J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Palaipsniui dyla iš atminties ir vardai okupantų Lietuvoje nužudytų, mirtinai nukankintų žmonių. Kad ta mūsų tautos martirologija būtų išsaugota istorijai, čia ir sudarėme kiek galima pilnesnį nuo okupantų bolševikų rankos Lietuvoje žuvusių žmonių sąrašą. Tegu okupantas žino, kad jo kruvini darbai liks įrašyti į istorijos lapus, tegu žino, kad nukankintųjų kraujas sprogdina okupantų propagandinius tauškalus. Tegu viešosios opinijos spaudimas padeda sulaikyti, kad daugiau tokie žvėriški žiaurumai nesikartotų.

Užgniaužus Lietuvos nepriklausomybę, buvo keletas priežasčių, dėl ko lietuviai be laiko mirė, buvo naikinami. Didžiausia, tačiau, priežastis buvo komunistų, bolševikų žvėriškas žiaurumas. Šis siaubas, kad ir kiek švelniau, tebesitęsia ir dabar, tai šiai mūsų tautos tragedijai išryškinti ir skiriama ši knyga.

Šis atsiminimų-liudijimų rinkinys ir ilgas nužudytųjų sąrašas tebus mūsų jaunajai kartai iškalbingas dokumentas, ką reiškia komunizmas praktikoje.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Rašydamas knygą „Didžiosios tautos aukos" galvojau: kuo kalta buvo lietuvių tauta, kad turėjo iškentėti 120 metų trukusią carinės Rusijos ir 4 metus vokiečių okupaciją ir, būdama Europos kryžkelėje, nuolat tapdavo savo kaimynų grobiu.

Apverkusi T. Kosciuškos 1794, 1831 ir 1863 m. sukilimų, 1893 m. Kražių skerdynių aukas, iškentėjusi spaudos draudimą ir trėmimus, tauta nepalūžo. 1915 m. rusų okupaciją pakeitė vokiečių okupacija - nors trumpa, bet palikusi kraujo pėdsakus.

Nepaisydami šių sunkumų, Lietuvos šviesuoliai, dar tebevykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. sugebėjo sušaukti Didįjį Vilniaus seimą, kuriame buvo išrinkta Tautos Taryba. Pastaroji, vadovaudamasi Ruzvelto deklaracija, kuria tautoms suteikiama apsisprendimo teisė, 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę, vėliau sudarė Ministrų Tarybą, išsirinko Prezidentą, sukūrė visas valdžios struktūras ir vietos savivaldybes, pati viena apsigynė nuo Lietuvos priešininkų: raudonarmiečių, bermontininkų, lenkų, tapo Tautų Sąjungos nare ir buvo pripažinta pasaulio valstybių. Nors ir netekus Vilniaus ir Vilniaus krašto, sugebėjo suklestėti visos valstybės ūkio šakos.

Tačiau nuo 1938 m. Lietuvą viena po kitos ištinka nelaimės: lenkai paskelbia ultimatumą, 1939 m. vokiečiai užima Klaipėdos kraštą, tų pačių metų rudenį sovietai grąžina Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet sudaroma savitarpio pagalbos sutartis, kuria išsiderama įvesti į Lietuvą ribotą sovietų kariuomenės įvairių dalinių kiekį su jų technika.


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Pasaulio visuomenė bunda, ji nepamiršo skausmo, ji reikalauja istorinio teisingumo ir nori apsaugoti žmonijos ateitį, atskleisdama tiesą ir atkurdama teisingumą dėl pasaulį ištikusios tragedijos. Lietuvoje 2000 m. birželio 12-14 dienomis pirmą kartą Europoje įvykęs Tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ sulaukė visuomenės atstovų iš 24 pasaulio šalių, kurie įsteigė Tarptautinį Vilniaus visuomeninį Tribunolą, perskaitė 53 pranešimus, kaltinančius komunizmo doktriną ir politiką, komunistines partijas, jų sukurtus režimus, padarytus žiauriausius nusikaltimus. Tribunolui buvo pavesta įvertinti žmonijos tragiškiausios epochos - komunizmo ideologiją, komunistų sukurtų režimų nusikalstamas veikas teisiniu, politiniu ir socialiniu požiūriu. Jam buvo patikėta ypatingai atsakinga pareiga prieš praeitį, dabartį ir ateitį, o ne teisė ar malonumas ką nors pasmerkti. Koks istorinis - teisinis paradoksas, kai Niurnberge 1946 m. buvo nuteisti ir pakarti nacistiniai nusikaltėliai, tuo pat metu už geležinės uždangos, komunizmo tvirtovėje - SSRS nieko nesibaimindama vykdė protu nesuvokiamus žiauriausius nusikaltimus žmoniškumui.

Genocidas - tai masinis žmonių žudymas, sunkiausias, brutaliausias nusikaltimas žmonijai, galiausiai - istorinė daugelio pasaulio žmonių ir tautų tragedija. Genocidas žinomas jau VIII-VII a. prieš Kristų. Tai asirų žudymas, Trojos, Kartaginos sunaikinimai, Čingischano, Tamerlano antplūdžiai, 200 metų kryžiuočių žygiai į Lietuvą, 1915 m. turkų įvykdytos armėnų masinės žudynės ir didžiausią mastą pasiekę raudonasis komunistinis ir rudasis nacistų įvykdytas žydų bei kitų tautų genocidas. Tačiau savo mastu, žiaurumu komunistinių režimų nusikaltimai žmoniškumui gerokai pralenkė fašistinius nusikaltimus žmoniškumui (genocidus) naikinant lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, baltarusių, moldavų, albanų, kazachų, kinų, vietnamiečių, Kambodžos ir kitas tautas. Sunaikinta apie šimtą milijonų žmonių.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS

 

Grįžti į pradinį meniu


 

    Didžiausia XX amžiaus visuomenės tragedija buvo du totalitariniai režimai -nacizmas ir komunizmas. Pirmasis jų žlugo pralaimėjęs Antrąjį pasaulinį karą. Nacizmas visuotinai pasmerktas, naciai nuteisti ir nubausti. Be to, taikomos tarptautinės prevencijos priemonės, neleidžiančios jam atgimti.

    Komunizmas, spaudžiamas demokratinių pasaulio jėgų, subliūško ir susitraukė, bet neišnyko. Jis dar nepasmerktas, komunistiniai nusikaltėliai iki šiol ne tik nenubausti, bet netgi neįvardyti. Dar liko valstybių, kuriose tebeegzistuoja komunistiniai režimai. Taigi nepašalintas realus jų atsinaujinimo ir plėtros pavojus. Tai liudija kai kurios pavojingos tendencijos posovietinėse, pokomunistinėse valstybėse ir, beje, ne tik jose.

Daugelyje šalių žlugus komunistiniams režimams tapo akivaizdus jų nusikaltimų žmonijai mastas.

    Lietuva, jos gyventojai skaudžiai nukentėjo nuo 50 metų komunistinio teroro. Šalis neteko trečdalio gyventojų. Nuolatiniai nekaltų žmonių trėmimai į atšiaurius Rusijos rajonus, kalinimai gulaguose, kankinimai, šaudymai, dvasinis jaunimo žalojimas buvo tikras tautos genocidas.

    Dėl to 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę nuolat buvo keliamas klausimas dėl komunizmo nusikaltimų įvertinimo, šios ideologijos pasmerkimo ir jos atsinaujinimo pavojaus.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Studijoje „Kruvinos žemės“ Timothy Snyderis pasakoja tris neatsiejamai susipynusias istorijas: apie Stalino terorą, Hitlerio holokaustą ir ne žydų tautybės žmonių bei karo belaisvių marinimą badu „kruvinose žemėse“. Žemės nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos - Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys -tapo siaubingų įvykių arena, neregėto istorijoje masinio smurto teritorija. Šiuose kraštuose nuo 1933-iųjų iki 1945-ųjų buvo nužudyta keturiolika milijonų ten gyvenusių žmonių. Bet nė vienas jų nebuvo veikiančios armijos kareivis. Dauguma jų buvo moterys, vaikai ir senoliai, nė vienas neturėjo ginklo; iš daugelio buvo atimtas visas turtas, įskaitant drabužius. Ir visi jie tapo ne tiesioginėmis karo, bet tikslingai žudančios Stalino ir Hitlerio politikos aukomis.

 

Kruvinos žemės plytėjo ten, kur gyveno dauguma Europos žydų, kur susikirto Hitlerio ir Stalino imperiniai planai ir kur savo pajėgas telkė Sovietų Sąjungos NKVD ir Vokietijos SS. Todėl ir dauguma žudymo vietų buvo kruvinose žemėse. Dažnai manoma, kad baisiausi dalykai XX a. dėjosi koncentracijos stovyklose, tačiau dauguma nacionalsocializmo ir stalinizmo aukų mirė ne jose - jie žuvo bado regionuose ir žudymo laukuose.

Po Antrojo pasaulinio karo milijonai atimtų gyvybių „dingo“ už geležinės uždangos ir tikrasis žudynių mastas bei reikšmė gerokai sumenko. „Kruvinos žemės“ atveria kraupius įvykius, nepagražintus ir be nutylėjimų; į Europos atmintį sugrįžta dingę patys baisiausi jos pusslapiai ir didžiausia moderniosios istorijos tragedija.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: