Drąsutis, g.1919 m. Paužnikių k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo dr.V.Kudirkos (37-os) kuopos laisvės kovotoju. Žuvo 1947 m. lapkričio 17 d. Kūdros k., Lukšių vls., Šakių aps. būdamas I būrio vadu.
157. Rudmickas Vincas-Meška, Klevas, g.1926 m. Paužnikių k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1947 m. lapkričio 17 d. Kūdros k., Lukšių vls., Šakių aps.
158. Rudzevičius Jonas, g.1920 m. Lodiškės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. 1944 m. paimtas į okupantų armiją, iš kurios, vežant į frontą, pabėgo ir įstojo į partizanų gretas. Žuvo 1945 m. gegužės 9 d. Šulių-Girinių k., Zapyškio vls., Kauno aps. Palaidotas Braziūkų kaimo kapinėse.
159. Rudzevičius Vincas, g.1924 m. Lodiškės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. 1944 m. rudenį sugautas ir paimtas į okupantų armiją. Vežant į frontą, pabėgo ir įstojo į partizanų gretas. Žuvo 1945 m. birželio 13 d. Novos k., Zapyškio vls., Kauno aps. Rugpjūčio 24 d. perlaidotas į Braziūkų kaimo kapines.
160. Rudzevičius Stasys, g.1927 m. Lodiškės k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps. Pabėgęs iš suėmimo, stojo į partizanų gretas. Žuvo 1945 m. gegužės 10 d. Zapyškio miško košimo metu. Palaidotas Braziūkų kaimo kapinėse.
161. Rudzevičius Saliamonas-Žemutis, g.1924 m. Stūgučių k., Barzdų vls., Šakių aps. Dirbo Griškabūdžio NKVD, saugojo suimtuosius. 1945 m. gegužės 5 d., išvedęs dvylika suimtųjų į darbą, juos paleido, o pats stojo į partizanų gretas. Po Valkų mūšio, susikūrus Žalgirio rinktinei, tapo Vyčio kuopos laisvės kovotoju. Žuvo 1947 m. birželio 18 d. Piktžirnių k., Sintautų vls., Šakių aps.
162. Rudzevičius Vitas-Kriaučius, Saliamono brolis.
163. Runas Pranas-Šarūnas, Gintaras, Algirdas, Daugirdas, g.1916 m. Bundzų k., Šakių vls. ir aps. Buvęs Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentas. Lietuvos kariuomenėje baigęs mokomąją kuopą. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 18 d. Po Valkų mūšio telkė išsklaidytus partizanus prie Nemuno į dr.V.Kudirkos vardo kuopą, kuri vėliau turėjo peraugti į rinktinę. Buvo energingas, savarankiškas ir sumanus. Susikūrus Žalgirio rinktinei, su savo kuopa prie jos prisijungė ir padėjo ją organizuoti. 1946 m. spalio 1 d. apdovanotas juostele už narsumą ir pakeltas į puskarininkius. 1947 m. gegužės 12 d. paskirtas Žalgirio rinktinės štabo viršininku, o rugpjūčio 2 d. - mokomosios kuopos lektoriumi. Būdamas išsilavinęs ir turintis karinių žinių, ne visada sutikdavo su aukštesnės vadovybės sprendimais, ką viešai reikšdavo, ir todėl rugpjūčio 22 d. už nepaklusnumą ir savarankiškus veiksmus iš pareigų atleistas ir paskirtas į 37-ąją (buvusią dr.V.Kudirkos) kuopą eiliniu. 1947 m. pradžioje, organizuojant Birutės rinktinę, paskirtas rinktinės rikiuotės skyriaus viršininku. 1948 m. spalio 18 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu, o 1949 m. sausio 10 d. dar ir apygardos Karo Lauko Teismo prokuroru. Rugpjūčio 5 d. iš pareigų atleistas ir paskirtas apygardos vado adjutantu. Gruodžio 5 d. skiriamas laikinai eiti apygardos štabo VDV (visuomeninės dalies viršininko) pareigas. 1950 m. balandžio 6 d., paaštrėjus TBC ir pablogėjus sveikatai, buvo išleistas atostogų su teise pasirinkti dalinį ir pageidaujamą teritoriją. Žuvo išduotas 1951 m. birželio 16 d. Meškeliūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Čekistų persekiojamas sužeistas nusišovė.
164. Runas Vytautas-Rimgaudas, g.1926 m. Bundzų k., Šakių vls. ir aps. 1944 m., palikęs gimnaziją, stojo į gen.P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės karo mokyklą Marijampolėje. Likviduojant rinktinę laimingai pasitraukė. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. Žuvo rugsėjo 12 d. Ant gatvės grindinio gulėjo Gelgaudiškyje.
165. Rutkus Augustinas iš Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 30 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
166. Ruzgys Antanas, g.1923 m. Sutkų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 1 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
167. Sakalauskas Pranas-Paukštis iš Burbiškiu k., Kidulių vls., Šakių vls. Partizanas nuo 1945 m. gegužės 26 d. Žuvo 1945 m. vasarą.
168. Sakalauskas iš Pusdešrių k., Slavikų vls., Šakių aps.
169. Sideravičius Pranas, g.1923 m. Švarplių k., Šakių vls. ir aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Po Valkų mūšio partizanavo Augustino Butkaus būryje. Metų pabaigoje suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
170. Sideravičius Juozas iš Švarplių k., Šakių vls. ir aps.
171. Simokaitis Antanas, g.1921 m. Kūjų k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps.
172. Sinkevičius Juozas-Ulonas, g.1910 m. Banaičių k., Kidulių vls., Šakių aps. Gyveno Jegeliškių k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1944 m. rudenį buvo paimtas į Raudonąją armiją. Vežant į frontą, pabėgo ir 1945 m. gegužės mėn. stojo į kpt.J.Valčio partizanų gretas, į Petro Povilaičio būrį. Po legalizacijos savigynos dalinyje buvo paskirtas III skyriaus vadu. Spalio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
173. Spranaitis iš Žeimio k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
174. Sprindžiūnas Vladas, g.1912 m. Plėgių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 1 d. Žuvo 1945 m. gegužės 12 d.
175. Stalgys Jurgis-Pelėda.
176. Stankevičius Jonas, g.1921 m. Braziūkų k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1944 m. rugsėjo mėn. buvo paimtas į sovietų armiją, iš kurios lapkričio 5 d. pabėgo ir 1945 m. sausio mėn. įstojo į partizanų gretas. Gegužės 15 d. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1962 m. grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kazlų Rūdoje.
177. Stankus Juozas iš Margavos k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
178. Stankus Vincas-Drebulė iš Kuodžių k., Sintautų vls., Šakių aps. 1944 m. pavasarį tarnavo gen.P.Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Suimtas 1945 m. liepos mėn.
179. Stiklius Valentinas-Barzdila, g.1919 m. Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Po Valkų mūšio jam buvo pavesta Kiaulupių k., Sintautų vls. sutelkti ginkluotą partizanų grupę ir jai vadovauti. Bekuriant grupę, gautas nurodymas legalizuotis, bet organizacinį darbą nenutraukti. 1946 m. kovo mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
180. Stračkaitis Kazimieras (aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
181. Stračkaitis Bronius iš Puniškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Žuvo.
182. Stračkaitis Antanas iš Puniškių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
183. Sutkus Juozas, g.1910 m. Gyveno Šiopininkų k., Lukšių vls., Šakių aps.
184. Šileika Vincas. Žuvo.
185. Šileika Antanas. 1944 m. buvo paimtas į Raudonąją armiją, iš kurios pabėgęs stojo į partizanų gretas.
186. Širvaitis Antanas (aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
187. Šmuilys Andrius, g.1901 m. Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Prisiminimų autorius E.G. teigia, kad A.Šmuilys žuvo 1946 m. sausio 31 d. Bunikių k., Kidulių vls., Šakių aps. (LYA saugomoje agentūrinėje byloje Nr.2913. L.27) 1946 m. sausio 31 d. žuvusių partizanų atpažinimo protokole rašoma, kad Andrius Šmuilys žuvo 1946 m. sausio 4 d. Kreivių k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
188. Šneideris Algirdas-Vaidila, g.1924 m. Pamiontkos k., Paežerėlių vls. , Šakių aps. Gyveno Tervidonių k., Paežerėlių vls. Partizanas nuo 1945 m. pradžios. Rugsėjo mėn. legalizavosi.
189. Šulys.
190. Tėvelis Pijus iš Laučiškių k., Lukšių vls., Šakių aps.
191. Treinys Pranas.
192. Tunaitis Vincas iš Bridžių k., Sintautų vls., Šakių aps. Aktyvus partizanų organizatorius.
193. Ugianskas Stasys iš Sutkų k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
194. Ulinskas, buvęs milicininkas, perėjo į partizanų gretas. Puolant Gelgaudiškį 1945 m. liepos 16 d. buvo sužeistas.
195. Urbaitis Vacius-Vingėla, g.1905 m. Panemunės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Gyveno Vedegiškių k., Paežerėlių vls. Buvęs Gerdžiūnų apylinkės pirmininkas. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Susikūrus Žalgirio rinktinei tapo Basanavičiaus (36-os) kuopos laisvės kovotoju. 1946 m. spalio 16 d. apdovanotas juostele už uolumą. 1947 m. vasario 22 d. antrą kartą apdovanotas juostele už uolumą. Žuvo 1948 m. vasario 17 d. miške bunkeryje prie Zigmantiškių k., Paežerėlių vls.
196. Ūsas Juozas-Varna, g.1906 m. Petkūniškės k., Lukšių vls., Šakių aps. Gyveno Kiaulupių k., Sintautų vls., Šakių aps. 1945 m. gegužės mėn. suimtas ir nuteistas 5 m. lagerio.
197. Užupis Jonas-Gintautas*, g.1921 m. Vaiguviškių k., Plokščių vls., Šakių aps. Baigęs Belvederio pienininkystės-gyvulininkystės mokyklą. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. miške prie Lukšių. Kūnas gulėjo ant grindinio Gelgaudiškyje.
----------
*LYA agentūrinėje byloje Nr.1948,I.182 rašoma, kad Jonas Užupis gimęs 1920 m., o jo slapyvardis Vidmantas. - B. U.
198. Vaičaitis Juozas-Kėkštas iš Laučiškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Kpt.J.Valčio partizanų dalinio IV būrio partizanas.
199. Vaičaitis Vytautas, g.1924 m. Valių k., Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Žuvo 1945 m. liepos 6 d. Palaidotas Karčrūdės kapinėse Jankų vis.
200. Vaičaitis Vincas-Eglė, Vygantas, g.1924 m. Laučiškių k., Lukšių vls. , Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 20 d. Kpt.J.Valčio dalinio III būryje.
201. Vaičaitis Bronius-Pipiras, g.1920 m. Valių k., Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1946 m. rugsėjo 22 d. Šakių aps. Griškabūdžio vls., Šedvygų k. pas Joną Kaminską.
202. Vaičiūnas Vincas iš Zizų k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Legalizavosi.
203. Valaitis Bernardas, g.1925 m. Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1945 m. rugpjūčio mėn. legalizavosi.
204. Valaitis Vincas-Ūsorius iš Laučiškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Vienas iš kpt.J.Valčio pavaduotojų.
205. Valiukas Aleksas, g.1914 m. Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. balandžio 25 d. Žuvo gegužės 12 d.
206. Valtys Jurgis-Lokys, Dunda, Tunda, Tundra, g.1910 m. Pūstauniškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. Būdamas vienintelis aukštesnio laipsnio karininkas savo gimtajame krašte, dėjo pastangas sujungti partizanų grupes, veikiančias Paežcrėlių, Plokščių, Lekėčių, Lukšių ir kituose aplinkiniuose valsčiuose, suskirstė partizanus į kuopas, būrius, skyrius. Užmezgė ryšius su partizanais, veikiančiais prie Kauno ir aplinkiniuose valsčiuose, su Tauro apygardos štabu, su LLA, iš kur gaudavo pogrindinę spaudą "Girios balsas", "Laisvės Žvalgas", "Nepriklausoma Lietuva" ir veiklos direktyvas. Žuvo išduotas 1945 m. spalio 17 d. prie savo tėviškės. Palaidotas Lukšių kapinėse.
207. Valtys Pranas-Šernas, g.1919 m. Pūstauniškių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. kovo 7 d. 1947 m. vasarą paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Basanavičiaus kuopos II būrio 2-o skyriaus skyrininku, o 1948 m. pavasarį - to būrio būrininku, suteikiant grandinio laipsnį. Metų pabaigoje apdovanotas juostele už uolumą. 1949 m. vasarą paskirtas Šturmo tėvonijos II grandies vadu. Žuvo 1949 m. lapkričio 11 d. išdavus bunkeryje prie Agurkiškės k., Lukšių vls., Šakių aps.
208. Valtys Jonas, g.1907 m. Šiuoriškio k., Lekėčių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. Po legalizacijos, spalio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. iš įkalinimo vietos paleistas.
209. Valuckas Dimas, g.1917 m. Antakalniškių k., Plokščių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1945 m. spalio 29 d.
210. Valuckas Antanas, g.1920 m. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Rudenį sužeistas, suimtas ir nuteistas. Į Lietuvą negrįžo.
211. Venys Pranas-Jovaras nuo Lukšių. Partizanas nuo 1945 m. balandžio mėn. Žuvo 1945 m. rugsėjo 12 d. Jo kūnas iš saugojimo vietos pavogtas ir palaidotas Lukšių kapinėse.
212. Virokaitis Antanas, g.1909 m. Vilkeliškių k., Sintautų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Gegužės mėn. buvo paskirtas būrio vado pavaduotoju. Po legalizacijos, 1945 m. gruodžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
213. Virpša Jonas, g.1911 m. Paorijų k., Kidulių vls., Šakių aps. Buvęs policininkas. 1945 m. sausio mėn. suimtas. Gegužės 5 d. pabėgo, įstojo į kpt.J.Valčio kuriamą partizanų dalinį ir buvo paskirtas būrio vadu, o rugpjūčio mėn. po legalizacijos paskirtas Kidulių vls. savigynos dalinio vadu. Gruodžio mėn. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. 1947 m. sausio 30 d. sušaudytas.
214. Vizgirda Juozas (aprašymą žr. E.G. prisiminimuose).
215. Vyšniauskas.
216. Zalieckis Juozas, g.1896 m. Šiuoriškių k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1945 m. spalio mėn. įstojo į kpt.J.Valčio partizanų dalinį E.Guogos-Glaudžio būrį. Netrukus buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
217. Zokaitis iš Sirvydų k., Lekėčių vls., Šakių aps.
218. Želvys Antanas. Buvęs Lietuvos kariuomenės viršila. Ėjo būrio viršilos pareigas.
219. Žemaitis Zigmas-Ąžuolas, g.1917 m. Aržuolupių k., Šakių vls. ir aps. Mokytojas. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Rugsėjo mėn. legalizavosi ir buvo paskirtas Šakių vls. savigynos dalinių vadu. Metų pabaigoje suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 1956 m. iš įkalinimo vietos paleistas.
220. Žemaitis Pranas-Žirgas, g.1913 m. Aržuolupių k., Šakių vis ir aps. Gyveno Jurbūdžių k., Lukšių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. gegužės mėn. pradžios. Rugsėjo 10 d. sumušus jų būrį, legalizavosi ir buvo paskirtas Šakių vls. savigynos dalinių vado pavaduotoju. Metų pabaigoje suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
221. Žemaitis Jonas, g.1922 m. Kuro k., Lekėčių vls., Šakių aps. 1945 m. vasario mėn. paimtas į okupantų armiją. Vežant į surinkimo punktą, pabėgo ir įstojo į kpt.J.Valčio partizanų dalinio Budrio būrį. Po legalizacijos tapo E.Guogos-Glaudžio vadovaujamo savigynos dalinio kovotoju. Spalio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.
222. Žiglaitis Antanas iš Šukietėlių k., Lekėčių vls., Šakių aps.
223. Žilinskas Jonas-Dagys, g.1906 m. Pilviškių k. ir vls., Vilkaviškio aps. Buvęs šaulys. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Po Valkų mūšio, susikūrus Žalgirio rinktinei, buvo paskirtas į Vyčio kuopą. 1946 m. spalio 10 d. paskirtas rinktinės rikiuotės skyriaus viršininku. 1947 m. sausio 6 d. pervestas į Basanavičiaus kuopą, o liepos 22 d. - į dr.V.Kudirkos kuopą. 1948 m. vasario 17 d. bunkeris, kuriame Dagys slėpėsi, buvo čekistų užpultas. Dviem draugams besiginant žuvus, Dagys pasidavė irbuvo nuteistas 25 m. lagerio. Grįžęs apsigyveno Latvijoje, Daugpilyje.
224. Žilinskas Jonas, g.1921 m. Raninės k., Paežerėlių vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario.
Į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veiklą įsijungė ir daugiau patriotiškai nusiteikusių žmonių. Partizanų leidžiamą spaudą platino Šakių valsčiaus mokytoja Ona Stanaitytė, g.1923 m., ir Kidulių valsčiaus mokytojas Viktoras Bunikis. Žvalgybinį darbą dirbo ir štabui žinias teikė bei ryšį tarp būrių palaikė Chaikevičiūtė ir seserys Lenktaitės iš Šurniškių k., Kidulių vls., Augustinas Mozūraitis, g.1908 m. iš Paorijų k., Kidulių vls., fotografas Vladas Unguvaitis iš Griškabūdžio ir kiti. Ryšininkėmis dirbo Elzbieta ir Darata Gailiūnaitės, Marija Lieponytė, g.1927 m. Švarplių k., Šakių vls. ir aps., Marija Matulaitytė iš Tirvidonių k., Paežerėlių vls. Partizanams medicininę pagalbą teikė Panemunės ligoninės gydytoja Dailydienė ir Lekėčių ambulatorijos gydytojas Nasis. Partizanų aprūpinimo komitete dirbo Jegeliškių kaimo tarybos pirmininkas Antanas Damušis (g.1907 m. Jegeliškių k., Lekėčių vls. 1945 m. spalio 20 d. jis buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio), Juozas Zalieckas, Stasys Bartkus, Jonas Majauskas (g.1893 m. Panemunės k., Paežerėlių vls. 1945 m. lapkričio 8 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio), Antanas Pranaitis ir Petras Bukaitis iš Tirvidonių k., Paežerėlių vls., Benediktas Valaitis iš Sirvydų k., Lekėčių vls. ir kiti.
Išvardyti toli gražu ne visi kapitono Jurgio Valčio įkurtai Lietuvos laisvės kovų sąjungai priklausę kovotojai, jų pagalbininkai bei rėmėjai. Partizanai paramą ir pagalbą gaudavo beveik kiekvienoje sodyboje. Rizikuodami savo laisve ar net gyvybe, žmonės juos slėpė ir jiems padėjo, matydami ir jausdami juose dalelę savo laisvos Tėvynės. Be jų pagalbos ir pasiaukojimo partizanai žiaurios okupacijos sąlygomis nebūtų įstengę beveik dešimt metų kovoti su pavergėjais.
Š.: LYA. F.B.b. B.4822/3, 5036/3, PI5287U, 31830/3, 36993/3, 41525/ 3, 29670/3, P 19245 LI, 41096/3, 10010/3; surinktos iš to meto amžininkų žinios bei paliudijimai.
PRIEDAS
Kpt.Jurgio Valčio ir Itn.Vytauto Bacevičiaus Suvalkijoje platintas atsišaukimas
Sakas*
Perspausdinta Dauginti
-----------
*Neišaiškintas. - Red. pastaba
Į LLA VYRUS
Brangūs Laisvės kovų draugai - LLA nariai ir partizanai! Kovos kelias, kurį pasirinko LLA, yra Laisvos ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas. To tikslo siekia visa Tauta, kovodama prieš kiekvieną priešą, kuris nori atimti brangiausią Jos turtą - Laisvę. Negarbė lietuviui sustoti pusiaukelėje, nusilenkiant prieš žiauriausi okupantą - bolševiką. Juk mes esame įsipareigoję kartu su visa Tauta tęsti kovą iki galutinos pergalės. Tad nenuleiskime rankų!
Laimėjimas arti! Tačiau neprivalome savo pasiryžimo silpninti, bet dar tvirčiau sucementuoti, suglausti gretas ir budriai sekti įvykių raidą. Juk matome, kad bolševikiniai okupantai kankina kalėjimuose geriausius Tautos sūnus ir dukras, žudo nekaltus gyventojus, griauna kultūrinį ir ekonominį gyvenimą, tradicijas ir slopina tautinę sąmonę. Jie veda Tautą prie pražūties: į akis žiūri besiartinantis skurdas, badas ir neišvengiama mirtis. Mes turime suturėti gręsiantį Tautai pavojų. Tai yra švenčiausia kiekvieno lietuvio, o tuo labiau LLA nario, pareiga!
Mieli LLA kovotojai! Pakeliui į pergalę mes kartais padedame savo priešui. Juk pasitaiko mūsų tarpe vyrų, kurie pro pirštus žiūri į tokius nusikaltimus Tautai, kaip girtuokliavimas, ištvirkavimas ir kt. Priešas tik rankas trina, matydamas mus pačius pakertant savo sveikatą, einant prie fiziško ir morališko išsigimimo. LLA narys turi būti visad blaivus ir doras, ir budėti, kad nesuteiktų medžiagos bolševikinei propagandai.
Šaunieji partizanai! Kelios dešimtys iš jūsų atsirado, kurie paklausė okupanto balso ir nuėjo užsiregistruoti į atitinkamas įstaigas. Jus sutiko švel-
niai ir pažadėjo "atleisti" "nusikaltimus". Dabar jūs esate "laisvi" ir gyvenate "laimingą" gyvenimą. Taip tik atrodo. Tačiau jūs klystate: tūkstančiai faktų rodo, kad bolševikai laiko kalėjimuose ir katorgoje vien tik dėl to, kad lietuvis Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo susipratęs visuomenės
veikėjas, sąmoningas inteligentas, pažangus ūkininkas bei blaivus darbininkas. O tu, partizane, kovoji prieš bolševikinius okupantus su ginklu rankoje ir dar tikiesi atleidimo. Pagalvok blaiviai ir įsitikinsi, kad esi bolševikinės propagandos apgautas. Pagaliau faktas, kad eilė vyrų, pasidavusių bolševikinei malonei, jau atsidūrė už Tėvynės ribų. Kas jų laukia - vienas Dievas žino. Padarytą klaidą dar nevėlu atitaisyti. Mielas kovos drauge! Jei išgavai dokumentus, tai mokėk jais pasinaudoti: tęsk pradėtąjį darbą iki laimėjimo. Nesuteršk išdavikiškais darbais LLA nario vardo ir nelik Tautos išgama.
Narsieji kovotojai! Tikrų informacijų stoka, nutrūkęs ryšys su vadovybe, gudri bolševikinių agentų provokacija, fabrikuojanti optimistiškiausių įvykių datas, daug ką suklaidino. Palaikykit glaudų ryšį su LLA centro vadovybe bei padalinių štabais, iš kur gausite tikras informacijas.
Tarptautiniai įvykiai nuteikia mus optimistiškai. Pasaulyje tikroji demokratija laimės!
Šalin iš Lietuvos žemės, raudonasis fašizme! Tegyvuoja Laisva, Nepriklausoma, Demokratinė Lietuva!
Lietuva, 1945.IX.25.
LLA vadovybės būstinė
