Partizanų žūtis balandžio 7-8-9 dienomis
Kazimieraičio rinktinės partizanai pratybose.
Stovi pirmas iš kairės -Lionginas Baliukevičius-Dzūkas,
antras - Julius Makorevičius-Varpas, trečias - Vaclovas Voveris-Žaibas.
Už krūmo - Jonas Radžiūnas-Burokas. 1947 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Radžiūnas Jonas-Burokas gimė 1919 m. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Žvirgždėnų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo narys, būrio vadas. Žuvo 1950 m. balandžio 9 d. Daugų valsčiaus Pivašiūnų apylinkėse. Kūnas buvo išniekintas Dauguose
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Povilas Gaigalas-Žukovas, Puronių k. Ž.1947 04 07
Antanas Gura-Šarūnas, Skapiškio vls., Biliūnų k., Vytauto b. Ž.1948 04 07
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
BARTAŠIUS JONAS, Mykolo - Saulius, Laimutis, g.1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Mokėsi Utenos amatų mokykloje. Buvo Aušros būrio vadas, Liūto rinktinės štabo narys, rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 04 07 Antano Sriubo sodyboje Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. su žmona Sofija Girniūte, Vincu Lauciumi ir Antanu Zabulioniu.
BRAŽĖNAS BALYS, g.1916 m. Žiogų k., Skiemonių vls. Prasidėjus gaudynėms, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., užkastas prie Alantos, 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.
GUSTAV JAN (čekas), g.-1920 m., vermachto kareivis. Žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k., Skiemonių vls., susirėmime su sovietų kareiviais ir skrebais. Buvo užkastas prie Skiemonių kapinių, 1989 m. perkeltas į kapines.
KARVELIS STEPONAS - Smidras, g.1910 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Ūkininkas. Į sovietinę kariuomenę nėjo, slapstėsi, paskui išėjo į partizanus. 1945 04 08 būrys buvo prie Žiogų k. apsuptas. Žuvo 14 vyrų tarp jų ir S.Karvelis. Užkastas Kazlų smėlyne, 1989 m. palaikai perkelti į Skiemonių kapines.
MATIUKAS BRONIUS, gimęs Gikonių k., Leliūnų vls. Paskelbus mobilizaciją į sovietų armiją, slapstėsi, partizanavo ir žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k. susirėmime su čekistais. Užkastas Skiemonyse, 1989 m. perkeltas į kapines.
RAŠKEVIČIUS VLADAS, g. 1924 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vis.
SATKŪNAS ANTANAS - Vokietis, g. 1926 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vls. Buvo užkastas Kazlų kalne prie Alantos. 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.
ATKOČIUS VACLOVAS, Jono - Varnas, g.1925 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas, žuvo kautynėse su NKVD 1945 04 09 Žiogų kaime, palaidotas Alantoje.
ŠAUKŠTAS ANTANAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.
ŠAUKŠTAS VYTAUTAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Bunkerių sunaikinimas. Buvo pavasario atostogos. Vieną dieną po pietų, atsimenu, buvo graži diena, pasigirdo šūviai, kulkosvaidžių papliūpos, sprogimai. Pasirodė dūmai. Išėjom visi į lauką, sustojo gonke ir partizanai. Visų veidai buvo neramūs, liūdni. Sakalas pasakė: „Tai dega Anglija“. Tikrai, tai šaudė Vasyliškių kaime: pas A.Sriubą rado bunkerį. Ten žuvo J.Bartašius - Saulius, A.Zabulionis - Plienius, V.Laucius -Kirvis ir Z.Girniūtė - Andrė ar Nendrė.
1950 04 07 žuvo 4 partizanai.
Uoslys, Juozas Obuolys g. 1912 04 19 Gerdašių k. Eilinis ž. 1945 04 07 Pūščios miške
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Biliūnas Albinas-Džiugas, Felikso, g.1925 m. Jurbarke, studentas, partizanas, nuo 1944 m. LLA narys, P.Paulaičio adjutantas. Žuvo 1947 04 07 kartu su vadu Kasperavičiumi apygardos štabo bunkeryje prie Batakių. Užkasti prie Šubartinės.
Kvedys Izidorius-Saulius, Juozo, g.1918 m. Pažėrų k. Jurbarko vls., ūkininkas, nuo 1948 05 Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1949 04 07 Antakalniškių I k. Jurbarko r. Kapas nežinomas. Palaikai išniekinti Jurbarke.
Urbonas Stasys, g.1924 m. Pagirių k. Eržvilko vls. Girininkas. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 08 mūšyje prie Eržvilko. 1990 m. vasarą 11 partizanų pastatytas paminklas.
VAIVADA Stasys - Karalius, Stonio -Aluntos vadovaujamo būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr. Žuvo 1950 04 07 Sakalinėje.
Šuminskas Pranas/Vladas, sl. Fėdia, g. Bimūnų k., Deltuvos vlsč. Nuo 1948- B rinktinės Stiklo bataliono partizanas, 1950 - 5-o bataliono 1 -os kuopos vadas. Žuvo 1952 04 07 Gaivenių k., Taujėnų vlsč.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Iškauskas Petras iš Balbieriškio. 1914-1945.04.07. Žuvo.
Karalius Jurgis iš Prienlaukio k. Prienų vlsč. Žuvo 1945.04.07.
Klimavičius Alfonsas- Bijūnas. ?-1947.04.07. Žalgirio rinktinė.
Klimavičius Kazys, Juozo s., -Žarda iš Digrių k. Garliavos vlsč. Žuvo Dievogalos k. Garliavos vlsč. 1947.04.07.
Klydžia Stasys iš Balbieriškio. Žuvo 1945.04.07.
Mieliauskas Pranas iš Mackių k. Balbieriškio vlsč. Būdamas 27 metų, žuvo 1945.04.07.
Mitrulevičius Stasys iš Sūkurių k. Balbieriškio vlsč. Žuvo 1945.04.07.
Tamulynas Juozas iš Gudelių vlsč. Skersabalių k. 1921— 1947.04.07. Žuvo Liepakojuose.
Tveidaras Stasys. Iš Balbieriškio. Žuvo 1945.04.07.
Tveidaras Vincas. Iš Balbieriškio. Žuvo 1945.04.07.
Paškevičius Juozas - Litauras iš Naujienėlės k. Gižų vlsč. 1927-1948.04.08. Partizanuose nuo 1945 m. Mirė nuo nudegimų, gautų 1948.03.28 Adamarinos-Naujienėlės mūšyje Paršelių k. pas Kaminską. Jį gydė Aušrelė.
Bučinskas Vitas, Juozo s., - Klajūnas iš Teizininkų k. Lazdijų raj. 1920-1947.04.09. Partizanuose nuo 1944 m. rudens. Perkūno rinktinės Mindaugo būrio vadas. Žuvo Verstaminų k.
Kazlauskas Andrius iš Maldabūdžio k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.04.09.
Kriaučiūnas Antanas iš Pentiškių k. Griškabūdžio vlsč. 1925-1945.05.12. Žuvo Valkų mūšyje. Partizanuose nuo 1945.04.09.
Povelčikas Jonas. 1919-1946.04.09. Žuvo Sūsninkų k. Kalvarijos vlsč.
Šiugždinis Justinas - Šperlingas, Žvirblis. 1924- 1951.04.09. G. Alksniakiemio k. Prienų vlsč. Nuo 1945 m. pradžios iki 1947 m. vasaros partizanavo atskirame, savarankiškai veikiančiame Prienų vlsč. būryje. Perėjus į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės sudėtį, 1948.06.12 paskirtas būrio vadu. Nuo 1950.06.01 Gedimino tėvonijos grandies vadas. Išduotas suimto kovos draugo Povo, 1951.04.09 kartu su savo tėvu partizanu Seneliu žuvo Daktariškių miške prie Darsūniškio.
Šiugždinis Motiejus - Tėvas, Senelis, Majoras. 1889- 1951.04.09. G. Alksniakiemio k. Ašmintos (vėliau Prienų) vlsč. Į Geležinio Vilko rinktinę įstojo 1950 m. pradžioje. Partizanų Anupro, Bitino ir Žvirblio tėvas. Žuvo 1951.04.09 Daktariškių miške, bunkeryje prie Darsūniškio. Bunkerį apsupus kareiviams, Šiugždinis kartu su sūnumi Žvirbliu nusišovė.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Antanas Gūra-Barzda-Šarūnas, žuvo 1948 m. balandžio 7 d.
Šarūnas - narsiausias ir drąsiausias iš viso Biliūnų kaimo jaunimo.
Sužeistas ilgai neprisileido priešo, gynėsi, ir tik iš pasalų buvo nušautas.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf
Motiejus Paškonis-Don Kichotas, Dusetų vls., Davainių k., Ąžuolo b. 1953 04 08
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
1947 m. balandžio 9 d. Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. (dabar – Plungės r. sav.) 20 MGB kareivių ir stribų grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu partizanų rėmėjo Kazimiero Beržanskio namuose buvo aptikti Žemaičių apygardos štabo partizanai. Per 7 val. trukusį susišaudymą žuvo apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, jo pavaduotojas Povilas Antanavičius, štabo nariai Kasperas Malakauskis-Bimba ir Vilhelmas Stombekas (vokietis). Taip pat žuvo kaimo gyventojas, apygardos štabo ryšininkas Steponas Andrijauskas.
Kazimiero ir Povilo Antanavičių, K. Malakauskio palaikai buvo atvežti į Plungę ir pamesti MGB Plungės vls. poskyrio kieme, vėliau užkasti Plungės m. pakraštyje buvusiose žydų kapinėse.
1989 m. spalio 31 d. Kazimiero Antanavičiaus žmonos Julijonos Antanavičienės rūpesčiu palaikai buvo rasti ir palaidoti Plungės m. kapinėse, o 1990 m. perlaidoti į Lėbartų kapines (Klaipėdos r. Dovilų sen.).
POVILAS ANTANAVIČIUS- ZUBRYS, TRENIOTA
1916 07 07–1947 04 09
Povilas Antanavičius gimė 1916 m. liepos 7 d. Kėdainių aps. Josvainių vls. Karūnavos k. ūkininkų Saliamono Antanavičiaus ir Onos Rušaitės-Antanavičienės šeimoje. Be jo, šeimoje dar augo penki broliai ir dvi seserys. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Telšių aps. Plungės vls. Didvyčių k.
1935 (1936) m. baigė Karo mokyklą. Gyveno Kaune. Tarnavo Lietuvos kariuomenės aviacijoje.
Pirmosios sovietų okupacijos metu, likviduojant Lietuvos kariuomenę, kaip nepatikimas sovietų santvarkai buvo atleistas, slapstėsi.
1941 m. birželio 14 d. tėvas Saliamonas Antanavičius, motina Ona, seserys Genovaitė ir Kostė buvo ištremti į Komiją. Tėvai ten mirė nuo bado 1942 m., Genovaitė – 1945 m. Trys broliai Antanavičiai – Antanas, Jonas ir Juozas 1941 m. birželio 25 d. NKVD-NKGB Telšių aps. skyriaus darbuotojų ir jų pagalbininkų buvo nukankinti Rainių miškelyje, broliui Alfonsui teko praeiti visus GULAG’o kelius.
Vokiečių okupacijos metais P. Antanavičius ėjo brolio Plungės burmistro Kazimiero Antanavičiaus pavaduotojo pareigas.
Partizanas nuo 1944 m. 1946 m. gegužės 15 d. Žemaičių apygardos vado Fortūnato Ašoklio-Mindaugo įsakyme Nr. 10 nurodoma, kad P. Antanavičius-Zubrys eina apygardos štabo Informacijos ir propagandos skyriaus viršininko pareigas. Tų pačių metų lapkričio 30 d. brolio Žemaičių apygardos vado Kazimiero Antanavičiaus-Tauro įsakymu Nr. 14 P. Antanavičius-Treniota nuo lapkričio 1 d. paskirtas apygardos štabo viršininku.
2002 m. vasario 19 d. P. Antanavičiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. kovo 14 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
KASPERAS MALAKAUSKIS- BIMBA
1904 01 06–1947 04 09
Kasperas Malakauskis, Juozapo, gimė 1904 m. sausio 6 d. Telšių aps. Plungės vls. Babrungėnų k. Gyveno Telšių aps. Plungės vls. Noriškių k.
Suimtas. Kalintas Telšių kalėjime. Pabėgo. Partizanas nuo 1944 m. Žemaičių apygardos štabo narys.
2003 m. liepos 14 d. K. Malakauskiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
VILHELMAS STOMBEKAS (STAMBEKAS)-MJR. VILLI
?–1947 04 09
Vilhelmas Stombekas (Stambekas). Vokiečių armijos karininkas.
Nuo 1945 m. būrio, veikusio Kuršėnų aps. Kruopių vls. Girkonto miške, partizanas. Žemaičių apygardos štabo narys. Kautynėse buvo sunkiai sužeistas.
Atvežtas į Plungę. Tardytas. Mirė.
STEPONAS ANDRIJAUSKAS
1899–1947 04 09
Steponas Andrijauskas, Domo, g. 1899 m. Gyveno Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k.
Suimtas 1945 m. vasario 11 d. Išvežtas į lagerį – Tolimieji Rytai. Į Lietuvą grįžo 1947 m. Žemaičių apygardos Organizacinio sektoriaus (OS) narys, Žemaičių apygardos štabo ryšininkas.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201704_ZA_zutis.pdf
– Prieš 65 metus, 1947 m. balandžio 9 d., Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. kautynėse žuvo Žemaičių apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, apygardos vado pavaduotojas Povilas Antanavičius, štabo narys Kasperas Malakauskis-Bimba, vokietis Vilhelmas Stombekas ir kaimo gyventojas, partizanų rėmėjas.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201704_ZA_zutis.pdf
Tą lemtingąjį ankstų 1952 metų balandžio 9-osios rytą išdavikė Bronė Misonytė atvedė septynias mašinas, pilnas stribų ir NKVD kareivių, į Barnėnų mišką prie partizanų slėptuvės-bunkerio. Kareivių priekyje ėjo pati Bronė. Visų veiduose švytėjo džiaugsmas, kad galės laimėti gerą grobį. Tuo laiku prie partizanų slėptuvės sargybą ėjo mano brolis Aloyzas-Balandis. Jis, pastebėjęs besiartinantį priešą, davė pavojaus ženklą. Pasipylė šūviai į mūsų brolį.
Kulkos pataikė į galvą, krūtinę. Krisdamas ant žemės dar ištarė paskutiniuosius žodžius: „Ak, kaip gera mirti už Tėvynę!“ Šiais žodžiais atsisveikino su pasauliu.
Apie Aloyzo priešmirtinius žodžius sužinojom iš stribų pasakojimų savo šeimoms. O stribai tyčiodamiesi sakė: „Še tau! Už kokią tu tėvynę?“
Iš slėptuvės pasigirdo brolių partizanų pasipriešinimo šūviai. Po valandos užgeso Simono Misonio-Žalvario ir Igno Strelčiūno-Husaro gyvybės. Susisprogdino...
Aloyzas BANIONIS - Balandis. G. 1930 m. Balelių k. Vyčio apygardos Girėno būrio partizanas. Žuvo 1952 04 09, išduotas Bronės Misonytės, Barnėnų miške, bunkeryje.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
balandžio 9 d. Verstaminų kaime pasaloje žuvo skyriaus vadas Vytautas Bučinskas-Klajūnas, g.1920 m., iš Teizų.
https://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm
Žvirblis (buvęs Šperlingas)-Justinas Šiugždinis, g,1924m Alksniakiemio km, Prienų valsč, Marijampolės apskr. Nuo 1945m -pradžios iki 1947m. vasaros buvo partizanu atskirame, savarankiš kai veikiančiame Prienų valsčiuje prie Nemuno būryje Perėjus į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės sudėtį, 1948 0612 paskirtas laikinai eiti 51 kuopos I būrio vado pareigas, kuriose 11 02 buvo patvirtintas. 1950 06 01 buvo patvirtintas Gedimino tėvūnijos grandies vadu. 1950 07 25 jam buvo suteiktas grandinio laipsnis.
Žuvo išduotas suimto kovos draugo Povo 1951 04 09 kartu su savo tėvu, partizanu Seneliu-Majoru, bunkeryje Daktariškių miške, prie Darsūniškio, Kaišiadorių raj.
https://partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm
