JAUNUOLIAI LAISVĖS KOVŲ SŪKURYJE
V. PRIŽGINTAS
Ilsėkit...
Pastogėj mėlyno dangaus,
Sargyboj Nemuno ramaus,
Vien apraudojami tik vėjo!. . .
Ilsėkit, brangūs pelenai,
Garbingai žuvę už tėvynę . . .
(Maironis, Ant Punės kalno. Pavasario Balsai, 248-249 psl.)
1918 vasario 16 d., šeštadienį, 12 val. 30 min., vokiečių okupacijos metu, Lietuvos Taryba, atstovaudama visai lietuvių tautai, paskelbė, kad "atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje”.1 Šioje Taryboje vyriausias amžiumi buvo dr. Jonas Basanavičius, 66 m., Vilniaus Didžiojo Seimo organizatorius, Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigėjas, o jauniausias — studentas K. Bizauskas, 24 m., rusų komunistų kankinys Sibire.
Anuo metu Lietuvos Taryba, skelbdama valstybės atstatymą, gyveno netikrą laiką: visam krašte siautė žiauri karinė vokiečių okupacija, o Rytuose, Rusijoje, griuvo carizmas ir jo vieton klasta ir sąmokslu įsitvirtino komunistinė diktatūra.
Lietuvos Taryba, paskelbdama Lietuvos valstybės atstatymą, kreipėsi “į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes”1 prašydama pripažinti. Vokietijos vyriausybė tuojau pat, kovo 23 d., pirmoji pripažino Lietuvą laisva valstybe. Rusija niekados neatsakė į tą kreipimąsi: Lietuvos Tarybai tuo buvo duota suprasti, kad rusų komunizmas yra toks pat lietuvių tautos priešas, kaip ir griuvęs rusų carizmas!
Lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė, kuriai vadovauti pakviestas prof. Augustinas Voldemaras. To pat mėnesio 23 d. vyriausybė išleido pirmąjį įsakymą kariuomenei. Vėliau ta diena liko Lietuvos kariuomenės šventė, kuri iškilmingai tebešvenčiama iki šiai dienai.
Lapkričio 11 d. I Pasaulinis karas pasibaigė Vokietijos kapituliacija. Karą pralaimėjusi, Vokietija turėjo atšaukti savo karines jėgas iš visų okupuotų sričių.
1919 m. sausio 6 d. raudonosios armijos divizijos, vokiečiams traukiantis, okupavo Vilnių ir ėmė supti Kauną. Du trečdaliai Lietuvos buvo rusų komunistų okupuota. Mūsų vyriausybė, neturėdama dar suorganizuotos kariuomenės, pasitraukė iš Vilniaus ir įsistiprino Kaune: čia nutarė ginti lietuviškąsias žemes nuo naujų okupantų, nešančių komunistinę vergiją.
Tuojau prasidėjo skubus Lietuvos kariuomenės organizavimas. Vyriausybė išleido į lietuvių tautą atsišaukimą, kuriuo buvo skelbiama:
“Lietuva pavojuje!
Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūs gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai— badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
“ Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
“Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos krašto apsaugą. Būriųbūriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą!
“Drąsiai, be baimės, kaip mūs tėvai ir sentėviai, užstokime priešams kelią, paskelbkime žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę!”2
Lietuva pavojuje! Svetimieji eina ją pavergti. Sujudo miestas, kaimas ir kiekviena sodyba. Jauni ir seni, vyrai ir moterys, kas tik pajėgė valdyti ginklą, būrių būriais stojo į organizuojamą kariuomenę. Visi ėjo ginti Lietuvą, jos laisvę, jos nepriklausomybę. Niekas savanoriams nežadėjo nei žemių, nei augštų tarnybų! Meilė tėvynei Lietuvai vertė savanorį palikti tėvus, sodybas, dirvas, mokyklą! ... Visa lietuvių tauta išėjo savanoriais ginti šventą gimtąją žemę!
Sausio 15 d. dienraštis “Lietuva” paskelbė įstatymą steigti Karo mokyklą jaunųjų karininkų kadrui ruošti, ir sąlygas į ją stoti. Mokyklos viršininku buvo paskirtas karininkas Galvydis -Bykauskas, jo padėjėjas — karininkas Tvaronas, adjutantas — karininkas Jakutis ir ūkio viršininkas — karininkas Dauknys.
Kovo 8 d. Karo mokykla pradėjo savo mokslą. Susirinko kariūnai savanoriai, atrinkti iš visų veikiančių pulkų. Daugumas jų jau spėjo dalyvauti fronto ugnies krikšte. Susirinko 124 kariūnai.
Balandžio 1 d. iškilmingas Karo mokyklos atidarymas. Šventinimo apeigas atliko Žemaičių vyskupas Karevičius. Atidaryme dalyvavo visa vyriausybė ir daug svečių.
Liepos 6 d. Karo mokykla išleido savo I-ją laidą: 89 kariūnai buvo pakelti į karininko laipsnį, o septynis išleido puskarininkiais. Visi baigusieji turėjo grįžti į savo dalinius, kurie kovėsi pirmose fronto linijose. Po 20 metų — 1939 liepos mėn. Respublikos prezidento Antano Smetonos aktu Karo mokyklos I-ji laida buvo pavadinta savanorių kūrėjų laida.3
Jaunieji karininkai, grįžę į savo dalinius, buvo savo karių savanorių labai mylimi. Jie parodė daug sumanumo vadovaudami kautynėse, buvo nepaprastai drąsūs ir sugebėdavo priešui įvaryti daug baimės. Nuo jų puolimų rusai komunistai bėgo panikoje, net neatsigręždami! Tačiau, ne visi jaunieji karininkai liko gyvi: I-oji laida sudėjo šešių karininkų, žuvusių dėl Tėvynės, auką. Jie atidavė savo jaunas gyvybes, kad tėvynė Lietuva būtų laisva!
Laisvės kovos metų proga verta dar kartą grįžti į garbingą praeitį ir prisiminti šiuos jaunuosius karininkus — didvyrius. O jie to verti.
Matulaitis, Kazys,22 m. amž., mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1919.I.7 įstojo savanoriu į organizuojamą kariuomenę ir buvo paskirtas į 2 pėst. pulką. Jam buvo pavesta telkti savanorius Marijampolės apylinkėse. Tą darbą jis dirbo su dideliu užsidegimu. Baigęs Karo mokyklą ir pakeltas į karininko laipsnį, grįžo į savo dalinį. Vadovavo 1 ir 3 kuopoms. Dalyvavo Daugpilio, Radviliškio ir kt. kautynėse. Buvo sunkiai sužeistas, bet pasveikęs grįžo į pareigas. 1920 m. sumaniai vadovavo kautynėse su lenkais. Spalių 21 d. Giedraičių kautynėse, ties Seirūnų palivarku, buvo sunkiai sužeistas. Lapkričio 22 d. mirė. Jį palaidojo labai iškilmingai Marijampolės kapinėse.
Sidaravičius, Jurgis,19 m. amž., baigė Marijampolės gimnazijos 4 klases. 1919.I.27 savanoriu stojo į kariuomenę. Baigęs Karo mokyklą ir pakeltas į karininko laipsnį, paskirtas į I pėst. pulką, kuris laikė fronto ruožą prieš besiveržiantį priešą. 1919.VIII.24 karininkas Sidaravičius su kuopa perėjo puoliman ir bandė užimti Zarasus. Kautynėse ties Antaliepte karininkas Jurgis Sidaravičius buvo pašautas. Apdovanotas Vyčio kryžiumi. Karininkas Sidaravičius yra pirmosios laidos pirmoji auka dėl Tėvynės!
Oželis, Serafinas,17 m. amž., baigė Voronežo lietuvių gimnazijos 4 klases. 1919.I.22 stojo savanoriu į kariuomenę. Baigė Karo mokyklą, bet dėl jaunų metų nebuvo pakeltas į karininko laipsnį ir išleistas puskarininkio laipsniu. Aleksandravėlės—Daugpilio ruože sėkmingai vadovavo kautynėms ir parodė daug drąsos. Buvo pakeltas į karininko laipsnį. 1919.XI.21 su būriu įsiveržė į bermontininkų užimtą Radviliškį, atkirstas nuo savųjų karių savanorių, sunkiai sužeistas, mirė. Jis buvo apdovanotas Vyties kryžiumi.
Stepulionis, Jonas,22 m. amž., mokėsi Mintaujos ir Voronežo gimnazijose, studijavo Maskvos Žemės ūkio akademijoje. 1918.XII.2 stojo savanoriu į Joniškėlio partizanus. Karo mokykloje baigė artilerijos skyrių ir buvo pakeltas į karininko laipsnį. Paskirtas į 5-ją artilerijos bateriją. Dalyvavo Ukmergės, Radviliškio, Seinų frontų kautynėse. Jis yra pirmasis artilerijos karininkas žuvęs dėl Lietuvos laisvės.
Palaidotas gimtojo kaimo kapinėse. Brolių pastangomis jam pastatytas paminklas, vaizduojąs artilerijos pabūklą ir turi iškaltus šiuos poeto Maironio žodžius: “Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės.”
Iš šios Stapulionių šeimos 7 brolių trys jauniausieji išėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Tai garbinga savanorių šeima!
Telksnys, Pranas,18 m. amž., mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1919 m. pradžioje stojo savanoriu į kariuomenę. Baigęs Karo mokyklą ir pakeltas į karininko laipsnį, buvo paskirtas į 2 pėst. pulką. 1919 liepos-gruodžio mėn. dalyvavo kautynėse visuose frontuose. 1920.IX.24 paskirtas pulko adjutantu. 1920.XI.21 ties Giedraičiais, prie Bekupės dvaro, kautynėse su lenkais, buvo sunkiai sužeistas. Išnešamas iš kautynių lauko buvo lenkų nušautas.
Urbelis, Aleksandras,19 m. amž., stojo savanoriu į kariuomenę. Karo mokyklą baigė puskarininkio laipsniu. Grįžo įsavo dalinį. Kurį laiką buvo 6 ir 11 pėst..pulkuose. Dalyvavo kautynėse prieš visus besiveržiančius priešus. 1919 spalių mėn. už drąsą ir sumanumą buvo pakeltas į karininko laipsnį. 1923.III.23 kautynėse su lenkais ties Varviškės bžtkm. buvo sunkiai sužeistas ir mirė.
Tėvynės Lietuvos pavojaus metu mūsų jaunimas viską paliko ir jungės į savanorių gretas. Karo mokyklos pirmos laidos jaunuoliai, pakelti karininkais, veržėsi į kautynes ir negailestingai mušė priešą. Auka, kurią sudėjo ši pirmoji laida, buvo didelė: šeši jaunuoliai karininkai atidavė savo brangiausią turtą — gyvybes — kad tėvynė Lietuva būtų gyva. Lietuvių tautai šios savanorių aukos yra didžiai brangios.
