VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI
Reikia eiti visais keliais prie vieno tikslo,
kad Lietuvai būtų iškovota Nepriklausomybė.
Prez. Antanas Smetona.
Vasario Šešioliktoji atneša lietuvio sielai audrą ir nerimą. Vasario Šešioliktoji yra mūsų valios pareiškimas ir Lietuvos Valstybės atstatymo pagrindų padėjimas.
— Žmogus yra gimęs laisvas, — sakė garsusis prancūzas Jan Žak Russo. Vasario 16 yra lietuvių tautos (laikinai nustojusios laisvės) triumfas ir laisvės troškimo ir jos atgavimo diena. Vasario 16, formaliai paėmus, yra tai sudarymas politinio akto, kurs reiškė lietuvių tautos valią ir norą būti laisviems ir nepriklausomiems nuo svetimųjų. Nors tas aktas, atrodo, nieko bendro neturįs su kariais, bet faktiškai tai yra ir Lietuvos karių triumfo šventė, nes tąją tautos valią, šį Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo aktą, reikėjo įvykdyti Lietuvos vyrams — kariams savanoriams, šauliams ir partizanams savo pasiryžimu ir krauju. Vasario 16 yra mūsų žygių ir pergalės džiaugsmo šventė.
— Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės ir laisvės, — sakydavo garsusis prancūzų rašytojas Hugo.
Šią tiesą lietuvių tauta žinojo ir jautė senovėje, visais laikais ir šiandien tai jaučia.
Už tėvų žemę ir laisvę lietuviai liejo kraują, kovojo ir atkovojo sau Nepriklausomybę. Ir dabar tos Nepriklausomybės netekę, nuo tos kovos mes neatsisakome, bet kas metai Vasario 16 ir Kariuomenės šventės proga lietuvių tauta tuos pažadus kartoja ir tvirtina, didina savo gretų glaudumą ir pareiškia savo ryžtą kovoti dėl laisvės.
Vasario 16 Tėvynėje buvo švenčiama didžiausiomis iškilmėmis ir paradais. Visame krašte plevėsuodavo trispalvės, skambėdavo bažnyčių varpai ir kildavo padėkos maldos Augščiausiajam. Bet, deja, jau vienuolikti metai, kai mes Vasario 16 švenčiame svetur. Svetima aplinkuma neduoda mums pilno džiaugsmo, bet pažvelgus Tėvynės pusėn sukelia širdgėlą. Dabar Vasario 16 mes švęsime susikaupimo, pasiryžimo ir kovos dvasios ženkle. Dabar Vasario 16 proga mums stojasi prieš akis visas Lietuvos istorijos etapas: žiaurios ir kruvinos kovos su mūsų priešais kryžiuočiais, rusais ir lenkais, Nepriklausoma ir žydinti Lietuva, ir vėl jos pavergimas, draskymas ir kankinimas mūsų brolių Tėvynėje ir Sibiro vergų stovyklose. Visa tai degina mūsų širdis ir įpareigoja kovai už būvį.
— Gyventi — tai nuolatos kovoti, — sakydavo garsusis Ibsenas. Jau taip yra lemta, tokia mūsų geografinė padėtis, kad mūsų gyvenimas amžina kova už šventąją ir gražiąją Lietuvą. Taigi, Vasario 16 džiaugsmo šventė, dabar mums virto susikaupimo, pasiryžimo ir tautos jėgų stiprinimo švente.
Būkime atviri ir pasisakykime, kad mūsų blogą nuotaiką dar labiau temdo ir gadina vienybės ir gerų norų stoka, kada kai kurių grupių ir atskirų asmenų interesai ir ambicijos statomi augščiau tautos ir valstybės reikalų.
Kaip bebūtų, švęsdami Vasario 16 mes su amžinos atminties Vaižgantu drauge kartokime: “Aš myliu Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas.” Ir pasiryžę drauge su K. Bradūnu tarkime: “Mus nuo mūsų žemės neatplėši nei Dangau, nei saule, nei mirtie!”
— Dirbkime nesvajodami — sakydavo Volteras sunkiuoju Prancūzijai metu. Tą patį turime pasakyti ir mes ir dirbkime nesvajodami, bet realiai galvodami. Neįsivaizduokime esą prezidentai, seimininkai ar ministerial, palikime tai tuštiems svajotojams. Atsiminkime, kad ir anksčiau ir kovose už Nepriklausomybę neturėjome “garsiųjų vadų”, bet turėjome tik didžiai pasišventusius ir pasiryžusius vyrus, kurie išugdė, sumobilizavo ir kovai pašaukė savanorius kovotojus, o vėliau atsirado ir vadai. Taip bus ir ateityje.
— Jokia pasaulio jėga negali paneigti Lietuvos teisės į laisvą gyvenimą, — pasakė mūsų II prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tai tiesa, kuri yra paaiškėjusi visam pasauliui. Ir atskiri mokslo ir politikos vyrai yra tai patvirtinę. “Šiandien Lietuva yra pavergta, bet ji vėl pakils laisva, nes jos likimas yra visų tautų likimo simbolis” pasakė USA politikas A. E. O’Konski, turėdamas prieš akis bolševikų imperialistinę grėsmę. “Lietuva turi visas teises būti nepriklausoma”, — tvirtino italas kardinolas Pizzardo.
— Tautos žūna, kai jos nustoja noro gyventi. Lietuvių tauta, nors ir sunkiausiose sąlygose, nori gyventi ir gyventi laisvėje, — yra pasakęs tretysis Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius.
— Kovoti už Lietuvos išlaisvinimą ir Nepriklausomybę yra visos lietuvių tautos ir visų lietuvių, kur jie bebūtų, švenčiausia pareiga, — yra pasakęs savo kalboje prelatas M. Krupavičius.
Tų vyrų pasisakymai ir jų pareikštos mintys stiprina mus ir priduoda vilčių kovoje. Be to, švęsdami šiemet Vasario 16 mes galime džiaugtis, turėti vilčių ir tvirtinti, kad jau viso pasaulio valdovai ir politikos vyrai yra įsisąmoninę ir įsitikinę, kad mūsų tėvynės pavergėjas, mūsų žiaurusis priešas, yra ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio priešas ir jau prieš juos organizuojamas visas laisvasis pasaulis. Taigi, kovoje su mūsų pavergėjais nebe mes vieni, bet milijonai pavergtųjų ir laisvojo pasaulio tautos.
— Kova už laisvę gimdo milžinus, — pasakė vokiečių poetas Šilleris. Mes viso pasaulio lietuviai, o ypač vyrai—kariai, neprivalome sėdėti, sudėję rankas, ir laukti. Laisvė brangiausias turtas pasaulyje. Jos niekas veltui neduoda. Ją reikia iškovoti. Vyrai kariai buvote ir būkite kovos ir pasiaukojimo pavyzdžiu. Jei darbas neina sklandžiai iš viršaus, dirbkime ir organizuokimės iš apačios.
— Ir džiaugsmas, ir meilė yra sparnai į didžius darbus, — pasakė poetas Goethe. Mes, švęsdami Tautos Šventę, džiaugdamiesi lietuvių tautos laimėjimais ir rodydami Tėvynei meilę, ryžkimės, pasižadėkime ir nuoširdžiai dirbkime dar smarkiau Lietuvos vadavimo darbą. Ryžtingas darbas ir pasiaukojimas atves mus prie laimėjimo, savo brolių ir Tėvynės išvadavimo.
Pasirinkimą prezidento, ministerių ir valdymosi tvarkos nustatymą palikime spręsti kenčiančiai Lietuvai, o mes ruoškimės ir kovokime už Lietuvos Nepriklausomybę ir lietuvybės išlaikymą. Tą pareigą uždeda mums mūsų sentėvių ir savanorių pralietas kraujas ir sudėtos aukos ant Tėvynės aukuro.
Šį straipsnelį baigiu Balio Sruogos žodžiais:
Gedimino kalno ženklas te mus žygin ves,
Te darbuos paliks paminklas, kad gyvenom mes.
Savanoris kūrėjas Jurgis Kiaunė.
