Partizanai: Istorija ir dabartis

Pempė, Jonas-Lydeka (1924-1945-04-22)

Gimė Beržynų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. Jo būrio vadas buvo Juozas Ogilba-Dobilas. Dobilo pavaduotojas - Juozas Bagdonavičius-Jovaras. Dalyvavo Alšininkų, Paverknių mūšiuose. Žuvo apsuptyje Medininkų kaime. Kūnas atvežtas į Jiezną ir išniekintas ant grindinio. Užkastas Bijomino darže.

Foto: Ginkus, Juozas-Aitvaras (1920-1945-04-23)

Gimė ir augo Paverknių kaime, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. Iš pradžių buvo ryšininkas, o vėliau įstojo į partizanų eiles. Dalyvavo Paverknių kautynėse 1945 m. kovo 28 dieną ir buvo sunkiai sužeistas, paliestas kojos kaulas. Buvo apdėtas šakomis ir paslėptas. Pasakoja Justina Ziutelytė nuo Pakuonio, nes kai vyko kautynės, ji buvo Paverknių kaime, pas Ginkus. Mūšiui aprimus Justina skalbė Juozo Ginkaus rūbus, kurie raudonai nudažė Verknės vandenį, jie taip buvo permirkę Juozo krauju. Vėliau Juozą nugabeno į Aleksandro Ligeikos Paverknių kaime trobelę. Subintavęs, apraišiojęs koją jis liepė kuo greičiau nuvežti pas gydytojus - chirurgus į Kauną. Gerų žmonių dėka Juozas buvo paguldytas į Raudonąjį Kryžių. Jiezno stribai sužinoję, kur paguldytas Juozas, nuvažiavo ir pasiėmė jį į stribyną, žiauriai kankino. 1945 metų balandžio 23 dieną, per Jurgines, iškankintus, leisgyvius vakare sumetė į vežimą visus: Juozą Ginkų, Julių Treiderį, Joną Zencevičių, Juozą Mickų, M. Mickų ir sakė, kad juos veža į Alytų. Pavažiavus į Prienų gatvę, į vežimą susėdo kiti budeliai (keli yra dar gyvi) ir pasuko link stoties. Saulei leidžiantis nuvažiavo į Lingėniškių kaimą, kur buvo tuščia J. Joneliūno trobelė. Prasidėjo nežmoniškas kankinimas, kuris tęsėsi dešimt valandų Budeliai - garsūs Jiezno stribai kankino savo aukas dešimt valandų, paskui dar gyvus prikalė tarp langų prie sienos ir ketvirtą valandą ryto uždegė trobelę. Penktam tarpo pritrūko, tai nebuvo prikaltas. Degant trobelei jis išbėgo, bet buvo sugautas ir įmestas atgal į degančią pirkelę. Sakoma, kad tai buvo Mickus, nes jis buvo su klumpėmis, - viena buvo rasta lauke. Kaimynas Baranauskas matė, kai atvažiavo stribai, kai padegė trobelę. Anksti rytą atvažiavo Jiezno stribai ir saugojo, kad nepavogtų sudegusių kaulų. Nepaisant nuolatinės sargybos buvo padedamos gėlės ir uždegamos žvakės. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę artimieji toje vietoje pastatė paminklą nukankintų ir gyvų sudegintų atminimui.

Mickus, Martynas (1924-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų balandžio 22 dieną paimtas iš namų kartu su broliu Juozu, stribų žiauriai kankintas Jiezno KGB buveinėje, o balandžio 23 dieną, per Jurgines, sudegintas gyvas Lingėniškių kaime, negyvenamoje Joneliūno trobelėje, kartu su broliu Juozu, J. Ginkum, J. Zencevičiumi ir J. Treideriu. Visi dar gyvi buvo prikalti tarp langų ir trobelė uždegta. Neleido artimiesiems nei sudegusių kaulelių pasiimti. Saugojo Jiezno stribai.

Mickus, Juozas (1913-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų balandžio 22 dieną paimtas su broliu Martynu iš namų ir žiauriai kankintas KGB Jiezno buveinėje, o 23 dieną, per Jurgines, nuvežtas į Lingėniškių kaimą, Joneliūno negyvenamą trobelę, kartu su kitais keturiais vyrais, žiauriai kankinti daugiau kaip šešias valandas. Vėliau leisgyviai uždegti ir gyvi trobelėje sudegė: Martynas Mickus, Juozas Ginkus, Julius Treideris, Jonas Zencevičius.

Treideris, Julius (1894-1945-04-23)

Gimė Mediniškių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Ūkininkas, statybininkas. Tą ankstų balandžio 22-osios rytą Treiderių namuose vyko susišaudymas. Žuvo partizanas J. Pempė-Lydeka ir rusų leitenantas. Treiderį areštavo, mušė, kankino ir atsivarė į Jiezno stribų buveinę, žiauriai kankino. Balandžio 23 d. J. Treiderį, J. Ginkų, Mickus, J. Zencevičių leisgyvius sumetė į vežimą ir sakė, kad veža į Alytų. Pavažiavus į Prienų gatvę ten susėdo kiti žiaurūs Jiezno stribai ir nuvažiavo į negyvenamą Joneliūnų trobelę. Vakarop pradėjo Judo darbą: kankino 8-9 valandas ir dar gyvus prikalė prie sienos, paskui uždegė trobelę. Sudegino gyvus, žiauriai iškankintus.

Zencevičius, Jonas (1928-1945-04-23)

Gimė Pelekonių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. Priklausė Geležinio vilko rinktinei. 1945 m. balandžio 22 dieną jų namus apsupo ir jį areštavo. Kratos metu jų namuose rado bunkerį ir ginklų. Mušė, daužė ir leisgyvį, pririšę prie vežimo, atvarė į Jiezną. Kankino visą naktį, o 23 dieną, per Jurgines, vakarop visus penkis sumetė į vežimą ir sakė, kad veža į Alytų. Prienų gatvėje įsėdo keli kiti žiaurūs Jiezno stribai ir nuvažiavo į negyvenamą Joneliūnų trobelę. Saulei leidžiantis pradėjo Judo darbą: kankino 8-9 valandas ir dar gyvus prikalė prie sienos, uždegė trobelę. Sudegino gyvus, žiauriai iškankintus. Žuvo Juozas Ginkus, Jonas Zencevičius, Julius Treideris, Martynas Mickus. Šį šėtono darbą padarė Jiezno stribai, vadovaujami Jono Kiseliovo.

https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

ALFONSAS SAUGŪNAS-ŽAIBAS  žuvo 1945 m. balandžio 22 d. kovos Užių miške (dabar - Luokesos sen., Molėtų r.).

1945 m. balandžio 22 d. Molėtų vlsč. Vilijočių k. mūšis. Tą rytą čia stovyklavo Dieduko, Žaibo, J. Zurzos-Karpio, S. Grigo-Švyturio ir J. Juro-Žilvinio būriai. Sargyba nepastebėjo, kai įvažiavo sovietų kareivių pastotė. Prasidėjo kautynės. Žuvo S. Liškauskas-Darius, o A. Liškauską-Rugį sužeidė. 

Liškauskas Stasys, Adolfo, sl. Darius, Alfonso-Rugio brolis, gyv. Šmotiškių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Žardinių mūšyje, Vilijočių k.

Rakauskas Kazys, sl. Drugelis, g. Garšvėnų k., Molėtų vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje.

Saugūnas Alfonsas, Antano, sl. Vėtra, Žaibas, g. 191502 13 Paberžės k., Balninkųvlsč. LK tarnavo autodalyje, puskarininkis. Nuo 1938 ūkininkavo. Balninkų šaulių kuopos narys. 1941 Birželio sukilimo dalyvis. 1944 02 - VR karys. Nuo 1944 07 - B rinktinės Balninkiečių grupės būrio, 1945 - 1 -o būrio (grupės) vadas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio (Ulžių) miške. Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose.

Stalnionis Feliksas, Juozo, sl. Kalnavertis, Kazio ir Prano brolis, g. 1924 Geliogalių k., Molėtų vlsč. 1944 - VR karys, nuo rudens - B rinktinės Vėtros, Žaibo būrio partizanas, sanitaras. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose. Palaidotas Gruodžių k. kapinėse.

Stalnionis Pranas, Juozo, Felikso-Kalnaverčio ir Kazio brolis, g. Geliogalių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 rudens - B rinktinės Vėtros, Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Ažumakio miške, Žardinių mūšyje. Palaikai išniekinti Molėtuose.

Šerys, B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22. 

Zavadskas Alfonsas, g. Pavirinčių k., Alantos vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 04 22 Žardinių mūšyje, eidamas sargybą Vilijočių k.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Ankstų šv.Jurgio - balandžio 23 d. rytą enkavedistai apsupo Krosnos vls., Krasenkos k. ūkininko Bubnio sodybą. Mūšio metu žuvo Pėdiškių kaimo partizanas Juozas Prabulis-Negras.

https://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm

Balandžio 23 d. jau teko patirti pirmą kovos „krikštą" - Sūsninkų kaime susidūrėme su stribais. Žuvo vienas mūsų kovos draugas Bronius Bendaravičius-Voldemaras iš Sūsninkų kaimo.

https://partizanai.org/failai/html/kapai-be-kryziu.htm

 

 

Kazimieraičio rinktinės partizanai 1948 04 24. Pirmas iš kairės: Jonas Budėnas-Klebonas,
jo sesuo Sofija Budėnaitė-Ramunė, Jonas Jakubavičius-Rugys, Teofilis Valickas-Balys

https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Kaknevičius Nastazas, Petro s., nukautas 1950 04 24.

https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm