LIETUVIAI LIETUVOJE

Sekančiame puslapyje spausdinamas JAV Valstybės departamento atsakymas į laišką, kuriuo buvo prašomas prezidentas pasikalbėjimuose su Brežnevu iškelti Baltijos valstybių laisvės klausimą. Tas raštas turi visus elementus, kuriuos JAV valdžios pareigūnai tradiciškai naudoja, duodami užtikrinimus dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo. Tačiau jis čia skelbiamas dėl to, kad pastaruoju metu, kaip rodo ir šis raštas, Amerikos valdžios pareigūnai rusų okupuotoms tautoms pažymėti į savo terminologiją pradeda įvesti Sovietų Sąjungos “tautinių mažumų” ir “etninių grupių” žodžius.

Praktikoje Lietuvos ir kitų aneksuotų valstybių bei pavergtų tautų žmones rusai yra pavertę beteisėmis mažumomis, tačiau tarptautinės teisės atžvilgiu Lietuva yra ir bus Sovietų Sąjungos aneksuota valstybė, kol lietuviams nebus leista savo valia lemti savo likimo. (Faktiškai patys rusai Sov. Sąjungoje yra tapę “mažuma”, nes nebesudaro 50% visų gyventojų). Pagaliau pačios sovietų sistemos teorijoje Lietuva yra sudedamoji Sov. Sąjungos dalis, ir šia prasme “tautinės mažumos” ir “etninės grupės” terminas netinka.

Amerikiečiams, pagrindinai susikoncentravus į žydų Sovietų Sąjungoje problemą, nejučiomis ima dilti skirtumas tarp tautinių mažumų ir aneksuotų valstybių gyventojų. Kontaktus su Amerikos valdžios institucijomis palaikantiems asmenims tektų į tai atkreipti atitinkamų valdžios pareigūnų dėmesį.

Panašias klaidas kaip amerikiečiai ima daryti ir mūsiškiai, netgi iš tų tarpo, kurie užima kovos dėl Lietuvos organizacijose neeilinius postus. Kaip pavyzdį galima paminėti mūsų spaudoje plačiai reklamuotą vienos organizacijos vadovo rašinį, kuriuo buvo bandoma painformuoti amerikiečius apie rusų Sovietų Sąjungoje šovinistinį dominavimą. Tikslas geras, tezė teisinga ir mūsų pareigūnas už iniciatyvą vertas gero žodžio. Tačiau iliustracinis pavyzdys labai neapdairiai parinktas. Rusų pavergtos ir prievarta į sovietinę sąjungą įjungtos tautos nėra “etninės” mažumos. Lietuviai Lietuvoje — tai tikrieji krašto šeimininkai, savo teisių į valstybinę nepriklausomybę nė nemaną atsisakyti. Tiesa, kad nerusų šiuo metu vadovaujančiuose Sovietų Sąjungos politikai postuose nedaug. Bet buvo laikas, kada jų yra buvę nemaža. Geriausias pavyzdys — pats Stalinas. O kiek valdžios viršūnėse yra buvę žydų. O žydai, nenusilenkią komunistinei prievartai, buvo ir liko persekiojama mažuma.

Prileiskim, kad Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministeriu ar panašiu kitu pareigūnu paskiriamas lietuvis. (Išdavikų kiekvienoje tautoje netrūksta — Alseika net iš laisvo pasaulio nuvyko tarnauti okupantui!) Ar dėl to lietuvių tautai būtų lengviau. Prof. A. Maceina laiku mus įspėjo, jog imame pamiršti, kad Sovietų Sąjunga yra ne tik rusiška, bet ir komunistinė imperija. Lietuviai Lietuvoje yra patekę tarp komunistinio kūjo ir rusiško priekalo. Tai turėtume gerai įsisąmoninti ir jokiu būdu savo tautos nedegraduoti į etninę mažumą.