1941 M. BIRŽELIO 25 D. MŪŠIS PRIE BIRŽULIO EŽERO

Alfredas Jonušas

1941 m. birželio 22 d., sekmadienį, Telšių apskrityje pasklido žinia: prasidėjo karas. Vokiečių kariuomenė pagrindiniais keliais visu smarkumu veržėsi į Rytus.

Pirmadienį, birželio 23 d., žemaičiai išgirdo, kad Kaune sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, raginanti atsargos karininkus, buvusius šaulių vadus, organizuoti partizanų būrius, naikinti visais Lietuvos keliais bėgančius nenubaustus bolševikus. Telšių aps. Pavandenėje Antanas Andriuška skubiai sudarė 15 partizanų būrį, kuris, birželio 25 d., pastojo kelią besitraukiantiems rusų armijos daliniams.

Rusų armija vengė didžiųjų kelių, kuriais veržėsi vokiečių kariuomenė. Klaišių miške ties Žarėnais rusai buvo bombarduojami lėktuvų. Apsupti tamsoje rusų daliniai susikovė tarpusavyje. Jie traukėsi pro Kegų kaimą Janapolės miestelio link. Vokiečių kariuomenė besitraukiantiems lipo ant kulnų, o jiems išlindus iš Pušinės miško ties Eidžiutų kaimu, pakliuvo į vokiečių artilerijos apšaudymą. Rusų kariuomenė veržėsi link vienintelio tilto per Virvytės upę ties Janapole.

Jau antrą karo dieną susikūrė Janapolės partizanų būrys: Jonas Kumža, Jonas Želvys, Juozas Gustys, Povilas Bagdonas. Jonas Kumža nupjovė telefono stulpus ir komunistai neteko ryšio. Povilas Bagdonas, Juozas Gustys su draugais surinko akmenims sprogdinti skirtą medžiagą, vadinamą abonitu, ir paruošė paketą tilto sprogdinimui. Vietiniai gyventojai pranešė apie per Pušinės mišką artėjančius rusų dalinius ir Jonas Želvys (buvęs sprogdintojas) su Juozu Gusčiu, padedant draugams, išsprogdino pagrindinį medinį tiltą per Virvytę. Kitu tiltu ties Padvariais sunku buvo pravažiuoti net ir vienu arkliu pakinkytu vežimu.

Rusų kariuomenė su tankais, šarvuočiais, sunkiaisiais pabūklais negalėjo įveikti stačių Virvytės krantų ir atsidūrė gerai matomi ant Žąsogalos kalno įsikūrusiems vokiečių žvalgams, kurie koregavo vokiečių artilerijos ugnį.

Rusų daliniai metėsi Varnių link, vokiečių jau užimtų, tad jiems liko vienintelis kelias į rytus per Virvytę, tekančią per labai klampų Biržulio ežerą. Jo siauriausioje vietoje veikė keltas, galintis perkelti ir sunkią techniką. Šioje vietoje rusus pasitiko Antano Andriuškos, Juozo Gečo ir Adomo Jurgelio vadovaujami partizanai, prieš tai likvidavę kelto sargybą, nukirtę 180 m ilgio lyną, skirtą kelto kėlimui, ir surengę pasalą. Rusų kariuomenė buvo suvaryta į pleištą ir bandė įvairiomis priemonėmis (plaustais, baidarėmis, arkliais) keltis per pelkėtą ežerą, bet juos pasitiko žemaičių ugnis. Mūšis truko apie valandą, kol baigėsi partizanų šoviniai, ir jie, netekę vieno žuvusio - Miksodžio kaimo gyventojo Petro Milevičiaus, su dviem sužeistais pasitraukė. Povilas Bagdonas girdėjo, kad prie Biržulio dar žuvo Kinderis ir Bagdonas.

Sunku dabar tiksliai nustatyti kiek žuvo rusų, pvz. tardytojas Sablinas klausė A.Jurgelio: "Ar tu nušovei viršilą ir leitenantą?" 1950 m. kovo 1 d. tardymo metu suimtas Varnių policijos viršininkas Petras Mėčius tvirtino, kad policijos ir TDA (Tautos Darbo Apsaugos) būrio, vadovaujamo Prano Venckaus, Varnių valsčiuje buvo suimta daugiau kaip penki šimtai besislapstančių raudonosios armijos kariškių. Pagal Povilo Bagdono prisiminimus, vien lengvųjų ginklų pririnko ir suvežė į Janapolės mokyklą pilnas klases ir kiemą. Daug ginklų sutaisė ir perrinko senukas laikrodininkas Bidva. Sunkiuosius pabūklus, tankus, šarvuočius, sunkvežimius surinko patys vokiečiai. Daug technikos ir ginklų nuskendo klampiose Biržulio (dabar nusausinto draustinio) pelkėse. Kai kurias lengvas mašinas ir net sunkvežimį žiemos metu išsikėlė ir parsitempė į daržines vietiniai gyventojai, o kai kurie ir dabar pasakoja apie paskendusį tanką.

Kas tie narsuoliai, stoję į akiplėšišką kovą prieš reguliariosios armijos dalinius? Visi jie vietiniai gyventojai, nutarę neleisti Lietuvos okupantams ir jų talkininkams nebaudžiamiems pasitraukti. Skaitant suimtųjų A.Bagdono, A.Jurgelio, P.Mėčiaus tardymo protokolus, paaiškėja, kad tai: iš Pavandenės miestelio broliai Antanas ir Povilas Andriuškos, Adomas Jurgelis, broliai Kazys ir Juozas Pociai, Alfonsas Bagdonas, Juozas Gečas iš Pakalniškių k., Antanas Tomaševičius iš Žvirzdžių k., broliai Petras ir Juozas Mėčiai iš Pareškečio k., Petras Aukštikalnis iš Burbiškiu k., Petras Milevičius iš Miksodžio k., Petras Aleksandravičius iš Burbiškio k., Benas Buklys iš Dvarvičių k., Bronius Tekorius iš Nagirbių k.

Vietinių gyventojų pasakojimu, prasiveržę rusų kareiviai elgėsi kaip sužvėrėję: degino sodybas, žudė sutiktus žmones ir tik dėl skubos nepadarė daugiau nusikaltimų, tačiau atsigriebė sugrįžę 1944 m.: "Smerš" ir NKVD kariuomenė sudegino mūšyje dalyvavusių sodybas, jų šeimos buvo ištremtos. Pirmiausia specialus dalinys sudegino Bagdonų, Andriuškų, prie Varnių - Rupšplaukių, Nevardėnuose - Antanavičių, Radžiu sodybas.

Koks tolimesnis partizanų likimas? Povilas Andriuška su broliais Jonu ir Vladu ir seseria Bene žuvo miškuose, P.Milevičius žuvo mūšyje, J.Mėčius pasitraukė į Vakarus. Suimti Alfonsas Bagdonas, Adomas Jurgelis, vėliau Petras Mėčius.

Dar reikėtų paminėti tuo metu Varnių vls. Žogių k. Kazio ir Stasio Vaišių, Petro Vasiliausko iš Mediškių k., Vacio Tolčiaus ir Antano Jankausko iš Žogių k., Juozo Baškio iš Kaubrių k. ataką naktį ir 40-50 rusų kareivių posto likvidavimą.

Žemaičių partizanų kovas Varnių rajone galima prilyginti Žemaičių kovoms prieš kryžiuočius, tik šį kartą priešas buvo iš Rytų...

Š.: LYA saugomų baudžiamųjų bylų tardymo protokolai:

Juozo Karpio tardymo protokolas, 1944 10 25;

Povilo Martinkaus, 1944 H 09;

Povilo Mikniaus, 1944 11 10;

Alfonso Bagdono, 1945 01 06;

Adomo Jurgelio, 1945 02 25; 

Adomo Jurgelio, 1945 03 05; 

Petro Mėčiaus, 1950 03 01.

Povilo Bagdono, gyv.Telšiuose, kario-savanorio, atsiminimai 1999