Šaulė Tremtyje
Redaguoja E. PETRAUSKAITĖ, 926 W. 52nd Street. Chicago, Ill. 60609
Naujas žingsnis
Prašventėme jubilėjinius Aukso Metus — mūsų tautos Laisvės Kovos Metus. Įvairiausių svarbesnių įvykių, kultūrinių pasireiškimų eigoje prabėgo šie metai — sukeldami nuotaiką, užsidegimą ir tolimesnį ryžtą laisvės kovos darbams.
Žengiame į 1969 metus. Atverčiame naują gyvenimo lapą. Pradedame naujo penkiasdešimtmečio kelią. Mūsų naujas žingsnis tvirtas, kaip ir mūsų ryžtas kovoti ir dirbti dėl savo tautos, dėl tėvų žemės laisvės. Neužslopinama laisvės viltis, neišplėšiamas meilės jausmas lietuviškai žemei, kol bus gyva lietuvių tauta.
Nors ir traukiasi iš gyvenimo vienas po kito mūsų vyresnieji kultūrininkai, tvirtieji tautos stulpai, tačiau sprogstančios jų vieton jaunos atžalėlės papildo tautos viltis.
Šaulys-šaulė, dirbdami Nepriklausomai Lietuvai, savo dvasia yra nepalaužiami. Darbo dirva tokia plati, kad kiekvienas vienetas, sulig vietos sąlygų, jos pakankamai susiranda. Naudingi kultūriniai parengimai, lietuviškos spaudos platinimas, savų papročių palaikymas, liaudies menas, dainos, tautiniai šokiai, jaunimo rėmimas, sportas, šaudymas, šauliškos dvasios skleidimas, ir daug kitų laukiančių darbų, darbelių.
Sveikinu visas seses ir brolius Naujųjų Metų sulaukus ir sveikatos, energijos kiekviename žingsnyje linkiu.
Nuoširdumo pilnas seses, kuklias, tylias brolių pagelbininkes kviečiu ir toliau nepalūžti po gyvenimo našta, o kupinoms naujų minčių ir energijos pradėti naujuosius darbo metus ir kuo sėkmingiausiai šauliškoje veikloje vispusiškai reikštis.
Jūsų
K. Kodatienė,
Moterų šaulių vadovė
DETROITO ŠAULIAMS
(Atviras laiškas)
Man labai miela, Detroito Gabijos tunto skaučių vardu, dėkoti Jums, Stasio Butkaus šauliai, ypatingai Mykolui Vitkui, Jonui Butkui, Laisvės Kovotojui, sesėms šaulėms: Kunigundai Kodatienei, Stasei Pranėnienei, Nijolei Šnapštienei, Marijai Šimkienei, Verutei Černienei ir poniai Sarapinienei už tambias aukas Jubilėjinei skaučių stovyklai ir Dainavoje, po šaulių šaudymo rungtynių, atlikus skautėms programą banketo metu. Mus ne tik finansiniai sustiprinote, bet kartu pajutome, kad esame suprastos. Nuoširdus ačiū!
Mūsų tėveliai, lituanistinės mokyklos, tautiniai šokiai, lietuviškos jaunimo organizacijos mums davė ir palaiko mūsų lietuvišką gyvastį, ir kas gi gali būti brangesnio ? Nuolatinis tėvelių skiepas išlikti lietuviais mums suprantamas, bet kai ir organizacijos mus pastebi, mes pasitempiame ir didžiuojamės būdamos Lietuvos atžalyno daigeliai.
Mes įpiname į Lietuvos laisvės vainiką gražiausias skaučių gėlytes mūsų proseneliams, seneliams, giminaičiams, mieloms sesutėms ir broliukams, kurie dėl Lietuvos laisvės vilko sunkią baudžiavą. Ar ne klaikus išgyvenimas, kai baltasis rusas uždraudė lietuviams spaudą ? Suprantama, juk okupantui lengviau valdyti bemokslius ir čiulpti jų prakaito sultis, kad pavergėjas sotintūsi jo darbo vaisiais ...
Kaip tos baltojo caro okupacinės replės bebuvo skaudžios, kiek žuvo Sibire, vienok, lietuviai per savo atgimimo patriarkus — Basanavičių, Martyną Jankų, Kudirką, Smetoną, Tumą Vaižgantą ir kitus patriotus, per “Aušrą”, slaptąją spaudą, ruošė lietuvius laisvei. Lietuvos Nepriklausomybė atkovota mūsų savanorių -kūrėjų, šaulių, partizanų kraujo aukomis. Laisvėje mūsų tėviškė kilo, kaip ant mielių.
Dabar, jau raudonas rusas, gobšumo vedinas, prisidengęs raudonojo komunisto kauke, klasta okupuoja Lietuvą. Kokias niekšybes naudoja imperialistinis rusas, šiandieną aiškiai parodė Čekoslovakijos okupacija.
Persiriję gyvuliai krinta, žmonės — serga ir dažnai sutinka ir mirtį. Būkime tikri, persirys ir raudonieji Maskvos dievukai, atimdami valstybėms laisvę, užgniauždami laisvą žodį, atimdami turtą, uždarydami geležine siena, ir dar tas pavergtasis turi šaukti: “Pas mus gera, laisvė, mes sotūs, mes rojų sukūrėme ant žemės”. .. Kokia niekšybė, o iš to rojaus, jei tik galėtų, visi išbėgtų ...
Tokioje baisios nevilties marmalynėje grumiasi mūsų pavergtos tėvynės lietuviai. Kiek išgalės leidžia, jaunimas siekia mokslo. Daina ir šokis, kol kas, dar neuždrausta.
Šauliai nepavarkite, Jūs jau turite ir jaunų jėgų. Dirbkime su viltimi, visiškai tikėdami į Lietuvos laisvę. Gražiausia Jums padėka!
ps. Audronė TamulionytėDetroito Gabijos tunto tuntininkė
Dainavos stovykloje, Detroito Stasio Butkaus šaulių kuopos šaulys Jonas Butkus įteikia skau-tininkei Audronei Tamulionytei 75 dol. čekį.
Nuotr. šaulio K. Sragausko
ŽINIOS IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO HAMILTONAS (KANADA) D.L.K. Algirdo šaulių kuopa gražiai paminėjo Lietuvos kariuomenės atkūrimo 50-ties metų sukaktį ir, ta proga, pašventino savo kuopos vėliavą. Iškilmės tęsėsi net dvi dienas, šeštadienį turėjo sėkmingą vakarą, kada susirinkusius jautriai pasveikino buvusi šaulių veikėja ir š. teatro aktorė E. Baltaplaukytė-Vilimaitienė. Kitą dieną į iškilmingas pamaldassusirinko daug svečių ir iš kitur. Pašventinta vėliava, kurios kūmais buvo dvi poros: H. Žmuidzinienė (konsulo žmona) su J. Preikšaičiu, S. S-gos įgaliotiniu, ir St. Šukienė su P. Vizbaru, kuopos įkūrėju, šventoriuje prie Kankinių Kryžiaus padėta du vainikai, po to, salėje vyko iškilmingas aktas, kur pagrindiniu kalbėtoju buvo prof. Ant. Musteikis iš Buffalo. Meninėje dalyje pasirodė G. Breichmanienės vedama taut. šokių grupė “Gyvataras” ir kit. Po to sekė vaišės restorane.
MONTREALIS (KANADA)
Montrealyje, išrodo, gyvai veikia L.K. Mindaugo kuopos sudėtyje įsisteigęs moterų šaulių skyrius, kurio valdybą sudaro šios sesės šaulės: J. Jukonienė pirm., J. Strelienė sekr., V. Dikaitienė, P. Budrevičienė ir M. Grinkuvienė —- valdybos narės. Susitarusios su šaulių moterų vadove š. K. Kodatiene, jos įsivedė ir naują šaulių moterų uniformą, kuri gal būtų priimtina ir visoms šaulėms?
ČIKAGA
1968 m. gruodžio 31 d. Vyčių salėje Vytauto Didž. šaulių kuopa ruošė Naujųjų Metų sutikimą. 1969 m. sausio mėn. 5 d. 10 vai. Tėvų Jėzuitų koplyčioje užprašytos šv. Mišios už buvusio ilgalaikio kuopos pirmininko a.a. kun. A. Šeštoko sielą. Į kuopą priimti šie nauji nariai: Antanina
Vaitkienė, Pranas Vaitkus, Jadvyga Sasnauskienė, Elena Pranckevičienė, Magdalena Tomkienė, Vincas Mardosas, Juzė Stulgienė, Jonas Ilčiukas, Ignas Sakalas.
Pr. metų rugsėjo mėn. 23 d. įsteigta Čikagos šaulių rinktinė. Rinktinės pirmininku išrinktas š. Pranas Tamkus, kiti valdybos nariai:—M. Maksvytis, A. Valeika ir M. Tamkienė.
AUSTRALIJA
Gautas laiškelis iš šaulės J. Alšauskienės ir įdomi nuotrauka iš Lietuvos šaulių gyvenimo, kuri atitinkama proga, bus mūsų skyriuje panaudota. Tarp kitko, miela šaulė rašo: “Karyje”. Šaulių kampelį, su malonumu seku. Gaila, kad negali susikurti šaulės Australijoje. “Karys”— laikraštis, nepaprastai įdomus.” Malonu, kad mūsų žinios pasiekia net tolimą Australiją, dar maloniau, kad net iš ten atsiliepia mūsų sesė. Širdingai ačiū, miela sese, ir būtų labai džiugu, kad šis laiškelis nebūtų paskutinis. Lauksime Jūsų bendradarbiavimo ir ateityje.
MUMS ĮDOMIOS NAUJOS KNYGOS
Dr. Paulinos Kalvaitytės-Karvelienės atsiminimų Gyvenimo vingiaisantroji dalis. Knygą išleido savo lėšomis jos vyras Steponas Karvelis.
Savo atsiminimuose daktarė, mūsų žinoma rentgenologė — mokslininkė, patekusi net į pasaulinę enciklopediją, rašo pirmoje dalyje, kaip ji, suaugusi žemaitė, kaimo mergaitė, pradėjo mokytis ir pagaliau pasiekė augštojo medicinos mokslo laipsnį. Antroji dalis liečia jos darbą jau pasiektoje specialybėje, jos visuomeninę veiklą Lietuvos moterų draugijose, santykius su kolegomis gydytojais ir ligoninių bendradarbiais, jos išgyvenimus besikeičiant istoriniams įvykiams, gyvenimą tremtyje, Amerikoje. Knyga skaitoma labai lengvai ir su įdomumu, nes autorės sakinys santūrus, bet labai išsamios mintys, pasakoma labai daug ir visa, apie ką kalbama, yra labai aktualu ir įdomu. Vyresnios ten ras daug žinomų asmenų pavardžių ir prisimins pačių išgyventus laikus, o jaunosioms bus pravartu pažinti, kaip Lietuvos jaunimas užsidegęs siekė mokslo, kiek vargo pakeldavo, kol pasiekdavo savo tikslo, o taip pat, čia daugiau pažins lietuvišką gyvenimą ir buvusius įvykius. O kam neįdomu arčiau pažinti tos didelės asmenybės gyvenimo kelias? Knygą platina “Draugas”.
L. K. Mindaugo š. kp. sesės J. Sterlienė, J. Jukonienė ir V. Dikaitienė.
Jonas Aistis
ATEIS IR TAU
Ateis ir tau diena žadėta,
Ir šilas atsidus lengvai,
Tėvynėje viltis sudėtas
Į saugų uostą neš laivai.
Iš griuvėsių, žaizdų giliausių
Ir skurdo prisikels laisva,
Ir į rytojų, į šviesiausią
Eis vėlei amžių Lietuva!
Tave tad, broli, šauks artojų
Vaga palikus nearta,
Kad paskui žagrę į rytojų
Nueitų pakaitos karta.
Užuoganoj pasėto javo
Želmuo diržingas želmenės
Ir bus pilni aruodai tavo—
Gimta žemelė mus penės.
Ir tu, sesut, pasidabinus
Margais žičkeliais, kaspinais,
Varteliuose šauniam vaikinui
Kalbėsi žodžiais divinais ...
Ateis ir tau diena žadėta,
Ir šilas atsidus lengvai,
Tėvynėje viltis sudėtas
Į saugų uostą neš laivai.
L.K. Mindaugo š. kp. valdyba ir svečiai iš Pūtvio kuopos Toronte
L.K. Mindaugo kp. Aušros Vartų par. bažnyčioje su svečiais iš Pūtvio kuopos Toronte
KĘSTUČIO TĖVAMS
(Eilėraštis iš Lietuvos)
Jums gimė mažytis sūnus.
— Ne pirmas jis gimė šioj žemėj.
Bet džiaugsmas užliejo namus,
Kaip džiaugiasi tėčiai ir mamos.
Bėgo metai ir augo vaikutis,
Tiesės mažos rankytės į saulę,
Širdutė džiaugsmu kupina
Norėjo apglėbti pasaulį.
Suaugo. Ir jis jau karys.
Toks, matyt, skirtas likimas.
Jei priesaika duota — išeis,
Išeis ginti savo tėvynės.
Žuvo sūnus, kaip karys.
— Ne pirmas jis žuvo šioj žemėj.
Bet skausmas sukaustė tik Jus.
Tik Jūs pasijutot pasenę.
Adelė
NAUJAI IŠLEISTAS ŠAULIŲ STATUTAS
CV ragina visus seses ir brolius šaulius susipažinti su naujai išleistu mūsų Sąjungos statutu ir juo vadovautis savo veikloje. Statutas gaunamas pas CV ižd. K. Žilėną, Čikagoje, o kitos kuopos turėtų jį gauti per savo valdybas. Statuto kaina 50 centų.
Taip pat platintina mūsų Sąjungos garbės nario parašyta ir CV išleista Įdomi atsiminimų knyga, pavadinta “Nepriklausoma Lietuva”, čia randama gražiai patiekta mūsų valstybės netolimos praeities medžiaga — įvykiai, žinomieji žmonės. Tuo pačiu paremsime ir mūsų garbingo nario nedidelius išteklius.
Iš Moterų Pasaulio
GARBINGA SUKAKTIS š.m. sausio 13 d. sukako 75 metai mūsų žinomai veikėjai ir mokslininkei agronomei Elenai Gimbutienei. Baigusi vidurinįjį mokslą Lietuvoje, vėliau ji studijavo Rusijoje agronomijos mokslus. 1919 m. grįžusi Lietuvon gavo agronomijos diplomą Dotnuvoje, pirmoje laidoje. Toliau gilino studijas Švedijoje ir Prancūzijoje. 1926-1940 m. dirbo mokytoja Fredos Augšt. Sodininkystės mokykloje. Išleido keletą savo srities vadovėlių ir bendradarbiavo moksliniam žurnale “Kosmos”. Daug rašė iš savo srities ir visuomeniniais klausimais žemės ūkio ir moteriškoje spaudoje. Atstovavo Lietuvos Moterų Tarybą užsienio kongresuose. Daug darbavosi su skautais. Ir dabar, nors pasiekusi garbingo amžiaus, dar nenuleidžia rankų, bet vis randame jos straipsnių įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, kaip Moteryje, Mūsų Vytyje, L. Enciklopedijoje ir kitur. Pereitais metais ir mūsų skyrius gavo iš jos gražų straipsnį apie rašytoją ir veikėją Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Tikėkimės, kad ir toliau ji mūsų neužmirš.
Nuoširdžiai sveikindamos garbingą Sukaktuvininkę, linkime jai daug sveikatos ir jėgų tęsti savo turiningą veiklą mūsų kultūros baruose. Ji savo turtinga gyvenimo patirtimi gali dar daug mums duoti patarimų ir žinių. Ilgiausių ir laimingiausių metų!
E. P.
