SKAITYTOJŲ ŽODIS
Balsai apie vedamuosius
Naujas redaktorius įnešė techniškų pakeitimų, sumažinęs vedamųjų kiekį ir juos nukėlęs į numerio pabaigą. Gal būt tai padaryta norint paskutiniu akordu reziumuoti žurnalo turinį.
Jurgis Gliauda
‘Dirva” 1971.VIII.18
Puikus 1971 metų rugsėjo mėnesio numerio vedamasis — ‘‘Išbalansuota veikla”. Visų organizacijų vadovybių nariai turėtų jį perskaityti.
J. Petrutis
New York, N.Y.
Neskanu buvo skaityti ‘‘Į Laisvę” apžvalginį skyrių ‘‘Laisvinimo veiksniuose”. Panašų jausmą sukėlė ir vedamieji — perdaug probendruomeniški.
J. V.
J. A. V.
Bet vedamieji, Redaktoriau, mano menka galva, turėtų būti pradžioje, ne gale. Nes jie vedamieji, ir labai geri, ypač “Kvietimas į vienybę”.
Alė Rūta
Santa Monica, Calif.
Nesilankstoma draugams nei priešams
Aplamai, žurnalas (nr. 52/89 — red.) įdomus ir kitomis savo temomis, o ypač gerai parengta apžvalgine savo dalimi. Puslapiuose jaučiamas tvirtas žinojimas, kur einama ir ko siekiama. Nesilankstoma nei draugams, nei priešams, o žengiama pakelta galva.
"Draugo” kultūrinis priedas 1971.X.9
Ir aš ten buvau
Žurnale reiktų išvengti tokių klaidų, kokią radau 22 pusl.: 1940 m. Kaunan buvo suvažiavę ne tik “visos Lietuvos pradžios mokyklų mokytojai”, bet visų mokyklų mokytojai. Ir aš ten buvau ir kartu su visais "galingai ir demonstratyviai” Lietuvos himną giedojau. Tai buvo visų, ne tik pradžios mokyklų mokytojų balsas.
Stasys Barzdukas
Cleveland, Ohio
Simpatingas straipsnis
Žibutės Brinkienės straipsnis labai simpatingas, šiltas.
J. B.
J. A. V.
Negaliu atsigėrėti dr. Maceinos straipsniu
Dar iš ano numerio (51/88 — red.) negaliu atsigėrėti dr. A. Maceinos straipsniu! Šiame numeryje (52/89 — red.) tokių gilių (ir gyvenimiškų!) straipsnių nėra. Lozoraičio, Gliaudos straipsniai naudingi, pabudiną: jei mūsų istorija teka paslaptinga vaga ir jei tautoje yra tos tylios verdenės, niekad neužankančios, tai čia ne tylioji, o gyvoji rezistencija turi suktis ir įsukti visus lietuvius, visur pasauly esančius.
T. D.
Los Angeles, Calif.
Moteris žinoma
Jurgis Gliaudą straipsnyje “Tylioji rezistencija” (ĮL, 52/89) davė įtikinančią ir stebėjimais patvirtintą pavergtos Lietuvos nuotaikų analizę. Kremliaus nelaimei, panašios nuotaikos, vienur stipriau, kitur silpniau pasireiškiančios, sutinkamos visoje rusų imperijoje, net pačioje Rusijoje. Ar ne todėl pradėjo taip labai spurdėti Kremliaus satrapai ir pulkais lankyti pasaulio valstybių sostines, norėdami užsitikrinti saugumą iš lauko?
Tarp kitko, moteris, kuri 1969.XII. 5 dalino lapelius su “Konstitucijos dienos poema” komunistų partijos delegatams Maskvoje, yra žinoma: tai Valerija Novodvorskaya (jei Amerikos žurnalistai pavardę teisingai užrašė), 19 metų studentė. Komunistų teismas (!) jai nustatė tokių diagnozę: “schizofrenia” ir “paranoidiniai asmenybės pakitimai”. Pasiųsta neribotam laikui gydytis psichiatrinėje ligoninėje.
Antanas Giniotis
Chicago, Ill.
Redaktoriaus galvosūkis
Medžiagos surinkimas yra svarbiausias redaktoriaus galvosūkis. Kas jį sėkmingai išsprendžia, tas išsprendžia ir visą. redagavimo uždavinį.
“Į Laisvę” nr. 52 (89) turi daug gražios, įvairios ir aktualios medžiagos nuo pirmo puslapio iki paskutinio.
Anatolijus Kairys
Chicago, Ill.
Džiaugiuosi entuziazmu
Džiaugiuos, kad kai kur esama entuziazmo. Tebūnie jis visų bičiulių paskata.
Ką tik pastebėjau, kad “Į Laisvę” skelbiasi esąs “politikos žurnalas”. Yra daug rimtų priežasčių, kurios sugestionuotų, jog apsimoka išplėsti tą epitetą į “politikos ir kultūros žurnalas”.
Antanas Musteikis
Buffalo, N. Y.
Hosanna mano žemė
Parodėt gražų dėmesį literatūrai: parinkta puiki ištraukėlė iš “Ištikimoji žolė" romano ir labai gražiai užvardinta: "Hosanna mano žemė”
(nr. 52/89 — red.). A. Kairys, žinoma, nusipelnęs (savo šakotais darbais) tokio išskirtino dėmesio.
A. A.
J. A. V.
Konstruktyvi kritika
Dėmesį patraukia K. Petkaus rašinys — kruopšti informacijos faktų apžvalga, santūrus jos tonas ir konstruktyvi kritika (“Į Laisvę” nr. 52/89).
“Darbininkas” 1971 .X.l
Randa ten, kur nėra
Perskaičius K. Petkaus straipsnį “Informacijos problema Lietuvos laisvinime” (“Į Laisvę” nr. 52/89 — red.) susidaro įspūdis, kad autorius nelabai nori matyti LB Informacijos komisijos darbo rezultatų. Jis labiau linkęs ieškoti ir “rasti” jų tose grupėse, kurios informacijos srityje beveik nieko nedaro.
A. J. Kiaunė
Chicago, Ill.
Kokie šaltiniai?
K. Petkus savo straipsnyje teigia, kad ALT-bos svarbiausias darbas informacinėje srityje esąs Vasario 16-sios minėjimų suruošimas JAV-bių Kongrese. Skaitau “Congressional Record” ir to negaliu pastebėti. Įdomu, kokiais šaltiniais naudojosi straipsnio autorius?
K. S. T.
Philadelphia, Pa.
Dar grįžtama “Į Laisvę” nr. 51 (88)
Nainio ir Gečio straipsniai tikrai įdomūs ir aktualūs, ypač siūlymai VLIK-an įtraukti jaunosios kartos inteligentus — veikėjus, nežiūrint, kame jie bebūtų gimę. Jei pagal p. Petkų VLIK-ą paliksime tik politinių pabėgėlių iš Lietuvos komitetu, o ne emigrantų ainių organizacija, tai kas po 10 - 15 metų tiesioginiai besirūpintų Lietuvos nepriklausomybės atgavimu? Jei taip, kaip samprotauja p. Petkus, prieš 2000 metų būtų galvoję izraelitai, tai kažin ar šiandien betektų skaityti apie gen. M. Dayan’ą ir šešių dienų karą. Jeigu 1918 - 1920 metais Lietuvos savanoriai - kūrėjai savo krauju ir gyvybėmis nebūtų antspaudavę Lietuvos Nepriklausomybės Akto, tai kažin ar šiandieną bet kokioje formoje beegzistuotų ir VLIK-as.
Inž. Vladas Venckus
Maracay, Venecuela
Daugiau žinių iš Lietuvos
“Į Laisvę” įdomus ir patrauklus LFB žurnalas. Vertas visų narių paramos. Pageidaučiau, kad talpintute daugiau žinių iš okupuotos Lietuvos. Jų atsiekti kultūriniai laimėjimai turėtų būti komentuojami “Į Laisvę” skiltyse.
V. Banelis
Woodhaven, N. Y.
Kame Kazicko ir Vardžio pranešimai ?
Jei spausdinai ką nors iš LFB studijų savaitės (žiūr. ‘‘Antrasis politinių studijų savaitgalis Los Angelėse”, ‘‘Į Laisvę” nr. 52/89 — red.), tai pirmoj eilėj tiko dr. J. Kazicko ir dr. V. Vardžio pranešimai, o ne Volerto pasakojimas. Girdėjau gandų, kad Kazicko ir Vardžio pranešimai Los Angeles LFB vadovams nepatikę, ir todėl jų neskelbsi.
P. K.
J. A. V.
Bijo “Į Laisvę”
Siunčiu ‘‘Laisvosios Lietuvos” nr. 20 vedamąjį, kuriame kažkoks M. kritikuoja prof. Antano Maceinos straipsnį, tilpusį “Į Laisvę” žurnale “Nuo ko mes bėgome” (nr. 51/88 — red.). Tik man nesuprantama, kodėl “Laisvosios Lietuvos” vedamojo autorius bijo paminėti prof. A. Maceinos ir “Į Laisvę” vardų”?
P. J-tis
Brooklyn, N. Y.
Redakcijos pastaba: “Laisvosios Lietuvos” vedamojo autorius iškreipė prof. A. Maceinos pagrindinę mintį ir, matyt, bijo, kad reiklesnieji skaitytojai neperskaitytų Maceinos straipsnio ir nesurastų falsifikato.
Gaudo ir su kryžiumi
Prieš metus ar kiek skaičiau kažkokio žmogaus sąmojingą pasakymą, kad rusai anksčiau mus gaudę su šautuvu, o dabar su daina. Pradėdami čia siųsti kunigus, atrodo, pradeda gaudyti ir su kryžiumi. Man pačiam teko girdėti vieno atvykusio kunigėlio aiškinimą, kad religijos Lietuvoje niekas nevaržo.
P. R.
Cleveland, Ohio
Redakcijos pastaba: ano sąmojingo posakio autorius yra Los Angeles šv. Kazimiero parapijos klebonas prel. J. Kučingis.
“Į Laisvę” redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būt žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.
Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę”, Post Office Box 34461, Los Angeles, California-.90034.
