Balandžio 28-30 d. žuvę partizanai
TYLA Kazys, Antano-Tarzanas, gim. 1915 m. Bičionių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 36 ha žemės. Baigė gimnaziją. Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis, šaulys, 1941 m. sukilimo dalyvis. Žaliosios rinktinės vadas. Rinktinė po 1944 m. gruodžio 26 d. kautynių pasitraukė į Pavarių bei Ramuldavos miškus ir išsisklaidė. Slapstėsi, suimtas Rubikių k., Anykščių vls. 1945 m. balandžio 28 d. NKVD kareiviai įvarė į Rubikių ežerą ir sušaudė. Palaidotas Rubikių k. senosiose kapinėse, vėliau palaikai perlaidoti Burbiškio k. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)
Petrauskas Juozas-Laimutis gimė 1921 m. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Padegsnio kaime. 1944 m. — Vietinės rinktinės kariūnas. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 3-iajai kuopai, kuri bazavosi Aluntos-Balninkų apylinkėse. Žuvo 1949 m. balandžio 30 d. kartu su kovos draugu J. Rubiku-Kotu patekę į okupantų pasalą
Rubikas Jurgis-Kotas gimė 1925 m. Partizanas nuo 1944 m. Žuvo 1949 m. balandžio 30 d. kartu su Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 3-iosios kuopos būrio vadu J. Petrausku-Laimučiu patekę į okupantų pasalą
Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų ir ryšininkų priesaika. 1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų.
1949 m. balandžio 28 d. Kuršėnų aps. Tryškių vls. Birbiliškės mišką (dabar-Mažeikių r. sav.) šukavo MGB Tryškių vls. poskyrio 16 stribų grupė ir aptiko Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo bunkerį. Per susišaudymą žuvo 2 jame buvę partizanai: Gureckas ir Ignas Šapkūnas-Buržujus, Meistras (rinktinės vadas).
Ignas Šapkūnas gimė 1918 m. sausio 19 d. Kretingos aps. Palangoje Prano ir Scholastikos Vilkaitės Šapkūnų šeimoje. Be jo čia augo dar trys vaikai. Baigė Palangos pradžios mokyklą, progimnaziją ir įstojo į Kretingos Pranciškonų gimnaziją. Kadangi mokėsi labai gerai, buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. Baigęs gimnaziją, mokėsi pradžios mokyklų mokytojų kursuose. Mokytojavo Seinų aps. Leipalingio pradžios mokykloje. Tarnavo LR kariuomenėje. 1940 m. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Vokiečių okupacijos metais dirbo Telšių aps. Nevarėnų pradžios mokykloje. Dirbo Lietuvos laisvės armijos (LLA) Telšių rinktinės štabe. Prasidėjus 2-ajai sovietų okupacijai subūrė partizanų grupę, veikusią Mažeikių aps. Sedos, Šiaulių aps. Tryškių ir Telšių aps. Nevarėnų valsčiuose. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininkas.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/04/201404_sapkunas_biogr.pdf, http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/04/201404_sapkunas_zutis.pdf
Bronius Degutis-Liepsna, Kavarsko vls., Tigro b. Ž.1950 04 30.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
BRAŽIONIS JONAS, Karolio, g.1918 m. Mačionių k., Leliūnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Enkavedistai užklupo prie Urvenos upelio kasant bunkerį. Žuvo su broliu Petru Mačionių k. 1945 04 28. Palaidoti Leliūnų kapinėse.
BRAŽIONIS PETRAS, Karolio, g.1921 m. Mačionių k., Leliūnų vls. Su broliu Jonu prie namų slapstėsi nuo kariuomenės. Prie Urvenos upelio kasant bunkerį, brolius apsupo enkavedistai ir abu nušovė 1945 04 28. Palaidoti Leliūnų kapinėse.
PETRONIS BRONIUS - Piratas, Pilotas, g. 1929 m. Tautgirių k., Leliūnų vls. Mokėsi Leliūnų progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Įtariamas, kad palaiko ryšius su partizanais, pradėjo slapstytis. Išėjo partizanaut ir jaunesnis brolis Steponas. Pagal „Briedžio” pranešimą, 1950 04 29 abu buvo užtikti menkoje palapinėje prie Tautgirių k. Bronius žuvo, o Stepui pavyko pabėgti. Palaidotas Leliūnuose. Tėvas ir motina pateko į lagerius.
GIMŽAUSKAS JUOZAS, Prano, g.1927 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Buvo Vyžuonų progimnazijos mokinys. 1945 04 30 sužinojęs, kad nuo Šileikių artėja NKVD kariuomenė, bėgo įspėti už kilometro gyvenusį brolį Povilą. Pasakęs grįžo atgal ir iš čekisto kulkosvaidžio buvo visas sukapotas, net smegenys ištaškytos, o dokumentas (mokinio bilietas) numestas. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.
GRUODIS BRONIUS, Antano, g.1898 m. Madagaskaro vnk., Daugailių vls. Nušautas 1947 04 30 prie namų, palaidotas Daugailiuose.
GRUŽINSKAS POVILAS, Jono, g.1930 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. (dabar Utenos rj.). Mokinys, 1945 04 30 skrebų sulaikytas ir nužudytas.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Tai įvyko 1945 m. balandžio 28 d. Partizanas Edvardas Staikūnas susisprogdino. Iš jo liko tik galva ir kojos...
1945 m. balandžio 28 d. būrys ties Paulinos dvaru pateko į pasalą. Mūšyje žuvo šeši partizanai: keturi iš mūsų apylinkių ir du vietiniai.
Leonas DIDAS. G. Skapiškių k., Kavarsko vls. Patašono būrio partizanas. Žuvo 1945 m. balandžio 28 d., patekęs į pasalą. Palaikai buvo užkasti Paulinavos dvare, 1989 m. perlaidoti Kavarsko kapinėse.
Balys KIAULYS. G. Žvirblėnų k., Kavarsko vls. Patašono būrio partizanas. Žuvo 1945 m. balandžio 28 d., patekęs į pasalą. Palaikai buvo užkasti Paulinavos dvare, 1989 m. perlaidoti Kavarsko kapinėse.
Edvardas STAIKŪNAS. G. Skapiškio k., Kavarsko vls. Patašono būrio partizanas. Žuvo 1945 m. balandžio 28 d. Palaikai buvo užkasti Paulinavos dvare, 1989 m. perlaidoti Kavarsko kapinėse
Antanas VILUTIS. G. 1923 m. Žvirblėnų k., Kavarsko vls., ūkininku šeimoje, tėvai turėjo 20 ha žemės. Patašono būrio partizanas. Žuvo 1945 m. balandžio 28 d. Palaikai buvo užkasti Paulinavos dvare, 1989 m. perlaidoti Kavarsko kapinėse
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
Bakšys Jonas, g.1921 m. Paparčių k. Žuvo 1945 04 28 kautynėse Papartinės miške. Kapas Paupyje.
Bastys (Bakšys)-Prasčiokaitis, g.1912 m. Paparčių k. Paupio būrio partizanas. Žuvo 1945 04 28 Paparčių miške.
Norvaiša Vaclovas, žuvo 1948 04 28. Atpažintas masiniame kape Skaudvilėje 1990 m.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
KAVALIAUSKAS Bronius, g. 1911 Steponkaimyje, Betygalos v. Karininkas, tarnavo pasienyje. Žuvo 1945 04 30 prie gimtinės - susisprogdino granata.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Rinkūnas Stasys, Alfonso, sl. Jazminas, g. 1932 Daubariškių k.. Želvos vlsč. Nuo 1950 -Vyčio apygardos DKA Beržo būrio partizanas. Žuvo 1952 04 28 Petroniškių miške, Videniškių apyl., nužudytas smogikų (ag. „Ramojaus") kartu su S. Roku-Beržu.
Rokas Stasys, Rapolo, sl. Beržas, Broniaus-Aido ir Vytauto-Vėtros brolis, g. 1927 Paželvių k., Želvos vlsč. Nuo 1945 - DKR, B rinktinės Viržio būrio, 3-o bataliono 1 -os kuopos partizanas, 4-o bataliono 4-os kuopos 1 -o būrio vadas, Vyčio apygardos DKR partizanas. Žuvo 1952 04 28 Petroniškių miške, Videniškių apyl., nužudytas smogikų (ag. „Ramojaus") kartu su S. Rinkūnu-Jazminu.
Pamiškė buvo pilna kareivių. Bėgdama keliuku Svobiškėlio link, sutiko prisėstą kareivių vežimą, iš kurio matėsi išlindusios keturios kojos. Jame vežė kovos lauke kritusi Levutės brolį Juozą Petrauską-Laimutį ir jo bendražygį Jurgį Rubiką-Kotą (1925m.). Jie abu krito tą 1949 m. balandžio 30 d. apie 10-11 valandą Spiečiūnų-Deksnių kaimų laukuose.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Litkevičiūtė Aldona, Motiejaus. Žuvo 1946.04.28. Veiverių vlsč.
Okanas Petras iš Pakampiškių k. Prienų vlsč. Nužudytas Šilavoto NKVD 1945.04.28.
Petkevičiūtė Aldona, Motiejaus. ?-1946.04.28. Nušauta Tuben(...) k. Veiverių vlsč. Ryšininkė.
Štrimas Vincas - Šturmas iš Vėdarų k. Barzdų vlsč. Šakių apskr. 1921-1948.04.28. VDU Statybos fakulteto studentas. Nuo 1944 m. rudens -Tauro apygardos Stirnos rinktinės partizanas. 1946 m. pavasarį paskirtas Žalgirio rinktinės 55 kuopos vado pavaduotoju, o vasarą 54 kuopos vadu. Lapkričio mėn. paskirtas Karo Lauko Teismo nariu. 1947 m. sausio mėn. pakeltas į puskarininkius ir paskirtas rinktinės vadu. Gruodžio 15 d. lydėjo į užsienį BDPS atstovus J. Lukšą ir K. Pyplį. Grįžo 1948 m. vasario mėn. ir šalia Žalgirio rinktinės vado pereigų balandžio mėn. buvo paskirtas eiti apygardos štabo viršininko pareigas. Žuvo (sužeistas susisprogdino) išduotas Kulčikų k. Barzdų vlsč. Šakių apskr.
Belkevičius Vytas iš Grigaliūnų k. Kazlų Rūdos vlsč, 1930-1951.04.30. Žalgirio rinktinė, Dariaus ir Girėno tėvonija.
Paukštys Jonas iš Batiškių k. Lukšių vlsč. 1917-1945.05.12. Partizanuose nuo 1945.04.30. Žuvo Valkų mūšyje.
Svetlauskas Pranas-Kelmelis, g.1922 m. Pėdiškių k., Krosnos vls., Marijampolės aps. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
Žuvo 1947 m. balandžio 28 d. Žaliosios miške bunkeryje prie Vartų kaimo, išduotas Rudolfo Ostino-Romo.
Vaičiulis Juozas-Audra, g.1918 m. Pėdiškių ar Tūriškių k., Krosnos vls., Marijampolės aps. Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Žuvo 1947 m. balandžio 28 d. Žaliosios miške bunkeryje prie Vartų kaimo, išduotas Rudolfo Ostino-Romo.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-29-2001.pdf
Bunevičius, Antanas-Dobilas (1920-1948-04-29)
Gimė ir augo Misiškių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Dainavos apygardos, Dzūkų rinktinei. Jam teko dalyvauti daugelyje kautynių. 1948 m. balandžio 26 d. su draugais vietinio gyventojo buvo išduoti, apsupti. Stakliškių kaime, prie Gojaus miško, vyko susišaudymas. Žuvo A. Bunevičius-Dobilas, Vaitkevičius-Jaunutis, Minkauskas-Karklas ir būrio vadas J. Žiūkas-Šturmas. Išdavikas nedrįso eiti į Jiezno stribyną, nes čia visi jį pažinojo, jis apsirengė moteriškais drabužiais ir pavakare nusėlino į Butrimonių miestelį, atvedė Butrimonių stribus. Partizanų kūnai buvo niekinami Butrimonių turgaus aikštėje.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
Balandžio 30 d. Barysių miške (Šiaulių rajone) buvo nušauti dar du „Audros" būrio partizanai: Ignas Kumpis-Pūga, tuomet vadovavęs Kovo tėvūnijai, o po Tyrulio žūties — ir „Audros" būriui, bei Stasys Mocius-Klevas.
https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm
