Partizanai Partizanai: Istorija ir dabartis

  • Praleisti ir pereiti prie medžiagos
  • Pereiti prie pagrindinės navigacijos ir prisijungti

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

  • Straipsniai
  • Knygos
  • Foto
  • Video

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26 
Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04 
Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
 
 

 
 

Partizanai Facebook'e

 

Straipsniai

  • Dabartis
  • Monsinjoro A.SvarinskoMonsinjoro A.Svarinsko
  • Rūtos Trimonienės
  • Bendraminčių straipsniai
  • Aktualijos
  • Aldonos Vilutienės
  • Roberto Patamsio
  • Kalendorius

Videoteka

  • Monsinjoras A.SvarinskasMonsinjoras A.Svarinskas
  • Laisvės kovų dainos
  • Jonas Kadžionis "Mano dalia"

Knygos

  • Juozas Daumantas "Partizanai"Juozas Daumantas "Partizanai"
  • FIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas DaumantasFIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas Daumantas
  • Juozas Brazaitis "Vienų vieni"Juozas Brazaitis "Vienų vieni"
  • K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"
  • N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"
  • J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"
  • KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953
  • K.Kasparas "Lietuvos karas"K.Kasparas "Lietuvos karas"
  • Lietuvos partizanai 1944 1953mLietuvos partizanai 1944 1953m
  • UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘUŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ
  • Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metaisLietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais
  • A. Garmutė "Motinėle, auginai"A. Garmutė "Motinėle, auginai"
  • Juozas Starkauskas STRIBAIJuozas Starkauskas STRIBAI
  • POKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas KerulisPOKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas Kerulis
  • Robertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMASRobertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMAS
  • Partizanų kovos apygardose
  • A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"
  • B. Juodzevičius "Laisvės kaina"B. Juodzevičius "Laisvės kaina"
  • Bronislava Vinskienė Amžinieji ĄžuolaiBronislava Vinskienė Amžinieji Ąžuolai
  • DEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖSDEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖS
  • DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAIDIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAI
  • Giedraičių PARTIZANAIGiedraičių PARTIZANAI
  • KĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAIKĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAI
  • LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardojeLAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje
  • LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJELAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE
  • St. Abromavičius "Didžioji kova"St. Abromavičius "Didžioji kova"
  • V. Slapšinskas "Laisvės vytis"V. Slapšinskas "Laisvės vytis"
  • Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorijaKovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija
  • TIGRO RINKTINĖTIGRO RINKTINĖ
  • ATMINTINĖ SAU IR NE SAUATMINTINĖ SAU IR NE SAU
  • St. Abromavičius "Žalio velnio takais"St. Abromavičius "Žalio velnio takais"
  • DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...
  • Amžinai gyviAmžinai gyvi
  • Antanina GARMUTĖ  IŠĖJO BROLIAIAntanina GARMUTĖ IŠĖJO BROLIAI
  • Janina SEMAŠKAITĖ  VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTISJanina SEMAŠKAITĖ VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTIS
  • SUVALKIJOS KOVŲ AIDAISUVALKIJOS KOVŲ AIDAI
  • Dainavos partizanai: Šarūno rinktinėDainavos partizanai: Šarūno rinktinė
  • PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKASPARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS
  • KAIP NEPAMIRŠTI...  KAIP NEPAMIRŠTI...
  • A.Vilutienė Trečioji vėliavos spalvaA.Vilutienė Trečioji vėliavos spalva
  • Apie partizaną
  • V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"
  • J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"
  • O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"
  • A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"
  • J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"
  • Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- VanagasPartizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas
  • V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
  • Priesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiaiPriesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai
  • Gen. Povilas PlechavičiusGen. Povilas Plechavičius
  • ŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTASŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTAS
  • Partizanų maldos
  • RŪPINTOJĖLIS LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai
  • Ženkime SU MALDAŽenkime SU MALDA
  • "TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS"TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS
  • Adelės Dirsytės Maldų knygutėAdelės Dirsytės Maldų knygutė
  • Atsiminimai
  • A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"
  • L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"
  • M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"
  • V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"
  • P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"
  • J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"
  • E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"
  • L. Vilutis "Likimo mozaika"L. Vilutis "Likimo mozaika"
  • Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"
  • V. Ašmenskas "KGB spąstuose"V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  • Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...
  • Antanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJOAntanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJO
  • Irena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAIIrena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAI
  • KAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲKAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲ
  • Žadėjom laisvę Tau parneštiŽadėjom laisvę Tau parnešti
  • Juozas Barisa Gyvenome vien tik viltimiJuozas Barisa Gyvenome vien tik viltimi
  • Jonas Žičkus Nueitas keliasJonas Žičkus Nueitas kelias
  • Algimantas Lisauskas Iš pragaro angosAlgimantas Lisauskas Iš pragaro angos
  • STUDENTŲ BYLASTUDENTŲ BYLA
  • Algirdas Jėčys Sutryptos viltysAlgirdas Jėčys Sutryptos viltys
  • Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimaiNepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalisMonsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalis
  • Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.
  • Robertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štaboRobertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štabo
  • Stasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJOStasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJO
  • Jonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkesJonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkes
  • Tautos atmintyje
  • DZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOSDZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOS
  • LAISVĖS KOVŲ DAINOSLAISVĖS KOVŲ DAINOS
  • PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVEPARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
  • Bernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIENBernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIEN
  • TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNASTAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS
  • VARPO DŪŽIAIVARPO DŪŽIAI
  • Leipalingio Pūščios partizanų dainosLeipalingio Pūščios partizanų dainos
  • Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJIBirutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJI
  • NEPARAŠYTI LAIŠKAINEPARAŠYTI LAIŠKAI
  • AUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOSAUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOS
  • R. Grigas  Benamės SvajosR. Grigas Benamės Svajos
  • R. Grigas  Dangus ir dykumaR. Grigas Dangus ir dykuma
  • Diana Glemžaitė  Mes mokėsim numirtiDiana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  • KOVOS KELIU ŽENGIANTKOVOS KELIU ŽENGIANT
  • Šv. Onos naktį...Šv. Onos naktį...
  • Broniaus Krivicko raštaiBroniaus Krivicko raštai
  • Kodėl buvo partizanai (okupacija)
  • Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"
  • H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"
  • K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"
  • LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAILIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI
  • BOLŠEVIZMO METAI IBOLŠEVIZMO METAI I
  • BOLŠEVIZMO METAI IIBOLŠEVIZMO METAI II
  • BOLŠEVIZMO METAI IIIBOLŠEVIZMO METAI III
  • BOLŠEVIZMO METAI IVBOLŠEVIZMO METAI IV
  • K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"
  • ŽEMAIČIU KANKINIAIŽEMAIČIU KANKINIAI
  • RAINIŲ TRAGEDIJARAINIŲ TRAGEDIJA
  • TELŠIŲ KANKINIAITELŠIŲ KANKINIAI
  • Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25
  • J. Tumas "Kelias į Červenę"J. Tumas "Kelias į Červenę"
  • A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"
  • J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"
  • V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"
  • ANTIKOMUNISTINIS  KONGRESAS ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS
  • TARPTAUTINIO  VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESASTARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS
  • T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"
  • J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"
  • J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"
  • I. Buničius "Partijos AUKSAS"I. Buničius "Partijos AUKSAS"
  • Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANASIgnas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS
  • TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius
  • EŠELONŲ BROLIAIEŠELONŲ BROLIAI
  • A Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedijaA Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedija
  • Jūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūrosJūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūros
  • GYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJEGYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE
  • Ignas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGALIgnas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGAL
  • Lietuviai SibireLietuviai Sibire
  • LIETUVIAI TAUTININKAI  KOMUNISTŲ KANKINIAILIETUVIAI TAUTININKAI KOMUNISTŲ KANKINIAI
  • MES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVAMES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA
  • KRAŽIŲ SKERDYNĖSKRAŽIŲ SKERDYNĖS
  • Suomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštasSuomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštas
  • Igarkos tremtiniaiIgarkos tremtiniai
  • Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROSDalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  • Juozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMASJuozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMAS
  • Juodoji komunizmo knygaJuodoji komunizmo knyga
  • LIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAISLIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAIS
  • Lietuvos dvasininkai: kovotojai ir aukos
  • M. Raišupis "Dabarties kankiniai"M. Raišupis "Dabarties kankiniai"
  • Kankinys kun. S.RimkusKankinys kun. S.Rimkus
  • 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ
  • LIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISMELIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISME
  • N.Sadūnaitė Gerojo Dievo GlobojeN.Sadūnaitė Gerojo Dievo Globoje
  • Priedai
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
  • LAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signataraiLAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signatarai
  • Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"
  • Kronika

Laisvės kovų archyvas

  • I TOMAS 1991. TAURO APYGARDOS ŠTABO DOKUMENTAI
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS II TOMAS 1991 m.
  • Laisvės kovų archyvas 3-4
  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.
  • Laisvės kovų archyvas 6 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 7 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 8 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 9 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 10 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 11 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 12 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 13 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 14 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 15 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 16 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 17 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 18 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 19 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 20 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 21 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 22 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 23 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 24 T 1998
  • Laisvės kovų archyvas 25 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 26 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 27 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 28 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 29 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 30 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 31 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 32 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 33 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 34 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 35 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 36 T 2004
  • Laisvės kovų archyvas 37 T 2005
  • ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini
  • Laisvės kovų archyvas Nr.39
  • Laisvės kovų archyvas Nr.40
  • Laisvės kovų archyvas Nr.43
  • Laisvės kovų archyvas Nr.44
  • Karininkų memorialas Norilske

Į Laisvę

  • Į Laisvę - apie
  • Į Laisvę 1953 1(38)
  • Į Laisvę 1954 2 (39)
  • Į Laisvę 1954 3(40)
  • Į Laisvę 1954 4(41)
  • Į Laisvę 1955 5(42)
  • Į Laisvę 1955 6 (43)
  • Į Laisvę 1955 7(44)
  • Į Laisvę 1955 8(45)
  • Į Laisvę 1956 9(46)
  • Į Laisvę 1956 10(47)
  • Į Laisvę 1956 11(48)
  • Į Laisvę 1957 12(49)
  • Į Laisvę 1957 13(50)
  • Į Laisvę 1957 14(51)
  • Į Laisvę 1958 15(52)
  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)
  • Į Laisvę 1959 18(55)
  • Į Laisvę 1959 19(56)
  • Į Laisvę 1960 20(57)
  • Į Laisvę 1960 21(58)
  • Į Laisvę 1960 22(59)
  • Į Laisvę 1960 23(60)
  • Į Laisvę 1961 24(61)
  • Į Laisvę 1961 25(62)
  • Į Laisvę 1961 26(63)
  • Į Laisvę 1961 27(64)
  • Į Laisvę 1962 28(65)
  • Į Laisvę 1962 29(66)
  • Į Laisvę 1962 30(67)
  • Į Laisvę 1963 31(68)
  • Į Laisvę 1963 32(69)
  • Į Laisvę 1963 33(70)
  • Į Laisvę 1964 34(71)
  • Į Laisvę 1964 35(72)
  • Į Laisvę 1964 36(73)
  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)
  • Į Laisvę 1967 39(76)
  • Į Laisvę 1967 40(77)
  • Į Laisvę 1967 41(78)
  • Į Laisvę 1968 42(79)
  • Į Laisvę 1968 43(80)
  • Į Laisvę 1968 44(81)
  • Į Laisvę 1969 45(82)
  • Į Laisvę 1969 46(83)
  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)
  • Į Laisvę 1970 49 (86)
  • Į Laisvę 1970 50(87)
  • Į Laisvę 1971 51(88)
  • Į Laisvę 1971 52(89)
  • Į Laisvę 1971 53(90)
  • Į Laisvę 1972 54(91)
  • Į Laisvę 1972 55(92)
  • Į Laisvę 1972 56(93)
  • Į Laisvę 1973 57(94)
  • Į Laisvę 1973 58(95)
  • Į Laisvę 1973 59(96)
  • Į Laisvę 1974 60(97)
  • Į Laisvę 1974 61(98)
  • Į Laisvę 1974 62(99)
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
  • Į Laisvę 1975 65(102)
  • Į Laisvę 1976 66(103)
  • Į Laisvę 1976 67(104)
  • Į Laisvę 1976 68(105)
  • Į Laisvę 1977 69(106)
  • Į Laisvę 1977 70(107)
  • Į Laisvę 1977 71(108)
  • Į Laisvę 1978 72(109)
  • Į Laisvę 1978 73(110)
  • Į Laisvę 1978 74(111)
  • Į Laisvę 1979 75(112)
  • Į Laisvę 1979 76(113)
  • Į Laisvę 1979 77(114)
  • Į Laisvę 1980 78(115)
  • Į Laisvę 1980 79(116)
  • Į Laisvę 1980 80(117)
  • Į Laisvę 1981 81(118)
  • Į Laisvę 1981 82(119)
  • Į Laisvę 1981 83(120)
  • Į Laisvę 1982 84(121)
  • Į Laisvę 1982 85(122)
  • Į Laisvę 1982 86(123)
  • Į Laisvę 1983 87(124)
  • Į Laisvę 1983 88(125)
  • Į Laisvę 1983 89(126)
  • Į Laisvę 1984 90(127)
  • Į Laisvę 1984 91(128)
  • Į Laisvę 1984 92(129)
  • Į Laisvę 1985 93(130)
  • Į Laisvę 1985 94(131)
  • Į Laisvę 1985 95(132)
  • Į Laisvę 1986 96(133)
  • Į Laisvę 1986 97(134)
  • Į Laisvę 1986 98(135)
  • Į Laisvę 1987 99(136)
  • Į Laisvę 1987 100(137)
  • Į Laisvę 1987 101(138)
  • Į Laisvę 1988 102(139)
  • Į Laisvę 1988 103(140)
  • Į Laisvę 1988 104(141)
  • Į Laisvę 1989 105(142)
  • Į Laisvę 1989 106(143)
  • Į Laisvę 1989 107(144)
  • Į Laisvę 1990 108(145)
  • Į Laisvę 1990 109(146)
  • Į Laisvę 1990 110(147)
  • Į Laisvę 1991 111(148)
  • Į Laisvę 1991 112(149)
  • Į Laisvę 1992 113(150)
  • Į Laisvę 1992 114(151)
  • Į Laisvę 1993 115(152)
  • Į Laisvę 1993 116(153)
  • Į Laisvę 1993 117(154)
  • Į Laisvę 1994 118(155)
  • Į Laisvę 1994 119(156)
  • Į Laisvę 1995 120(157)
  • Į Laisvę 1995 121(158)
  • Į Laisvę 1995 122(159)
  • Į Laisvę 1996 123(160)
  • Į Laisvę 1996 124(161)
  • Į Laisvę 1997 125(162)
  • Į Laisvę 1997 126(163)
  • Į Laisvę 1998 127(164)
  • Į Laisvę 1998 128(165)
  • Į Laisvę 1999 129(166)
  • Į Laisvę 1999 130(167)
  • Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

RŪPINTOJĖLIS

  • Rūpintojėlis - apie, metrika
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.1
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.2
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.3
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.4
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.5
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.6
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.7
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.8
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.9
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.10
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.11
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.12
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.13
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.14
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.15
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.16
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.17
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.18
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.19
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.20
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.21
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.22
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.23
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.24
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.25
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.26

Karys

  • KARYS
  • Karys 1950 m.
  • Karys 1951 m.
  • Karys 1 1952m.
  • Karys 2 1952m.
  • Karys 3 1952m.
  • Karys 4 1952m.
  • Karys 5 1952m.
  • Karys 6 1952m.
  • Karys 7 1952m.
  • Karys 8 1952m.
  • Karys 9 1952m.
  • Karys 1 1953m.
  • Karys 2 1953m.
  • Karys 3 1953m.
  • Karys 4-12 1953m.
  • Karys 1954m.
  • Karys 1955m. 1
  • Karys 1955m. 2
  • Karys 1955m. 3
  • Karys 1955m. 4
  • Karys 1955m. 5
  • Karys 1955m. 6
  • Karys 1955m. 7
  • Karys 1955m. 8
  • Karys 1955m. 9
  • Karys 1955m. 10
  • Karys 1955m. 11
  • Karys 1956m. 1
  • Karys 1956m. 2-3
  • Karys 1956m. 4-5
  • Karys 1956m. 6-7
  • Karys 1956m. 8-9
  • Karys 1956m. 10-11
  • Karys 1957m. 1-2
  • Karys 1957m. 3-4
  • Karys 1957m. 5-6
  • Karys 1957m. 7-8
  • Karys 1957m. 9-10
  • Karys 1958m. 1-2
  • Karys 1958m. 3-4
  • Karys 1958m. 5-6
  • Karys 1958m. 7-8
  • Karys 1958m. 9
  • Karys 1958m. 10
  • Karys 1959m. 1-2
  • Karys 1959m. 3-4
  • Karys 1959m. 5-6-7
  • Karys 1959m. 8-9-10
  • Karys 1959m. 11-12
  • Karys 1960 m.1-2
  • Karys 1960 m.3-4
  • Karys 1960m. 5-6-7
  • Karys 1960m. 7-8
  • Karys 1960m. 9-10
  • Karys 1961m. 1-2
  • Karys 1961m. 3-4
  • Karys 1961m. 5-6
  • Karys 1961m. 7-8
  • Karys 1961m. 9-10
  • Karys 1962m. 1-2
  • Karys 1962m. 3-4
  • Karys 1962m. 5-6
  • Karys 1962m. 7-8
  • Karys 1962m. 9-10
  • Karys 1963m. 1-2
  • Karys 1963m. 3-4
  • Karys 1963m. 5-6
  • Karys 1963m. 7-8
  • Karys 1963m. 9-10
  • Karys 1964m. 1-2
  • Karys 1964m. 3-4
  • Karys 1964m. 5-6
  • Karys 1964m. 7-8
  • Karys 1964m. 9-10
  • Karys 1965m. 1-2
  • Karys 1965m. 3-4
  • Karys 1965m. 5-6
  • Karys 1965m. 7-8
  • Karys 1965m. 9-10
  • Karys 1966m. 1-2
  • Karys 1966m. 3-4
  • Karys 1966m. 5-6
  • Karys 1966m. 7-8
  • Karys 1966m. 9-10
  • Karys 1967m. 1-2-3
  • Karys 1967m. 4
  • Karys 1967m. 5-6
  • Karys 1967m. 7-8
  • Karys 1967m. 9-10
  • Karys 1968m. 1-2
  • Karys 1968m. 3-4
  • Karys 1968m. 5-6
  • Karys 1968m. 7-8
  • Karys 1968m. 9-10
  • Karys 1969m. 1-2
  • Karys 1969m. 3-4
  • Karys 1969m. 5-6
  • Karys 1969m. 7-8
  • Karys 1969m. 9-10
  • Karys 1970m. 1-2
  • Karys 1970m. 3-4
  • Karys 1970m. 5-6
  • Karys 1970m. 7-8
  • Karys 1970m. 9-10
  • Karys 1971m. 1-2
  • Karys 1971m. 3-4
  • Karys 1971m. 5-6
  • Karys 1971m. 7-8
  • Karys 1971m. 9-10
  • Karys 1972m. 1-2
  • Karys 1972m. 3-4
  • Karys 1972m. 5-6
  • Karys 1972m. 7-8

Video

  • kunigo Algimanto Keinoskunigo Algimanto Keinos
  • Juozo StanėnoJuozo Stanėno
  • Kiti filmai

Partizanai.org

  • Kontaktai
  • Knygų sąrašas
  • Svetainės Struktūra

Šv. Onos naktį...

 


Šv. Onos naktį...

Genovaitės Janulytės-Karpavičienės
partizaniškų eilėraščių rinktinė

Sudarė ir parengė Robertas Patamsis

Vilnius, 2021

Sudarė ir parengė Robertas PATAMSIS

Šios knygos leidybą finansavo trys Klaipėdoje dirbantys
gydytojai, bendraminčiai ir draugai:

Vytautas Toliušis, UAB „Dermatologas”

Arvydas Dargevičius, RKL

Robertas Patamsis, KJL

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 
Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

ISBN 978-609-420-728-0

© Sudarymas Robertas Patamsis, 2021

knyga pdf formatu:    fotografinė knygos kopija PDF 

Skaityti daugiau: Šv. Onos naktį...

PARTIZANŲ LIKIMAI – EILĖSE: TAI DUOKLĖ SAVO KRAŠTUI IR GARBINGAI JO PRAEIČIAI

Apie knygos Šv. Onos naktį... http://partizanai.org/sv-onos-nakti  sudarytoją Robertą Patamsį

Daiva Janauskaitė

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas radiologas Robertas Patamsis laisvu nuo tiesioginio darbo metu yra entuziastingas praeities tyrinėtojas, gerai išmanantis pokario partizaninės kovos Lietuvoje niuansus. Neseniai išleidęs Vyčio apygardos partizanų ryšininkės Genovaitės Janulytės-Karpavičienės eilėraščių rinktinę, R.Patamsis pasistengė, kad ši knyga taptų tikru paminklu ne tik dainomis virtusių eilių autorei, bet ir jos apdainuotiems kovotojams.

Pritaikė aukštaitiškas melodijas.

Romansus dainuojantys žmonės moka ne vieną dainą, kurios žodžius parašė savamokslė poetė.

Mažai kas žino, kad populiarios dainos "Dar neseniai tu man kalbėjai", "Sapnas", "Tu toks gražus buvai, bernioke", "Partizanų himnas" gimė G.Janulytės-Karpavičienės eilėraščiams pritaikius aukštaitiškas liaudies dainų melodijas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiojo istoriko Gintaro Vaičiūno žodžiais tariant, prisimenant žuvusius mūsų krašto partizanus bei pagerbiant jų atminimą, G.Janulytės-Karpavičienės eilės labai tinka skaityti ar dainuoti renginiuose, partizanų žūties bei pagerbimo vietose.

Partizaniškų eilių rinktinė pavadinta vieno eilėraščio pirmaisiais žodžiais – "Šv. Onos naktį…". Ji – gausiai iliustruota partizanų ir jiems talkinusių žmonių nuotraukomis, be to, autorius pateikė eilėse aprašytų pokario kovotojų likimo istorijas.

Vienas tokių personažų – poetės mylimasis, Žaibo būrio partizanas Jonas Bernatavičius-Rasputinas.

Skaityti daugiau: PARTIZANŲ LIKIMAI – EILĖSE: TAI DUOKLĖ SAVO KRAŠTUI IR GARBINGAI JO PRAEIČIAI

Paskutinieji LDK Vytauto rinktinės partizanai

1950 metais Tauro apygardoje žuvus 109 partizanams ir trims  rinktinių vadams. Du  Vytautas Gavėnas  - Vampyras ir  Algimantas  Matusevičius  - Neptūnas - Vytauto rinktinės.

LDK Vytauto partizanų gretos labai išretėjo.  Nuo 1951m. vasario   šioje rinktinėje veikė tik dvi tėvūnijos: Ąžuolo ir Kęstučio.  Rinktinei vadovavo Antanas Grikietis -  Slapukas, dabar slapyvardį pakeitęs į Vidmantas.  Ąžuolo tėvūnijos vadas -  Algimantas Rutkauskas – Miškinis;  Kęstučio -  Albinas Valeras Bieliūnas – Kabelis. KGB siekdami kuo greičiau užgniaužti partizaninį judėjimą Suvalkijoje 1951metais  sudarė  agentų - smogikų grupę ir pasiuntė juos  susisiekti su Vytauto rinktinės partizanais.  Išgirdęs apie apylinkėse pasirodžiusius partizanus Kęstučio tėvūnijos vadas Kabelis su adjutantu  Skirgaila -  Albinu Naviku nuvyko į susitikimą  Šilbalių kaime Vilkaviškio raj. pas Antaną  Bieliauską.  Čia aptariant  susijungimo planus, Kabelis netikėtai buvo  stipraus smūgio apsvaigintas. Per susišaudymą žuvo Skirgaila ir sodybos šeimininkas. Surištas Kabelis buvo nuvežtas į Vilkaviškio KGB.    Nepakeldamas žiaurių kankinimų Kabelis palūžo. Jau po savaitės Kabelis nuveda čekistus  į savo artimiausių draugų  Kęstučio tėvūnijos  partizanų bunkerį Trilaukio kaime, Pajevonio vlsč.. Nelygioje kovoje Su kelis kartus gausesniu priešu žuvo  Bronius  Bobina – Patrimpas, Pranas  Ruseckas – Drugys,  Jonas  Misiukevičius – Arūnas,  Gintautas  Navickas -  Dudutis, Benius  Gataveckas- Verpetas.

Skaityti daugiau: Paskutinieji LDK Vytauto rinktinės partizanai

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Tauro apygardos štabo rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantas (kairėje) ir Kęstučio rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas vilki ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos kariuomenės karininku uniformomis su Tauro apygardos antsiuvu. (Genocido aukų muziejus)

1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti 2 Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazys Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Vytas Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.

Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).

 

Tauro apygardos partizanų vadovybės narių susitikimas Marijampolės aps. Šunskų miške po Juozo Lukšos-Skirmanto ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo sėkmingai įvykdytos užduoties Lenkijoje.

1947 m. birželis. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Tauro apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantas, Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras. Antroje eilėje stovi iš kairės: Kazys Greblikas-Sakalas, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša-Skirmantas ir Dainavos apygardos atstovas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Mirė Partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius

Vyties apygardos partizanai: B. Juospaitis-Direktorius ir Štarolis-Plienas

2021 m. gruodžio 27 d., eidamas 97-uosius metus mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius.

Juospaitis Bronislovas (slap. Direktorius) gimė 1925 metų gruodžio 5 dieną Rimaisų kaime (Ramygalos vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Vyresnysis puskarininkis (1998). Karys savanoris (1998).

Mokėsi Žudžių (Ramygalos vlsč.), Truskavos pradžios ir Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1943 su broliu Jonu (g. 1924) tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. 1944 rugpjūtį, gavę šaukimus į SSRS kariuomenę, abu slapstėsi, tapo Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno būrio partizanais.

Nuo 1947 metų B. Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio Pažįstamo būrio partizanas. 1948 metais dalyvavo kautynėse Krekenavos miške, 1949 m. – Pašilių miške (Ramygalos valsčius). 1950 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas; Gedimino rinktinės vado J. Viapšto nurodymu platino antisovietinius atsišaukimus.

1951 m. kovo 14 d. Glitėnų kaimo apylinkėse (Ramygalos raj.) per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rajono skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais sunkiai sužeistas. Kartu su žuvusiais bendražygiais – Gedimino rinktinės vadu J. Viapštu, jo adjutantu Kaziu Gvergždžiu-Klajūnu (g. 1928), partizanais Antanu Burkausku-Brakonieriumi (g. 1912), Stasiu Giedraičiu-Stasiu (g. 1932 06 15), Jonu Kraujaliu-Sūnumi (g. 1924 01 01), Danieliumi Kriščiūnu-Liubku, Inžinieriumi (g. 1922 09 01), Jonu Masioku-Ąžuolu (g. 1923) ir Leonu Štaroliu-Aru (g. 1921 07 12) – buvo atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę, išaiškėjus, kad liko gyvas, buvo suimtas kaip Jonas Masiokas.

1951 metų kovo 14 dieną mūšyje netoli Krekenavos būrio vadą Bronislovą Juospaitį-Direktorių suvarpė septynios kulkos. Į nelaisvę paėmė be sąmonės ir kaip žuvusį numetė Ramygalos aikštėje. Jis išgyveno ir dar 70 metų gyveno, sulaukė Nepriklausomybės, už kurią kovojo.

Kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Gydant Vilniaus kalėjimo ligoninėje buvo išsiaiškinta tikroji jo tapatybė. Karo tribunolo 1952 m. partizanas buvo nuteistas 25 m. kalėti lageryje. Kalintas Gornyj lageryje Norilske, Oziorlage (Bratsko raj., Irkutsko sr.).

Kaip pats partizanas pasakojo apie tremtį, jis buvo ten, kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara..“

1966 m. jis buvo paleistas. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 metų dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje. Iki 1990 metų buvo nuolat stebimas KGB. 1990 metų atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, priklausė Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorui „Likimai".

Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus nuopelnai Lietuvai įvertinti Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). 2018 metais Lietuvos Respublikos Seime su kitais partizanais jam įteikta Laisvės premija.

Šaltinis: Lietuvos Gyventojų Genicido ir Rezistencijos tyrimo centro Facebook paskyroje.

Vyčio apygardos partizanai. Iš kairės: Antanas Barkauskas-Brakonierius, Jadvyga Žardinskaitė-Daktaras Dolitlis, Bronius Juospaitis-Direktorius, Viktoras Mažeika-Vanagas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Vėtros būrio vadas Bronius Juospaitis

Gruodžio 3 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys,
trečias - Juozas Vaičekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Laucevičius-Girėnas,
penktas neatpažintas, šeštas - Jonas Griguola-Ąžuolas.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)

Laucevičius Jonas-Girėnas, Balandis. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. gruodžio 3 d.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1948 m. vėlų rudenį Raseinių aps. Bedančių miške (dabar - Raseinių r. sav.) įrengtoje partizanų stovykloje įsikūrė Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės Alfonso Pakarklio-Kilpos ir Antano Antanaičio-Daivos būrių partizanai. Stovykloje iš medžių šakų buvo pastatytos penkios palapinės ir uždengtos žole. Instruktuoti dvidešimt čia įsikūrusių partizanų su apsauga buvo atvykęs Gintaro rinktinės štabo viršininkas.

1948 m. gruodžio 3 d. apie 9-10 val. ryto, kai visi partizanai dar buvo palapinėse, stovyklavietę apsupo MGB vidaus kariuomenės 273-iasis, 32-asis ir 298-asis šaulių pulkas (iš viso 350 karių).
Karinės čekistų operacijos metu žuvo:

POVILAS MAČIULIS- GRANITAS
1924 (1918)—1948 12 03

Povilas Mačiulis, Jono, g. 1924 (1918) m. Raseinių aps. Betygalos vls. Milašaičių k. Gyveno Betygalos vls. Paliepiukų k.

Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės štabo viršininkas.

Skaityti daugiau: Gruodžio 3 d. žuvę partizanai

Mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras

Lapkričio 23 d. rytą, eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas  Juozas Jakavonis-Tigras.

Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu.

1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Šiame bunkeryje buvo spausdinamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, atsišaukimai prieš rinkimus į sovietų valdžią.

J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą.

1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas. Kalintas Merkinėje, po to – Varėnoje, Vilniuje.

Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.

1947 m. kovo 27 sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Kalintas Kolymoje (Magadano sr.), tremtyje buvo Grigorjevkoje (Krasnojarsko kraštas), 1959 m. grįžo į Lietuvą.   

1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, 1990 m. – atkurto Lietuvos Laisvės sąjūdžio nariu. 2005 m. parašė atsiminimų knygą „Šalia mirties”. 1998 m. pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 2018 m. kartu su šešiais bendražygiais tapo „Laisvės” premijos laureatu.   

Šaltinis: https://alkas.lt/2021/11/23/mire-partizanas-juozas-jakavonis-tigras/

Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka

KAZIMIERAS KALADINSKAS- ERŠKĖTIS, ŠARKA

1903 10 11–1947 11 15

1947 m. lapkričio 15 d., Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k. kautynėse žuvo Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka, jo pavaduotojas Antanas Skunčikas-Kaltas ir du jų bendražygiai.

Kazimieras Kaladinskas gimė 1903 m. spalio 11 d. Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. Mykolo Kaladinsko ir Marijonos Padvaiskaitės-Kaladinskienės šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vėliau dirbo pasienio policijoje. 1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, K. Kaladinskas buvo atleistas iš pareigų, grįžo į namus ir dirbo savo ūkyje Zarasų aps. Salako vls. Didžiasalio k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.

Jau 1944 m. rudenį K. Kaladinskas subūrė gerai ginkluotą partizanų būrį, veikusį Ažvinčių ir Minčios giriose. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. birželio 15–20 d. K. Kaldinskas dalyvavo kpt. Vinco Gumausko-Gailiaus sušauktame Geležinio Vilko (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto) apygardos štabo posėdyje, vykusiame Utenos aps. Saldutiškio vls. tarp Ginučių ir Šiliniškės kaimų.

1945 m. vasarą K. Kaladinskas suvienijo visus Zarasų aps. Salako valsčiaus partizanus ir suformavo 75–80 partizanų Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „Skrajojančiu būriu“.

Skaityti daugiau: Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka

Didvyriai nemiršta: Kazys Kontrimas-Montė, Tėvas


Kardo rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas-Tėvas, Monté (kairėje) su neatpažintu bendražygiu.
(Skuodo muziejus)

Povilas Gaidelis.

K. Kontrimas gimė 1913 m. gruodžio 16 d. Kretingos aps., Darbėnų vls., Knėžų kaime ūkininkų Jono Kontrimo ir Barboros Baltonytės – Kontrimienės šeimoje. Nors Kontrimai valdė 29 ha žemės, jų gyvenimas nebuvo labai prabangus, nes teko maitinti ir aprengti net 16 vaikų: 10 dukterų (Albina, Eleonora, Stanislava ir kt.) ir 6 sūnus (Adolfas, Antanas, Augustas, Jonas, Kazimieras ir Pranas). Nepaisant gausios šeimos darbštūs žemaičiai sukūrė pavyzdingą, gražų, tvarkingą ūkį. Be to Jonas Kontrimas daug padėjo ir kaimynams. Jam vadovaujant buvo pastatyta ne viena apylinkės sodyba. Jonas garsėjo ne tik kaip geras dailidė. Jis buvo puikus ir vežimų meistras. Tačiau jis domėjosi ne tik meistryste, bet ir politika, istorija. Jis prenumeravo ir skaitė kariškus žurnalus ir dalijosi žiniomis su savo vaikais. Tad nenuostabu, kad Kazimierui ir kitiems jo vaikams meilė savo Tėvynei ir patriotiškumo jausmas buvo įskiepytas jau nuo mažens. Kaziukas norėjo sekti tėvo pėdomis. Jis rengėsi ūkininkauti, todėl, baigęs Grūšlaukės pradinę ir keturias Skuodo gimnazijos klases, jis įstojo į Plinkšių žemės ūkio mokyklą. Po to tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pirmąją sovietų okupaciją jis praleido dirbdamas tėvų ūkyje. 1941-1944 m. K. Kontrimas dirbo Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvės vedėju, tačiau neapleido ir rezistencinės veiklos. 1943 m. jis įstojo į Lietuvos Laisvės Armiją (LLA), kur jam buvo suteiktas jaun. leitenanto karinis laipsnis. 1944 m. liepos 1 d. frontas priartėjo prie Lietuvos. LLA vadovybė paskelbė kovinę parengtį. Visi galintys valdyti ginklą organizacijos nariai privalėjo prisistatyti į kovinę organizacijos dalį – į Vanagų rinktines, o kiti buvo mobilizuoti dirbti štabuose ir organizaciniame sektoriuje. Jie turėjo rūpintis maisto produktais, transportu, medikamentais ir teikti informaciją. Tačiau priartėjus frontui, taupydami jėgas, LLA nariai išsiskirstė ir įsikūrė iš anksto parengtose slėptuvėse.

Skaityti daugiau: Didvyriai nemiršta: Kazys Kontrimas-Montė, Tėvas

LIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAIS

DR. KOSTAS R. JURGĖLA 
LIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAIS
 

Sukilimo organizavime ir pačiame sukilime dalyvavo visų sluogsnių žmonės — pradedant aristokratais ir dvarininkais bei kunigais, baigiant valstiečiais ir revoliucionieriais. Visų autorių pripažįstama, kad tik Lietuvoje valstiečiai masiniai dalyvavo sukilime, ypač Kaunijoj. Uoliausi buvo “plikbajoriai” arba “iždiniai” valstiečiai. Pinigiškai daugiausiai nukentėjo dvarininkai — anot Geištoro, kontribucijomis dešimteriopai sumokėjo sumą, sukeltą sukilimui organizuoti. Proporcingai daugiausiai nukentėjo kunigai — veik nebuvo kunigo, kuris nebuvo ilgai kalinamas, keli šimtai buvo ištremti, kai kas buvo sušaudyti. Grynais skaičiais imant, daugiausia nukentėjo šlėktos arba “plikbajoriai” — senosios Lietuvos pagrindas, nuo Vytauto laikų valdovų ir pareigūnų rinkikai, šimtmečiais nešę karinės prievolės naštą, išsaugoję “bajoriškos demokratijos” ir laisvės tradicijas — juos daugiausiai persekiojo absoliutistinė carų Rusija, stengdamasi juos masėmis nubajorinti ir Rusijon iškeldinti. Palyginamai lengviausiai išėjo valstiečiams: rusų vyriausybė bijojo masinio valstiečių sukilimo po tiek daugelio 1861-1862 metų bruzdėjimų, todėl mėgdžiojo sukilėlių programą valstiečių atveju, pakartotinai teikė lengvatų, kurių nedavė Rusijos valstiečiams, sąmoningai kurstė valstiečius prieš “ponus” ir carą vaizdavo valstiečių globėju, “kaimo sargybas” vaizdavo buvus ištikimybės veiksniu, lengvai teikdavo amnestiją iš sukilimo grįžusiems valstiečiams: paties Muravjovo pranešimu, tūkstančiai valstiečių buvo palikti savo gyvenvietėse, kai bajorai ir kunigai buvo priskaitomi prie “gaujų vadų” ir be pasigailėjimo šaudomi, kariami ir tremiami katorgon.

Iš viso, atrodo, kad valstiečiai sukilime dalyvavo daugiausia Kauno gubernijoj, ir gana žymiai reiškėsi Sūduvoje, mažiausiai Vilnijoje ir Gardinijoje — tik tarp katalikų. Guduose valstiečiai-stačiatikiai buvo “valdžios ramstis”.Iš viso, Lietuva smarkiau nukentėjo nuo sukilimo, nei Lenkija. Lietuvoje daugiau kaip 6,000 sukilėlių žuvo kovoje, daugiau 13,200 buvo ištremti, apie 10,000 buvo kalinami ir palikti krašte, keli šimtai pabėgo užsienin — iš viso nukentėjo apie 30,000 žmonių.

Betgi skaudžiausia sukilimo pasekmė buvo — lietuvių tautinio atgimimo ir sudemokratėjimo atidėjimas keliems dešimtmečiams. Jau pat sukilimo išvakarėse ir 1863 m. pradžioje buvo uždarytos visos parapijinės mokyklėlės, visos blaivybės draugijos, suimti šimtai kunigų ir liaudies švietėjų. Kaip skaitėme nežinomo lenko pasakojime apie jo įstojimą Mackevičiaus dalinin, Kėdainių apylinkėje lietuvių pareigūnas jam pasakė, “Visa mūsų dabartinė karta turės padėti savo galvas, atpirkti mūsų tėvų nuodėmes ir laimėti būties teisę būsimoms kartoms”. Ištiesų, visa ta jaunoji studentų, karininkų, kunigų ir jaunų inteligentų karta žuvo. Tai buvo daug žadanti karta — visiškai įsisąmoninusi laisvės, lygybės ir demokratijos principus, tautybės principus. Tiesa, tie keli tūkstančiai jaunuolių buvo vadinami ir patys vadinosi “lenkais”, bet jie skatino masių kalbą ir kultūrą, skelbė tautinį apsisprendimą, leido literatūrą lietuvių ir baltgudžių kalbomis. Tie “lenkai” Maskvoje leido laikraštėlį lietuvių kalba, Petrapilyje steigė “Baublio Karalystę”, ir Varšuvoje ir užsienyje kietai gynė Lietuvos autonomijos teises, leido įsakymus lietuvių kalba netgi “Lenkijos Karalystėje”, Sūduvoje, kur dargi išėjo pirmas politinis-karinis laikraštis lietuvių kalba.

Jei būtų laimėjęs sukilimas, kas gali abejoti, kad Kalinausko, Mackevičiaus, Vrublevskio vadovaujamoje Lietuvoje būtų išnykę visi luominiai skirtumai, būtų įsiviešpatavusios lietuvių kalbos teisės, Valančius būtų atlietuvinęs mases? Visuomenės socialinis ir politinis sudemokratinimas, teisingi agrariniai santykiai, visuotinas švietimas ir socialinis teisingumas buvo sukilimo ideologų gairės.

Deja, tai ištisai demokratiniai- revoliucinei kartai žuvus, nebeliko netgi jos saito su sekančia karta, užaugusia tironijos sąlygose be jokios žinios apie dingusios generacijos idėjas ir pastangas. Tautinis atgimimas, Valančiaus įdiegtas, turėjo dar ilgai laukti.

Garbė mūsų senuoliams, 1863 metų sukilimo karžygiams ir kankiniams, Tėvynės, tikėjimo, laisvės ir liaudies gynėjams, kurie mus įgalina iš jų kovų, iš Lietuvos praeities stiprybės semtis!


Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

PDF

Knygos fotografinė kopija -PDF

Kviečia Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė

Liepos 17 d., šeštadienį, Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke Kadrėnuose (Ukmergės r., Vidiškių sen.), įkurtame monsinjoro Alfonso Svarinsko vyks Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė skiriama arkivyskupo Julijono Steponavičiaus ir vyskupo Vincento Borisevičiaus atminimui.

Šventės dienotvarkė:

11 val. – partizanų pagerbimas Dukstynos kapinėse. Kalbės kun. Paulius Vaineikis. 

12 val. – atminimo koplytstulpių, skirtų arkiv. Juliono Steponavičiaus (110-osios metinės ir 30-ties metų po mirties) ir vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus (sušaudytas prieš 75-erius metus) atminimui, pašventinimas.  Kalbės vysk. J. Kauneckas, kun. Nerijus Pipiras, Ukmergės meras Rolandas Janickas.

13 val. – Šv. Mišios, aukojamos vyskupų ir kunigų. Pamokslą sakys vysk. Eugenijus Bartulis. Giedos solistas Mindaugas Zimkus.

Šventė baigsis partizaniškos košės ragavimu ir šventine arbata.

Šventės rėmėjai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, vysk. Eugenijus Bartulis, Ukmergės meras Rolandas Janickas.

Kalniškės kautynės

Vienos didžiausių kautynių tarp Lietuvos partizanų ir sovietinės kariuomenės įvyko 1945 05 16 Kalniškės miške. Viename gražiame miško kalnelyje, nuo seno žmonių Meškakalniu vadintame, bazavosi Lietuvos kariuomenės Alytaus ulonų pulko puskarininkio Jono Neifalto partizanų būrys. Ryšininkai pastebėję okupacinės kariuomenės judėjimą pranešė partizanams, tačiau, šie būdami gerai ginkluoti ir degdami neapykanta okupantui, nusprendė kautis.

Ankstų gegužės 16-osijos rytą būrį atakavo NKVD kariuomenės 1-ojo Pabaltijo fronto 220-asis pulkas, vadovaujamas maj. Jacenko. Pradžioje kariuomenė surengė psichinę ataką, puolė stati, šaukdami “Ura” ir “Šaika zdavaites“, „Pastuchi zdavaites“, bet sutelkta partizanų ugnis juos greitai nutildė. Žūtbūtinės kautynės vyko visą dieną. Ypač narsiai kovėsi Pušelė – vado J. Neifalto žmona Albina Griškonytė – Neifaltienė. Jos kulkosvaidis atvėsino ne vieno baudėjo įkarštį. Baigiantis dienai, supratę, iš kur taip taikliai šaudoma, priešas ją nutildė amžiams.

… Kulkosvaidžiams traukiant,
“ Pušelė” pasviro,-
Pakirto ją priešo beširdė kulka…“,

- dainavo po mūšio Lietuva. Priešas šaudė iš minosvaidžių, sunkiųjų kulkosvaidžių, naudojo šarvuočius ir žvalgybinę aviaciją. Priešo atakos kartojosi papildant vis naujais kareiviais. Partizanai sutelkta ugnimi juos atmušinėjo. Priešas aklai puldamas turėjo daug nuostolių, tačiau ir partizanų gretos retėjo. Tik vakarop baigiantis šoviniams partizanai išsiveržė iš apsupties,palikdami mūšio lauke 44 žuvusius ir bent 10 kartų daugiau nukautų priešų. Pats vadas Lakūnas su 17 kovotojų iš apsupties prasiveržė. Netrukus suorganizavo naują partizanų būrį, slapyvardį pakeitė į Sakalas ir toliau narsiai kovojo iki žūties 1945 11 20. Vado lavonas niekintas Krosnoje, užkastas klebonijos pievose. 

Skaityti daugiau: Kalniškės kautynės

3. KOMUNIZMAS AFGANISTANE

Sylvain Boulouque

3. Komunizmas Afganistane 

Afganistano1 plotas - 640 000 km2, apimantis šiek tiek didesnę nei Prancūzijos teritoriją, įsikūrusią keturių valstybių pasienyje: Sovietų Sąjungos - šiaurėje, Irano - vakaruose, Pakistano - rytuose bei pietuose ir maždaug keletas dešimčių kilometrų - palei Rytų Kiniją. Daugiau nei trečdalį jo ploto užima aukšti kalnai, kai kurie jų siekia 7000 m aukštį. 1979 m. afganų gyventojų, susiskirsčiusių į įvairias etnines grupes, buvo 15 milijonų. Vyraujanti 6 milijonų žmonių etninė grupė, iš esmės įsitvirtinusi šalies pietuose, - puštūnai, daugiausia sunitai, kalbantys sava - puštūnų kalba. Tadžikai, daugiausia persofonai sunitai, tarpusavyje šneka dari kalba ir sudaro per 4 milijonus gyventojų, susispietusių šalies rytuose. Uzbekai, irgi sunitai, kalbantys turkiškai, gyvena šalies šiaurėje ir sudaro pusantro milijono gyventojų. Dar yra maždaug pusantro milijono chazarų, tarp kurių vyrauja šiitai; jie gyvena šalies centre. Kitos etninės grupės, kaip turkmėnai, kirgizai, beludžiai, aimakai, kohistaniečiai ir nuristaniečiai - išsibarsčiusios po visą šalį ir sudaro 10% visų afganų gyventojų.

 

1979 m. gruodžio 27 d. sovietinė kariuomenė, atsiliep­dama į nesugebančių kontro­liuoti padėties šalyje vietos ko­munistų kvietimą, įžengia į Afganistaną. Sovietai, susidūrę su masiniu pasipriešinimo ju­dėjimu, griebiasi "išdegintos žemės" taktikos, griauna mies­tus ir kaimus. Pirmosios minų, skirtų kovai su pėstininkais, au­kos-vaikai. Per dešimtį metų Raudonoji armija išžudo nuo vieno iki pusantro milijono žmonių, kurių 90 % - civiliai

© L. Van der Stockt / Gamma

© P. de St. Exupéry / Gamma

Skaityti daugiau: 3. KOMUNIZMAS AFGANISTANE

KINIJA: ILGAS ĖJIMAS TAMSOJE

Sunaikinus ginkluotus priešus, dar lieka neginkluoti priešai;
šie būtinai stos prieš mus į mirtiną kovą;
niekad negalima jų nepakankamai įvertinti.
Jei dabar neiškelsime ir nesuvoksime tokios problemos,
 padarysime didžiausių klaidų.

Mao Zedongas1

Mao Zedongas ir kinų komunistai 1949 m. ateina į valdžią. 1958 m. jie paskelbia "Didžiojo šuolio" politiką, skirtą spartesniam pramonės išsivystymui. Šios operacijos padarinys-baisus badas. Kol komunistų vadovai (čia - Mao ir Peng Chenas) pozuoja propagandinių nuotraukų fotografams, šalyje išmirė apie trisdešimt milijonų kinų © Eastfoto


1966 m. paskelbęs "Didžiąją proletariato kultūrinę revoliuciją", Mao perima reikalus į savo rankas, -įsiplieskia užmaskuotas pilietinis karas, chunveibinai siaubia, tyčiojasi, linčiuoja ir žudo. Čia matome istoriką Chien Po Tsaną, kuriam agitatorius skaito mirties nuosprendį.


Gauja fanatikų sprendžia, kas yra "liaudies priešai". Su jais susidorojama, iš jų tyčiojamasi, jiems dažnai įvykdomos egzekucijos. Čia matome turtingą valstietį, sumuštą už tai, kad "išnaudojo valstiečius"
© Fotoarchyvas

Pekinas, 1973 m. Lenino ir Stalino, "didžiojo kinų liaudies draugo", kaip vadino pats Mao, portretai rodo, kad SSRS įkūrėjai - nepaisant kinų ir sovietų konflikto - tebėra pagrindiniai kinų komunistinio režimo mokytojai
© Fotoarchyvas

Ar represijos Kinijoje buvo sekimas „vyresniojo brolio", stalininės Sovietų Sąjungos, pėdomis - Stalino portretą Pekine2* garbingoje vietoje dar buvo galima pamatyti prasidėjus devintajam dešimtmečiui? Ne, jei turėsime galvoje, kad Kinijos komunistų partijoje beveik nebuvo kruvinų masinių valymų, ar prisiminsime santykinį politinės policijos santūrumą, nepaisant jos boso Kang Shengo (buvusio partizanų būryje Janane penktajame dešimtmetyje ir išsilaikiusio savo pareigose iki mirties 1973 m.)3 įtakos užkulisiuose. Bet, žinoma, taip, jei prisiminsime, kiek dėl režimo kaltės be laiko mirė žmonių, jau nekalbant apie pilietinio karo aukas. Nors ir nėra jokios, net ir nelabai patikimos, apskaitos, tiesioginių aukų būta nuo šešių iki dešimties milijonų, įskaitant ir šimtus tūkstančių tibetiečių. Be to, dešimtys milijonų „kontrrevoliucionierių" ilgą savo gyvenimo tarpsnį praleido pataisos stovyklose, kokie dvidešimt milijonų ten jų ir pražuvo. Dar kartą taip, jei turėsime galvoje nuo dvidešimties iki keturiasdešimt trijų milijonų „neplanuotų mirčių", liūdnai pagarsėjusio „Didžiojo šuolio" aukų, mirusių iš bado, kuris kilo tik dėl klaidingų vieno žmogaus, Mao Zedongo, projektų ir dėl nusikalstamo jo užsispyrimo: jis nepripažino savo klaidos ir neleido imtis žygių katastrofai sušvelninti. Pagaliau taip, jei atkreipsime dėmesį į tibetiečių netektį, beveik genocidą: ko gero, kas dešimtas ar kas penktas „pasaulio stogo" gyventojas mirė dėl kinų okupacijos padarinių. Neapsimestinė Deng Xiaopingo pastaba, kad žudynės Tianmenio aikštėje 1989 m. birželį (koks tūkstantis žuvusių) iš tiesų menkniekis palyginti su tuo, ką Kinija išgyveno labai netolimoje praeityje, iš tikrųjų yra prisipažinimo forma. Ir nelabai galima daryti išvadą, kad tos negandos buvo liūdnos žiauraus pilietinio karo pasekmės (lyg jis seniai nebūtų pasibaigęs, o 1950 m. režimas jau buvo patikimai įsitvirtinęs) ar tiesiog niūrios istorijos tęsinys: neskaitant japonų okupacijos (kuri, beje, neatnešė visuotinio bado), reikia grįžti į trečiąjį XIX a. ketvirtį, norint surasti bent kiek panašią pragaištį ir badą. Nors tos negandos nebuvo plataus masto ir nepasižymėjo maoistinių žvėriškumų sistemingumu ir planingumu, vis dėlto tai buvo nepaprastai dramatiškas Kinijos istorijos momentas.

Skaityti daugiau: KINIJA: ILGAS ĖJIMAS TAMSOJE

Katalikiškos pogrindžio spaudos organizatorius

Šarūnas Šimkevičius

Kun. Pranas Račiūnas MIC
Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka

Kunigas, bibliofilas ir kolekcininkas, politinis kalinys, visuomenininkas P. Račiūnas gimė 1919 m. kovo 28 d. Marijampolėje. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje, 1936 metais įstojo į marijonų vienuoliją. 1938-aisiais, baigęs gimnaziją, lankė marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 d. buvo įšventintas kunigu. 1944 metais baigė Teologijos fakulteto Kanonų skyrių, suteiktas kanonų teisės licenciato laipsnis. Vikaru dirbo Varėnoje, 1945 metais paskirtas Panevėžio Švč. M. Marijos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, kartu atliko ir mokyklų kapeliono pareigas. 1947–1949 metais darbavosi Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčių. 1949 m. birželio 4 d. sovietų valdžios suimtas, o 1950-aisiais nuteistas 25 metams lagerio.

Kalėjo Vorkutoje, Taišete ir Mordovijoje. Nors ir būdamas nelaisvėje, per tarpininkus perduodavo informaciją Vatikanui apie Bažnyčios persekiojimus, dirbo ir kūrybinį mokslinį darbą. Kunigo studijų sritys buvo asketika, moralinės ir bažnytinės teisės klausimai, Lietuvos bažnyčios istorija. Ypač daug kun. P. Račiūnas nuveikė nelegaliai siųsdamas religinę literatūrą į Lietuvą iš tremties ir įkalinimo vietų. Aukojo šv. Mišias kasyklų požemiuose, klausė išpažinčių, teikė sakramentus. Išėjęs į laisvę, 1965 metais paskirtas Gerdašių parapijos klebonu, 1970-aisiais perkeltas į Paluobių parapiją. Čia surinko gausią etnografinės medžiagos kolekciją, klėtelėje įrengė senienų muziejų1 , parengė žurnalo ,,Aušra“ pirmąjį numerį, bendradarbiavo leidžiant ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Eksponatus daugiausia rinkdavo iš vietos žmonių. Į ekspedicijas dažniausiai išsiruošdavo motociklu. Kadangi nebuvo labai įgudęs vairuotojas, tai pagal motociklo paliktas vėžes parapijiečiai lengvai atsekdavo, kuria kryptimi klebonas išvažiavęs. Kun. P. Račiūnas net per pamokslus prašydavo, kad jam suneštų senas maldaknyges. Jis įsigijo ir kai kurių kunigų vertingas bibliotekas. Nemažai eksponatų jam padėjo surinkti alytiškis žurnalistas ir istorikas Henrikas Rimkus.

Skaityti daugiau: Katalikiškos pogrindžio spaudos organizatorius

Dailidė Urbantas - Tauras

 Dailidė  Urbantas  - Tauras   gimė 1921m. Pervazninkų k. Kidulių vls., Šakių aps.   Nuo 1946 11 09. Žalgirio rinktinės partizanas.  Iki 1947m. gegužės mėn. Žalgirio rinktinės V. Kudirkos kuopos  ll – o būrio būrininkas, nuo gegužės 12d. kuopos vadas,  nuo 1948m. balandžio 2 d. – Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas . Metų pabaigoje lydėjo Dainavos apygardos  vadą  A. Ramanauską – Vanagą ir Tauro apygardos vadą A. Grybiną -  Faustą į Žemaitijoje vykusį  apygardų vadų suvažiavimą.  Grįžus į apygardą nuo 1949 m. birželio 1 d. –rinktinės  štabo viršininkas , nuo tų pačių metų rugpjūčio mėn. Tauro apygardos  atstovas Pietų Lietuvos srities štabe. Nuo  rugsėjo mėn. paskirtas Pietų Lietuvos srities štabo Ūkio skyriaus viršininku ir Srities vado adjutantu.  Nuo 1950 01 30 LLKS Gynybos pajėgų štabo  Ūkio skyriaus viršininkas.  1947m. rugpjūčio mėn. labai gerai  baigė mokomąją kuopą, jam suteiktas jaunesnio puskarininkio laipsnis, apdovanotas vardiniu laikrodžiu ir pagyrimo raštu.

Žuvo 1951m. vasario 15d.  Prienų raj.   Jaunonių k.   Talačkos  sodyboje  su dviem štabo pareigūnais:  Kostu Baliukevičiumi – Rainiu, Tylium  Pietų Lietuvos srities štabo Žvalgybos skyriaus viršininku  ir  LLKS Gynybos pajėgų štabo  Ūkio skyriaus viršininku Motiejum Jarušiavičium – Lakštingala.  Užkasimo vieta nežinoma.    Šeima ištremta į Sibirą, sodyba sunaikinta.

 Aldona Vilutienė

Nuotraukoje: Urbantui Dailidei, paminklas Jaunonių kapinėse

Septintokai apie partizanų kovas Lietuvoje

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijos 7b klasės mokiniai Aleksas Bartkus, Milda Piliponytė, Austėja Vitkauskaitė visiems mokiniams ir kitiems norintiems supažindins su Lietuvos partizanų istorija pristato projektą ,,Žuvome už jūsų ir mūsų laisvę!‘‘.

Mokiniai mano, kad šis projektas privers susimąstyti apie tragišką, bet tuo pat metu herojišką, pilną dvasinės įtampos Lietuvos istorijos laikotarpį, kuris žavi ir gąsdiną savo prieštaringumu. Tai ne tik ginkluotas pasipriešinimas okupacijai - tai ir išdavystės gelmė, egzistencijos, prisitaikymo peripetijos. Mokiniai rinko medžiagą apie partizanus, žmones, kurie kūrė savanorių organizacijas, veikė slaptai, turėdami tikslą atkurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos respubliką. Mokiniai studijavo jų kovos priemonės, karinius ir politinius veikimus, reglamentuotus norminiais dokumentais. Projekto metu mokiniai patvirtino Lietuvos partizanų buvimą, kaip reiškinį, turėjusį  įtakos visoms tuometinės Lietuvos visuomeninio gyvenimo sritims.

Skaityti daugiau: Septintokai apie partizanų kovas Lietuvoje

Juodoji komunizmo knyga - Raudonasis teroras

Kijevas (1919). Raudonajai armijai pasitraukus, viename iš „bolševikinio teroro įrankio" centrų (Sadovaja g., Nr. 5) buvo ekshumuoti ČK aukų lavonai.

Bolševikai atvirai sako, kad jų dienos suskaitytos, - raportavo savo vyriausybei Karlas Helfferichas, Vokietijos ambasadorius Maskvoje, 1918 m. rugpjūčio 3 d. - Maskvą apėmė tikra panika... Sklinda beprotiškiausi gandai apie prasiskverbusius į miestą „išdavikus".

Dar niekada bolševikai nejautė tokios grėsmės savo valdžiai kaip 1918 m. vasarą. Ir iš tikrųjų, tuomet jie kontroliavo ne ką daugiau kaip istorinės Moskovijos teritoriją, o prieš juos buvo jau susiformavę trys stiprūs antibolševikiniai frontai: vienas - Dono rajone, kurį buvo užėmę atamano Krasnovo kazokų būriai ir generolo Denikino baltagvardiečiai; antras - Ukrainoje, sudarytas vokiečių ir ukrainietiškos Rados (tautinės vyriausybės); trečiasis - palei Transsibiro geležinkelį, kur dauguma didžiųjų miestų pateko į čekų legiono rankas. Čekų legiono puolimą rėmė Samaros vyriausybė, kurią sudarė eserai.

Skaityti daugiau: Juodoji komunizmo knyga - Raudonasis teroras

NETEKTIS: mirė Aldona Sabaitytė-Vilutienė, buvusi politinė kalinė, mokytoja, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrėja

Rugsėjo 26 d., eidama devyniasdešimtuosius metus, Amžinybėn iškeliavo  buvusi politinė kalinė, Tauro ir Dainavos apygardų partizanų ryšininkė, ilgametė mokytoja, kraštotyrininkė, aktyvi visuomenininkė, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrėja ir ilgametė jo vadovė Aldona Sabaitytė-Vilutienė (slapyv. Neužmirštuolė, Viltis).

Aldona  Vilutienė Sabaitytė gimė 1931 03 17 Vytautiškėje (Krosnos vlsč.) dabar Lazdijų raj., darbininkų šeimoje. Augo gausioje senelės Ievos Janušauskienės šeimoje Vytautiškės kaime. Baigusi Saltininkų pradžios mokyklą, toliau mokėsi Krosnos progimnazijoje, nuo 1947 metų rugsėjo –  Marijampolės mokytojų seminarijoje.

Dar Vytautiškės kaime 1945 metais įsijungė į rezistencinę veiklą. Buvo Lietuvos antisovietinių partizanų ryšininkė. Nuo 1945 palaikė ryšį tarp Perkūno rinktinės, Palių ir Kalniškės apylinkių partizanų, 1946–1947 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės  būrių, nuo 1947 gruodžio mėn. buvo šios rinktinės ir Dainavos apygardos Šarūno rinktinės  ryšininkė. 1949 liepą, po susitikimo su Šarūno rinktinės kovotojais, buvo suimta ir kankinta Marijampolės saugumo rūsiuose; kalinta Intos ir Lemiu (Komija) Ypatingojo režimo lageriuose.

1954 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje. 1955 m. baigusi Alytaus pedagoginės mokyklos kursą pradėjo mokytojauti. 1970 m. baigusi Šiaulių pedagoginį institutą  pradėjo dirbti  matematikos mokytoja Marijampolė 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

 Nuo 1988 m.  aktyviai dalyvavo Lietuvos sąjūdžio veikloje, rinko medžiagą apie Lietuvos antisovietines partizanines kovas ir tremtį. Dalyvavo 1988 metais Marijampolėje steigiant Tremtinio klubą, buvo Istorijos grupės koordinatorė. Organizavo žuvusių partizanų palaikų paieškas ir jų palaidojimą kapinėse.

1993 m. Marijampolėje įkūrė Tauro apygardos partizanų ir tremties  muziejų, jam vadovavo  iki 2000  metų.

Skaityti daugiau: NETEKTIS: mirė Aldona Sabaitytė-Vilutienė, buvusi politinė kalinė, mokytoja, Tauro apygardos...

KOVOS KELIU ŽENGIANT

„Mes nemirę, mes nemirę!“ — aidi Tėviškės kloniais ir laukais iš niūrių kalėjimo sienų ir kapų glūdumos kovojančios tautos, kovojančio lietuvio balsas, ir eina jis lyg nepavargstantis amžių pranašas ir byloja: — nenumarinsit, nepalaušit lietuvio, kovojančio už laisvę ir šviesesnę ateitį; jo pusėje tiesa, su juo teisingumas ir nenugalimas ryžtas laimėti. Lietuvis pasiryžęs didžiausiai aukai ir savo tikslo — laisvės — siekia nesvyruodamas.

Viršelis

 

KOVOS KELIU ŽENGIANT

Vakarų Lietuvos partizanų
eilėraščiai ir dainos 
1945—1953 metai

 


Vilnius „Vyturys“ 1991

Knyga PDF formatu:    fotografinė kopija: 

UDK -888.2-1
Ko-561

Iš Vakarų (Jūros) srities partizanų leidinių
atrinko ir parengė spaudai LEONAS GUDAITIS

K  4702390000—155
M 856(08)—91   Neskelbta
ISBN 5-7900-0689-2

© Sudarymas ir pastabos,
Leonas Gudaitis, 1991

Partizanų žodis

Praeito ir gyvenamojo momento kovų sūkuryje nemaža dalis Tėvynėje jos sūnų ir dukrų pergyvenimų mūsų poetų, o ir [neišskaitomas žodis] tautiečių tapo užfiksuota poezijoje. Pasiėmėme pareigą šią vertingą medžiagą surinkti, sutvarkyti ir, susidarius jos atitinkamam kiekiui, išleisti rinkinį, kuriuo norime duoti visuomenei plačiau susipažinti su Tėvynės ir mūsų pergyvenimais, kančiomis ir laimėjimais.

Visiems poetams, dainų ir eilėraščių rinkėjams ir šio rinkinio išleidime padėjusiems bendradarbiams už iniciatyvą ir pastangas liekame nuoširdžiausiai dėkingi. Manome, kad šis — „Kovos keliu žengiant“ — paminėtųjų bendro darbo vaisius bus mažas įnašas ir papildymas į laisvės kovos sąjūdžio lobyną.

Tad kviečiame ir toliau visus dalyvavusius, taip pat ir naujus [autorius] prisidėti ir, toliau nenuilstamai tobulinant, ateities kovų ir pergyvenimų patirtimi kurti laisvos kovos sąjūdžio dvasią atitinkančias dainas ir eilėraščius, taip pat dainų bei eilėraščių rinkėjus šiame rinkinyje nesančius poezijos dalykėlius rinkti ir per atitinkamus pareigūnus atsiųsti mums.

Gal skaitytojas ras šiame rinkinyje nemaža klaidų, nesklandumų, trūkumų ir kitų neigiamybių, bet prašome už jas atleisti, nes mūsų sąlygomis tai neįmanoma tinkamai atlikti, ypač trūkstant tam priemonių bei profesionalų. Tikimasi, kad ateities rinkinėliai pagal galimybę bus tobulinami ir išleidžiami su mažesniais trūkumais.

MAIRONIO vadovybė

(Pratarmė MAIRONIO būstinės 1948 metais parengtam mašinraštiniam dainų ir eilėraščių rinkiniui „Kovos keliu žengiant: Iš kovų su bolševikais 1945—48 m. m.“)

* * *
„Mes nemirę, mes nemirę!“ — aidi Tėviškės kloniais ir laukais iš niūrių kalėjimo sienų ir kapų glūdumos kovojančios tautos, kovojančio lietuvio balsas, ir eina jis lyg nepavargstantis amžių pranašas ir byloja: — nenumarinsit, nepalaušit lietuvio, kovojančio už laisvę ir šviesesnę ateitį; jo pusėje tiesa, su juo teisingumas ir nenugalimas ryžtas laimėti.
Lietuvis pasiryžęs didžiausiai aukai ir savo tikslo — laisvės — siekia nesvyruodamas.
Tie tūkstančiai kapų, žinomų ar nežinomų,čia pat Tėvynėje, laukiniame Sibire ar kitoje nesvetingoje Raudonosios Imperijos dalyje, tie šimtai tūkstančių kenčiančių kalėjimuose, koncentracijos lageriuose ar tremtyje — ne lietuvio silpnumo požymis, ne sutikimas su okupanto diktuojama valia ar užgaidomis, ne besąlygiškas atsisakymas kovos, bet, priešingai, įrodymas lietuvio gyvybingumo, jo atkaklumo ir pasišventimo, siekiant laisvės, šviesesnio gyvenimo.

Skaityti daugiau: KOVOS KELIU ŽENGIANT

Daugiau įrašų...

  1. Apie nužudytus beginklius žmones
  2. Partizanų motinos
  3. Lietuvos Partizanų Vadų suvažiavimo deklaracija
  4. GENERALINIO ŠTABO PULKININKAS KAZYS ŠKIRPA
  5. A.Maceina Zoocentrizmas
  6. Diana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  7. BIRŽELIO TESTAMENTAS
  8. Partizaniška poezija (iš draugas.org archyvų)
  9. Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  10. JOS MYLĖJO TĖVYNĘ

Puslapis 22 iš 23

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • Sekantis
  • Pabaiga
Pro Deo  et Patria
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

Laiškai Lietuviams
  • Jūs esate čia:  
  • Partizanai.org

Powered by Joomla!®