Akademikas Vladimiras Fokas

     1974 m. gruodžio 27 d. Leningrade staiga mirė Vladimiras Fokas, vienas žymiausių tarybinių fizikų. Jo mirtis sukėlė oficialių valdžios sluoksnių šoką. Mat pasirodė, kad akademikas testamente pusę savo turto paskyrė stačiatikių Bažnyčiai, tame pačiame testamente prašydamas jį palaidoti su religinėmis apeigomis. Todėl buvo specialiai uždelsta paskelbti pranešimą apie jo mirtį. Leningradskaja pravda jo nekrologui skirtą vietą užpildė skyreliu apie šachmatus, o partijos, valstybės ir mokslų akademijos vadovų pasirašytas oficialus nekrologas pasirodė Pravdoje tik po penkių dienų - 1975 m. sausio 2 d.

     Tame oficialiame nekrologe rašoma:

     1974 m. gruodžio 27 d., eidamas 77-uosius metus, mirė socialistinio darbo didvyris, akademikas Vladimiras Fokas - žymus tarybinis fizikas.

     V. Foko darbai įėjo į šiuolaikinės fizikos pagrindus ir iškėlė jo vardą tarp žymiausių pasaulio fizikų. Nėra tokios knygos kvantinės mechanikos, lauko teorijos ir matematinės fizikos klausimais, kurioje nebūtų minimi V Foko tyrimų rezultatai. V. Foko mokslinei kūrybai būdingas nepaprastas platumas - nuo principinių teorijos klausimų ir su jais susijusių filosofinių problemų iki konkrečių taikomojo pobūdžio darbų. Žymus Foko indėlis į teorinę fiziką sulaukė visasąjunginio ir tarptautinio pripažinimo.

     1939 m. V. Fokas buvo išrinktas TSRS Mokslų akademijos tikruoju nariu, o vėliau ir daugelio užsienio akademijų nariu. V Foko nuopelnus aukštai įvertino Tarybinė vyriausybė. Jis buvo apdovanotas keturiais Lenino ordinais, Darbo raudonosios vėliavos ordinu, medaliu „Už Leningrado gynimą“, jam buvo paskirtos Lenino ir valstybinė premijos.

     Mokslinė ir pedagoginė V. Foko veikla daugiau kaip 50 metų susijusi su Leningrado valstybiniu A. Ždanovo universitetu. Daugiau kaip 20 profesorių ir mokslo daktarų, dirbančių LVU fizikos fakultete, yra jo mokiniai. Didelė dalis tęs tas mokslinio darbo kryptis, kurioms pradžią davė

     V. Foko darbai. Tai tokios mokslo šakos, kaip gravitacijos teorija, kvantinė lauko teorija, daugiaelektronių sistemų teorija, lauko bei statistinės teorijos funkciniai metodai, difrakcijos teorija, matematinė fizika.

     Turėdamas didelį matematiko talentą ir fizinės intuicijos dovaną, V. Fokas pasižymėjo ir begaliniu darbštumu: buvo tikras darbininkas, rodydamas gražų atsidavimo mokslui pavyzdį.

     Vladimiro Foko, įžymaus mokslininko, talentingo pedagogo, kuklaus ir nuoširdaus žmogaus atminimas visiems laikams lieka mūsų širdyse.

     Pasirašė: L. Brežnevas, A. Kirilenka, A. Kosyginas, K. Mazurovas, N. Podgornas, M. Suslovas, G. Romanovas, D. Ustinovas, V Kirilinas, M. Keldyšas, S. Trapez-nikovas, I. Serbinas, V. Jeliutinas, V. Kostelnikovas, A. Logunovas, M. Bazovas, A. Soboliubovas, P. Kapica, N. Markovas, A. Prochovas, V. Tuškevičius, G. Makarovas.

 

     Maždaug prieš 50 metų Petrogrado universiteto studentas V. Fokas atliko pirmuosius savo darbus: vieną iš kvantinės mechanikos, kitą - iš matematikos. Tie darbai nulėmė tolesnę jų autoriaus žymiųjų darbų kryptį matematikoje ir teorinėje fizikoje ir iškėlė jo vardą tarp žymiausių pasaulio fizikų. Jo fundamentalus indėlis į mokslą pažymėtas daugeliu mokslinių premijų: D. Mendelejevo premija už darbus sudėtingų atomų kvantinės teorijos srityje; Valstybinė pirmojo laipsnio premija už darbus radijo bangų sklidimo teorijos srityje; Leningrado universiteto pirmojo laipsnio premija už monografiją „Erdvės, laiko ir gravitacijos teorija“; Lenino premija už turimus darbus kvantinės teorijos srityje.

     Tarptautinį V. Foko mokslinių nuopelnų pripažinimą liudija tai, kad jis buvo išrinktas Norvegijos, Danijos, Vokietijos Mokslų akademijų nariu; jam suteiktas Delio, Mičigano (JAV) ir Leipcigo universitetų garbės daktaro vardas; jis apdovanotas Holmholso vardo medaliu [Problemy teoretičeskoj fiziki. Kvantovaja mechanika. Sbornik statjei.Izd-vo Leningradskogo universitetą. 1974, p. 5).

[Kun. Jonas Lauriūnas SJ]