Partizanai: Istorija ir dabartis

PASAULIO LIETUVIAI 1951 METAIS

SALOMĖJA NARKĖLIŪNAITĖ

Mokslas, Menas, Literatūra

Pernykščiai metai užsklendė vieną svarbiausiųjų pokario laikotarpio lietuvių istorijos lapų. Kartu su jais pasibaigė didieji lietuvių emigraciniai rūpesčiai, prasidėję prieš keletą metų. Didesniais būriais ar mažomis saujomis, išsiblaškę po visą laisvąjį pasaulį, vieni lietuviai jau susirado pastovią gyvenvietę ir tenai įleido šaknis, jau įsijungė ar baigia įsijungti į vietos lietuviškąjį gyvenimą, įliedami šviežio kraujo.

1951 m. naujosios emigracijos pasiskirstymas šalimis atrodė šitaip: JAV — 25,000, Kanadoje 10,000, Anglijoje 6,000, Australijoje 3,500, Pietų Amerikos valstybėse 2,000 ir Vokietijoje — 10,000. Kadangi per tuos metus iš Vokietijos išemigravo apie 3,000 lietuvių, tai šiems metams tenai liko per 7,000, iš kurių tik pusėturi JT globą.

Pereitieji metai praėjo didelių istorinių sukakčių minėjimo ženkle. Septyni šimtai metų nuo pirmojo Lietuvos krikšto ir karaliaus Mindaugo karūnacijos, dvidešimt penkeri metai nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir dešimt metų nuo didžiosios Lietuvos tragedijos pradžios, nuo birželio 14-17 dienų trėmimų.

Plačiai po visą pasaulį gyvenantieji lietuviai tas sukaktis paminėjo ne tik savo tarpe, bet dalyvaujant ir jų bičiuliams svetimtaučiams, o po to tie minėjimai plačiu aidu atsimušė viso pasaulio spaudoje, tomis progomis primindami pavergtą ir kankinamą kraštą.

Pereitą metą išeivijos ir tėvynės ryšiai sustiprėjo labiau negu kadakitados. Į kraštą prabilo “Voice of America” lietuvišku žodžiu iš to laisvės krašto, kuris anapus geležinės uždangos dabar tėra vienintelis jų laisvės simbolis. Į vakarų pasaulį, į laisvę, prasiveržė žvejų laivu trys jauni lietuviai, atnešdami tikrąsias žinias apie padėtį ir saviškių laisvės šauksmą, kuris dar labiau sustiprėjo, nes apie tai sužinojo visas pasaulis.

Be to, čia Amerikoje dar įvyko keletas dalykų, kurie toli pralenkia vietinio įvykio svarbumą ir atsiranda pasaulio lietuvių dėmesio centre. New Yorke pradėjo veikti Laisvosios Europos Lietuvių Komitetas, kurio uždavinys rūpintis Lietuvos išlaisvinimu ir ruošti planus jos kultūriniam ir ekonominiam atstatymui. Strasbourgo universitete, šalia kitų šiuo metu už geležinės uždangos esančių tautų atstovų, besiruošiančių savo tėvynių atkūrimo darbui, studijuoja ir lietuviai. Čikagoje Liet. Profesorių Sąjungos iniciatyva įsteigtas Lituanistikos Institutas tautos gyvybei išlaikyti ir jos egzistencijai pagrįsti. Jo padaliniai kuriasi visose didesniosiose pasaulio kolonijose ir imasi darbo.

Pagaliau pernai galutinai pralūžo ledai ir Pasaulio Lietuvių Bedruomenės organizavime. Prieš keletą metų VLIKO iškeltoji idėja, PLB vardu apjungti viso pasaulio lietuvius jų tautinei ir kultūrinei veiklai, pajudėjo iš mirties taško. Po ilgų svarstymų ir JAV galutinai susitarta ir įkurta Amerikos Lietuvių Bendruomenė, kuri šiais metais, reikia tikėtis, visą reikalą judins toliau.

Šitos buvo pačios didžiosios ir visuotinio svarbumo problemos. Kultūrinė veikia paskirose srityse ir kraštuose, žinoma, tų dalykų puvo veikiama ir jiems turėjo neabejotinos įtakos. Neturint visų detalių apie tą veiklą, čia bent stambmenomis peržvelgiama, kas kurioje srityje nuveikta per 1951-uosius metus.

Nuo šeštadieninės iki universitetų

Lietuvių užimtosios pozicijos švietimo srityje ypač stiprėjo. Po visą pasaulį, pradedant niūriais Vokietijos barakais, einant per D. Britaniją, Ameriką — Šiaurnę ir Pietinę, Australiją ir N. Zelandiją, veikia lituanistikos mokyklos ir vaikams ir jaunimui. Vokietijoje, viso pasaulio lietuvių remiama, laikosi Diepholzo gimnazija, vienintelė laisvajame pasaulyje, veikianti pagal Nepriklausomos Lietuvos mokslo programas.

JAV keletoje miestų, Australijoje veikia ir suaugusiems Lituanistikos Institutai. Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, JAV ir Kanados aukštosiose mokyklose mokslus pradėję ar baigia žymus skaičius lietuvių. Ypač JAV universritetuose ir kolegijose pereitaisiais metais pagausėjo lietuvių, gavusių studijoms stipendijas iš įvairių Amerikos organizacijų. Taipgi tenai pagausėjo ir lietuvių profesorių, kurie dirba jau kaip nuolatiniai dėstytojai. Kaip maloni žinia ateina iš tolimosios Čilės, kur Santiago universitete studijavęs Julius Kakarėka, universitetą baigęs, pakviestas pasilikti tos mokyklos istorijos katedros asistentu.

Žymus skaičius ypač Amerikos universitetuose gauna doktoratus ir susiranda darbą savo specialybėse taip, kaip jau čia įsikūrė lietuviai inžinieriai ir lietuviai gydytojai, išlaikę egzaminus ir gavę teisę verstis praktika.

Laikraščiai ir knygos

Atrodo net neįtikėtina, bet reikia Lietuvių Bibliografijos Tarnybos vedėju A. Ružancovu patikėti, kad pernai laisvajame pasaulyje buvo iš viso 93 periodiniai leidiniai, iš kurių JAV net 52, Vokietijoje 8, Kanadoje 7, Brazilijoje 5, D. Britanijoje 4, Prancūzijoje 3, Argentinoje, Australijoje, Urugvajuje ir Šveicarijoje po du ir Austrijoje, Švedijoje, Italijoje, Kolumbijoje, Venezueloje ir Belgijoje po 1.

Jų tarpe buvo ir naujai pradėtųjų, tokių, kaip, pav., “Keleivis” Vokietijoje, mažlietuvių oficiozas, arba kaip “Pelėda”, juokdarybos žurnalas Chicagoje, arba kaip kultūros žurnalas “Gabija”, arba reformuotų, kaip pvz. “Darbininkas”, Brooklyne atsiradęs, sujungus tris laikraščius. Čia buvo ir laikraščių sukaktuvininkų tokių, kaip, pvz., “Vienybė”, Brooklyne, mininti savo gyvavimo 65 metus, “Keleivis” Bostone, minįs 45 metus, “Ateitis”, žurnalas, 40 metų, “Draugas” Chicagoje, minįs 35 metus, “Karys” Brooklyne, minįs vienerių metų atgaivinimo sukaktį JAV ir kt. Čia buvo pagaliau keliaujančių iš miesto į miestą, kaip L. Dovydėno “Nemunas” ir

kt. Ypač minėtinas “Britantjos lietuvis”, kurį redaguoti perėmė redakcinė kolegija iš Br. Daunoro, J. Senkaus ir M. Bajorino ir dabar organizuoja nuosavą spaustuvę, norėdamas kiek galint tobulinti laikraštį.

Nemažas skaičius laikraščių, šalia savo grynai inofrmacinio darbo, dar varė ir gilią kultūros vagą, išleisdami įvairių vertingų lietuviškų knygų. “Australijos Lietuvis”, turįs savo nuosavą spaustuvę, išleido Pulgio Andriušio “Sudiev, kvietkeli” ir dar keletą kitų. Vokietijoje Simo Miglino redaguojama “Tremtis” išleido Putino-Mykolaičio “Altorių šešėlyje” visus tris tomus viename leidinyje.

Betgi daugiausia knygų išėjo vis-tiek leidyklų arba pačių autorių išleistų. Be abejo, pati reprezentacingiausia knyga pernai buvo “Vagos”

išleista Vytauto Augustino Lietuvos vaizdų fotografijų rinkinys, pavadintas “Tėvynė Lietuva”. Nors ir ne be trūkumų, bet tai knyga, kokios lietuviai tremtyje dar nėra turėję ir kuri, neturint tiesioginio kontakto su tėvyne, yra niekieno nepavaduojama ir patiems lietuviams kaip prisiminimas ir kaip dovana draugams svetimtaučiams.

1949—1950 metų Rašytojų Draugijos Literatūros premiją, paskirtą pernai, nunešė A. Vaičiulaičio “Italijos vaizdai”, o čiurlioniečių skirtoji 1.000 dol. “Draugo” paskelbtojo romano konkurso premija atiteko, visų nustebimui, mažai knygų laktose pasireiškusiam Jurgiui Gliaudai iš Detroito.

Savo eilėraščių išleido A. Rūkas (“Bokštai, meilė ir buitis”), Jonas

Aistis (“Sesuo buitis”), P. Orintaitė, V. Jonikas ir kt. Vincas Ramonas, “Kryžių” autorius ir iš Australijos atvykęs Chicagon, pernai su antra knyga iš bolševikmečio Lietuvoje pasirodė (“Dulkės raudoname saulėleidy”). Savo kacetinius prisiminimus išleido St. Yla (“Žmonės ir žvėrys dievų miške”) ir B. Gaidžiūnas (“Vieneri metai ir viena savaitė”). Tautosakininkas dr. J. Balys pradėjo leisti “Tautosakos lobyną”.

Prie Spaudos Centro “Gabijos” pernai susiorganizavęs Spaudos Bičiulių Klubas daugiausiai už kitus tokios rūšies klubus davė savo skaitytojams knygų. Jų tarpe: J. Krumino “Naktis viršum širdies”, J. Savickio “Raudoni batukai”, Nelės Mazalaitės “Mėnuo, vadinamas medaus”. Be to, pati “Gabija” dar išleido visą eilę knygų, jų tarpe ir mūsų klasikų jaunimui. Porą knygų yra išleidęs Liet. Knygos Klubas Chicagoje, jų tarpe ir J. Jankaus “Pirmąjį rūpestį”, gi visą eilę, kaip A. Barono (dvi knygas), A. Sabaliausko kelionių įspūdžius, Gr. Tulauskaitės eilėraščius, A. Vaičiulaičio “Valentiną” ir kt., Vokietijoje išleido “Venta”.

Žodžio meistrai

Daugelis rašytojų, kaip ir kitų profesijų atstovų, dar ir toliau tebesipelno duoną sunkiu fiziniu darbu fabrikuose. Tik kai kuriems pavyksta gauti lengvesnio, ar bent artimesnio sau darbo.

Bendrai gi imant, lietuviškoji knyga gimsta tik rašytojų laisvalaikio ir poilsio kaina, lygiai kaip ir jų pačių ir žurnalistų rašomi straipsniai lietuviškajai spaudai.

Rašančiųjų šeima pernai buvo skaudžiai pritrenkta savo nario perankstyva mirtimi. Vokietijoje, Spakenberge, mirė rašytojas ir poetas Juozas Kruminas. Liet. Rašytojų Draugijos rūpesčiu jam tenai pastatytas paminklas. Amerikoje mirė Vikt. Kamantauskas, kalbininkas ir kyngų vertėjas, o Romoje mirė publicistas vysk. P. P. Būčys. Tai vis mūsosios kultūros stulpai.

Amerikoje iš rašytojų plačiau reiškiasi B. Brazdžionis su A. Gustaičiu, kurie, dar priėmę dramos aktorių H. Kačinską, kaip koncertininkai, aplankė daug JAV ir Kanados lietuvių kolonijų. Bostone įsikūręs poetas Faustas Kirša, pernai išleidęs savo didaktinius eilėraščius “Šventieji akmenys”, paminėjo ir savo amžiaus 60 metų sukaktį. Australijoje “siautėja” Pulgis Andriušis, o Brazilijoje — Petras Babickas.

Parodos ir knygų iliustracijos

Taip, kaip ir visi kiti mūsų kultūros darbuotojai, ir dailininkai smarkiai išsiblaškę po visą pasaulį, nors daugiausiai jų vis dėlto telkiasi šiaurinėje Amerikoje, ypač JAV.

Ad. Varnas, P. Kiaulėnas ir K. Varnelis buvo įsijungę į karaliaus Mindaugo 700 metų sukakties paveikslų piešimą. Prie lietuviškų knygų viršelių piešimo ar iliustravimo dalyvauja V. Petravičius, P. Osmolskis, Vilkutaitytė-Gedvilienė, V. K. Jonynas, Ad. Galdikas ir kt.

Savo kūrinių parodas ar su savo kūriniais kitų rengiamose parodose dalyvauja A. Mončius, V. Petravičius, J. Pautienius, A. Melnikas su žmona Glorija, P. Puzinas ir kt. J. Rimša Buenos Aires savo darbų parodą suruošia “Galeria Mueller” ten, kur vyksta žymiausių dailininkų parodos.

Kolumbijoje Eug. Kulvietis surengia net dvi savo darbų parodas, o J. Penčyla savo karikatūromis bendradarbiauja didžiausiuose krašto laikraščiuose ir tvarko didžiulę parodą, kuri buvo surengta Medelyne birželio 14-17 įvykių minėjimo proga. Vlada Stančikaitė ir A. Kairys dalyvauja Sao Paulo brazilų parodoje. Paryžiuje pernai sausio mėn. baigėsi Vyt Kasiulio darbų paroda, antroji iš eilės.

Kanadoje T. Valius dalyvauja Kanados apžvalginėje parodoje, o Tamošaičiai iš Toronto miesto persikelia į kaimelį ir tenai įkuria tautodailės ir liet. tautinių drabužių audimo dirbtuves. Balandžio mėn. parodom Rankų Darbams Remti Draugija Kanadoje specialia premija pažymi A. Tamošaitienės kilimą “Pirmosios Kalėdos Kanadoje” ir A. Mažeikaitę už taut, drabužiams medžiagą.

Australijoje Bistrickas, Kalgovas, Rūkštelė, Ratas ir Vaičaitis suorganizuoja kilnojamą parodą kartu su savo darbais ir su tautodailės skyriumi.

Meno ansambliai ir pavieniai menininkai

Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio vardo ansamblis iš Clevelando koncertavo vietoje ir Chicagoje, kur iš savo koncerto 1.000 dol. Paskyrėlietuviškam romanui.

A. Sodeikos ir G. Veličkos vadovaujamas Chicagoje “Dainavos” ansamblis turėjo visą eilę koncertų vietoje ir paruošė St. Šimkaus “Atsisveikinimą su Tėvyne”. Brooklyne Mykolo Liuberskio vedamas Operetės Coras per vienerius metus išaugo į rimtą ir gražų vienetą. Kanadoje meno ansamblį suorganizavo St. Gailevičius. Medelyne—Bogotoje Zenonas Janušas įkūrė vyrų oktetą ir mišrų chorą. Glasgovo lietuvių mišrus choras ir tautinių šokių grupė dalyvauja tarptautiniame koncerte savo mieste, rungdamasis su kaimynais latviais ir ukrainiečiais.

Daugelyje vietų savo veiklą plėtė įsikūrusios dramos mėgėjų grupės, kaip ir pavieniai aktoriai, Amerikoje ypač garsėjo Henrikas Kačinskas,Stasys Pilka, Antanas Škėma, Vit. Žukauskas ir kt.

Muzikos srityje iš Pietų Amerikos ateina garsas apie tenai plačiai Lietuvos vardą garsinančius Andrių Kuprevičių ir jo seserį smuikininkę Argentinoje ir Izidorių Vasyliūną — Kolumbijoje. Kanadoje Lietuvos operos solistė Elzbieta Kardelienė atšventė savo 20 metų operos darbo sukaktį, o New Yorke Vincė Jonuškaitė paminėjo 25 metų op. darbo sukaktį. Metropolitan opera, kurioje šiuo metu jau nebėra nei Anna Kaskas nei Polynos Stoska, čikagietis lietuvis Algirdas Brazis, baritonas, užima lietuviškas pozicijas, pasirašydamas kontraktą trejiems m.

Lietuvos Operos solistai J. Augaitytė, A. Dambrauskaitė, Ip. Nauragis, Fel. Pupėnaitė ir kt. su savo dainomis plačiai lankė JAV lietuvių kolonijas, dainuodami koncertuose ir per radiją, o iš Europos, tenai dainavusios, sugrįžo Suzana Griškaitė ir Polyna Stoska.

Kompozitoriai: K. V. Banaitis, J. Štarka, Jer. Kačinskas, J. Žilevičius, Jungtinėse Am. Valstybėse ir St. Gailevičius Kanadoje sukūrė naujų kūrinių. Viena svarbiausių liet. gaidų leidyklų buvo Brooklyne B. Jacikevičiaus “Pašvaistė”. Vokietijoje pasilikęs tebekuria J. Stroiła.

Ir taip, verždamosi erškėčiuotu tremties gyvenimo keliu, lietuviškoji kūrybos ir mokslo dvasia spinduliuoja savo sūnums

KARIO atstovybė Chicagoje mūsų koncerto metu, sausio 26 d. Lietuvių Auditorijoje. Mūsų atstovas red. Jon. Pr. Palukaitis priima žurnalo prenumeratą.    V. Noreikos nuotr.