Tremties Trimitas
Darbai, idėjos ir ¡ų vykdymas
Darbas be idėjos bergždžias, o idėja be darbo tuščia. Organizaciniame gyvenime tai ypač ryšku, nes kada abi šios prielaidos tampriai jungiamos ir atydžiai puoselėjamos, pasiekiama brandesnių rezultatų. Galima dirbti ir persitempti, o mažai ką pasiekti, nederinant bendro darbo su siekiamomis idėjomis. Taip pat nieko gero neduos ir geriausia idėja, užmesta ant lentynos.
Nėra jau taip lengva pasirinkti tiesų vidurio kelią tarp šių prielaidų. Jis visuomet bus individualiai paraizgytas, tačiau pilnai patikimas tol, kol bendro organizacinio darbo vykdytojai derins savo veiklą su idėjinės šeimos daugumos valia.
Šaulių S-gos šeimoje, taip pat kaip ir visų kitų bendrinių organizacijų pa v. PLB, Vilniaus Krašto Lietuvių S-gos ir t.t., kuriose įvairių pažiūrų, skirtingų religijų ir nevienodo išsilavinimo asmenys, jungiami tos pačios idėjos, siekia bendrų tikslų, gali pasitaikyti nesutarimų, kaip tų bendrų tikslų siekti. Toki nesutarimai nėra darbo stabdis, jei jie neišauga į viešų ginčų stulpą, kyšantį virš visos organizacijos tikslų. Vidujiniai organizacijų nesutarimai yra kartu ir organizacinio gyvenimo kritika, kuri, daugeliu atvejų, gali būti naudinga pačiai organizacijai. Organizacinio darbo nesklandumų pasitaikė ir pasitaikys padaliniuose ir centrinėse vadovybėse. Dėl to negalima nustoti veikti, nes tada tektų apleisti idėją, kuri be darbo tuščia.
Šaulių idėja per brangi mums patiems, kad mes ją galėtumėme apleisti, ypač dar tokiose sunkiose lietuvių tautai valandose. Mūsų veikime neskalndumų yra pasitaikę, tačiau juos reikia broliškai išlyginti ir toliau sąžiningai ir su pasirįžimu dirbti mums brangų šaulišką darbą.
A.a. šaulio STASIO AUGUSTINAVIČIAUS laidotuvės
Dehli šaulių būrys, vadovaujamas Stepo Jakubicko, gražiai atsisveikino su mirusiu būrio nariu a. a. šauliu Stasiu Augustinavičium, kuris mirė š. m. vasario mėn. 21 d. Tillsonburgo ligoninėje. Dar tą patį vakarą, laidojimo namuose, laike rožinio, buvo pastatyta šaulių garbes sargyba. Šauliai, su tarnybiniais raiščiais ant kairės rankovės, garbės sargyboje prie karsto stovėjo po du ir kas valanda keitėsi.
Vasario mėn. 24 d. prie Dehli lietuvių bažnyčios yelionies karstą pasitiko išsirikiavęs Dehli šaulių būrys ir atidavė prideramą pagarbą, čia pat keturi šauliai perėmė garbės sargybą ir prie karsto stovėjo per visas gedulingas pamaldas. Karstą iš bažnyčios išnešant, šauliai vėl ramiai stovėjo rikiuotėje iki karstas buvo įdėtas į mašiną vežti į Tillsonburgo kapines.
Kapuose, kiek anksčiau nuvykę šauliai, vėl išsirikiavę su kariškomis komandomis ir ceremonijomis atidavė paskutinę pagarbą ir atsisveikino su buvusiu geru ir pareigingų, nors jau ir vyresnio amžiaus šauliu. Po laidotuvių p. Augustinavičienė pakvietė visus dalyvius, apie tris šimtus vietos ir iš kitur atvykusių lietuvių, į Dehli vengrų salę pietums. Salėje atsisveikinimo žodį tarė liet. bendruomenės pirm. Stonkus, šaulių vardu Stepas Jakubickas ir Rodnės lietuvių vardu V. Ignaitis.
Velionis į Kanadą atvyko prieš II-jį pas. karą. Vertėsi tabako auginimu. Visą laiką nuoširdžiai rūpinosi lietuviškais reikalais.
S. J.
Sav.-kūrėjas ats. mjr. Petras Gudelis, Biržą XVIII š. rinktinės II-jo bataliono vadas, šeimininko, šaulio motociklisto, vežamas į būstinę per dvidešimtmečio suvažiavimą Kaune, 1939 m. birželio mėn. 24 d.
Jo atsiminimai apie Lietuvos Vasaros Rytų partizanus ir šaulių veiklą Biržų aps. tilps L š S T leidžiamoje knygoje “Nepriklausomai Lietuvai”. Jis taip pat ruošia straipsnį apie Vilniaus miesto š. kuopą, kurios vadu buvo iki jos likvidacijos. Nori susirašinėti su buvusiais Vilniaus š. kuopos šauliais. Adresas — 6786 Lemberg, Huettelbrett 10, W. Germany.
LŠST Visuotinis Atstovų Suvažiavimas įvyks 1964 m. rugsėjo mėn. 6 d., Jaunimo Centro patalpose, Čikagoje. Atstovavimo taisyklės, informacijos ir kitos detalės, liečiančios VAS, bus paskelbtos Centro Valdybos bendraraščiuose.
Visuotini atstovų suvažiavimai šaukiami kas treji metai. Jie renka Centro valdomuosius organus ir nustato S-gos darbo gaires. Jau turėta du toki suvažiavimai: akivaizdinis ir ko-respondencinis. Grįžta vėl prie akivaizdinio suvažiavimo formos, nes korespondencinis užima perdaug laiko ir jame negalima aptarti kai kurių, ypač naujas idėjas ar naujus pasiūlymus keliančių, klausimų.
Birželio mėn. 27 d., Minkovskio parke DLK Kęstučio šaulių kuopa ruošia aštuntąsias Jonines, kurios dėl savo įvairumų yra vietos lietuvių mėgiamos ir noriai lankomos. Praeityje programas ypač paįvairindavo Vytauto Didžiojo šaulių kuopos meno kuopelė ir jos tautinių šokių grupė. Vieta randasi netoli Mičigano ežero, todėl gen. T. Daukanto jūrų šaulių kuopos nariai žada atvykti į Jonines iš Čikagos su neseniai įsigytu laivu. Taip pat tikimasi, kad ir vy-tautiečiai padės vėl programą paįvairinti.
KAIP SOVIETAI "PAGERBĖ" P. KUBERTAVIČIŲ
š. m. vasario 14 d. Vilniuje mirė ilgametis ir labai gerai žinomas Lietuvos Valstybinio dramos teatro aktorius Petras Kubertavičius. Mūsų spaudoje tilpo ilgesnių ar trumpesnių jo gyvenimo aprašymų. Neatsiliko ir sovietinė spauda, stengdamasi jo gyvenimą ir darbus užtraukti ant sovietinio kurpalio, štai “kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto” kvieslys “Tėvynės Balsas”, leidžiamas okupuotame Vilniuje, savo š. m. nr. 15 pasistengė ilgesniu straipsniu paminėti ir KP. Kubertavičių, ypatingai atkreipdamas dėmesį į jo turėtus vaidmenis Vilniaus dramos teatre jau po bolševikinės okupacijos.
Aprašydamas P. Kubertavičiaus ankstyvesnę veiklą, tuoj po I Pasaulinio karo, kada kūrėsi Nepriklausoma Lietuva ir kada 1919 m. sausio 5 d. bolševikai užėmė Vilnių, laikraštukas apie P. Kubertavičių taip rašo: “Kartu su kitais ‘Skrajojančio’ teatro aktoriais tarybiniame Vilniuje 1919 m. stoja į pirmąjį Raudonosios Armijos lietuvių pulką, kur aktyviai dalyvauja kultūriniame darbe: vaidina spektakliuose, ruošia koncertus. Įkūrus Kaune Valstybinį dramos teatrą, nuo 1920 m. P. K. vienas iš pirmaeilių šio teatro aktorių”. Tuo tarpu “Lietuvių Enciklopedijoje” St. S. (antvaras) apie Kubertavičių taip rašo: “Gimnaziją lankė Voroneže ir Petrapilyje. Baigė J. Vaičkaus vaidybos studiją ir įsijungė į jo vaidintojų sambūrį. Su Vaičkaus trupe vaidino Petrapilyje. 1918-1920 m. to paties Vaičkaus vadovaujamame “Skra-jojančiame teatre” Vilniuje, Kaime ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose”.
Tai kaip čia dabar: ar P. Kubertavičius tarnavo Raudonojoje armijoje, ar ne? Jei tikėti “Tėvynės Balso” rašeivos postringavimu, tai išeitų, kad visas Vaičkaus “Skrajojantis Teatras” in corpore buvo įstojęs į Raudonosios armijos pirmąjį lietuvių pulką . . . Tačiau gerbiamasis ano nekrologo rašėjas slidžiai pračiuožė pro vieną labai svarbią aplinkybę: jei P. Kubertavičius tikrai buvo įstojęs į Raudonąją armiją ir ten tarnavo, tai kokiu būdu jis 1920 metais atsirado Kaune ir ten stojo į Valstybinį dramos teatrą? Ar jį lietuviai kovose su bolševikais paėmė į nelaisvę, ar jis dezertyravo iš Raud. armijos ir atsidūrė Kaune? Labai abejotina, ar Raud. armija užimtame Vilniuje iš viso užsiiminėjo kokia kultūrine veikla (spektaklių statymu ir koncertų ruošimu), nes juk ji ten tada tebuvo tik trumpą laiką — nuo 1919 m. sausio 5 d. iki tų pačių metų balandžio 19 d., kada besistumdami lenkai Vilnių užėmė ir bolševikus iš ten išvijo. Ar buvo tada suorganizuotas Raudonosios armijos sudėtyje ir koks “pirmasis lietuvių pulkas”, kaip ten rašoma? žinantieji šiuo reikalu prašomi “Karyje” pasisakyti.
A. Beržinis
SUVAŽIAVIMUI BESIRUOŠIANT
Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Visuotinas Atstovų Suvažiavimas palengva artinasi. Nepamatysime, kaip prabėgs atostogos, vasara. Pats VAS įvyksta ankstyvą rudenį, rugsėjo mėn. 6 d., Čikagoje. Centro valdyba parinko tą dieną, nes ji sutampa su ilgesniu Darbo dienos savaitgaliu. Suvažiavimui parinkta Čikaga todėl, kad joje veikia du stambūs šaulių padaliniai, kartu su DLK Kęstučio šaulių kuopa, galintys siųsti į jį daugiau kaip pusę rinktų padalinių atstovų. Tenka priminti, kad taip pat buvo labai rimtai apsvarstytas š. J. Petrulionio, I-jo LK St. Butkaus šaulių kuopos pirmininko sutikimas, kad, jei centro valdyba nutars, pravesti VAS Detroite. Detroitas yra patogus geografiniu atžvilgiu, nes yra beveik viduryje, tarp plačiai išsisklaidžiusių šaulių padalinių. Ypač lengviau pasiekiamas Kanados šauliams. Jei šį kartą pasisakyta už Čikagą, tai, renkant vietą kitam VAS, reikėtų pasisakyti už Detroitą. Be abejo, vietos parinkimo klausimas kitam suvažiavimui iškils per dabartinį.
Turėsime tik vieną pilną dieną aptarti mums rūpimus klausimus, todėl reikia tam gerai pasiruošti. Tam turi būti pasiruošusi ne vien tik centro vadovybė ir jos veikiančios komisijos, bet ir visi VAS atstovai. Čikagos VYTAUTO DIDŽIOJO ir gen. T. DAUKANTO Jūrų kuopų šauliams teks nemažai pasitempti, vykdant technikinį VAS paruošimo ir įgyvendinimo darbą, kaip pasirūpinant svečių nakvyne, priėmimu ar vaišėmis, registracija ir eile kitų darbų, kurių sėkmingas paruošimas daug prisideda prie bendro pasisekimo ir nuotaikos.
Laikas greitai bėga ir praslinks nejučiomis. Bandykime ir taip susitvarkykime, kad šeimininkai ir svečiai būtume pasiruošę darbingam ir sėkmingam susitikimui, kur kaip vienos šeimos nariai, galėtume pasidžiaugti šaulių laimėjimais, išgvildenti trūkumus ir nustatyti gaires tolimesnei veiklai.
Du metus ir keturis mėnesius ištarnavęs JAV ambasadoje Maskvoje, seržantas Matas P. Zujus balandžio 6 išskrido į Graikijos sostinę Atėnus, kur paskirtas trejų metų tarnybai JAV ambasadoje. Seržantas yra sūnus “Garso” redaktoriaus Mato ir Kazimieros Zujų. Dėdės Samo armijoj tarnauja nuo 1946 metų rugpjūčio mėnesio. Po trejis metus yra tarnavęs JAV ambasadose Graikijoje, Olandijoje, Beirut-Libane, kelis mėnesius Japonijoj ir trejus metus Asmaroj, Eritrėjoje, Afrikoje.
Praėjusių savaitę palaidotas Petras Stulginskas, 69 m. Velionis buvo Lietuvos atsikūrimo laikų kūrėjas - savanoris, dalyvavo vad. Tauragės sukilime. Teroristinės “vilkų” organizacijos, kurią prez. A. Smetonos valdžia likvidavo, narys, turėjęs pasitraukti į Kanadą.
Vilimas Mikaitis, sūnus Otto ir Lenos Mikaičių, įstojo į JAV kariuomenę. Tarnybą tuo tarpu atliks Califomijoje. Jis lankė Illinois universitetą.
Viktoras Kalvaitis, baigęs kariuomenėje šešių mėnesių tarnybą, grįžo į namus pas tėvus — Bernice ir Viktorą Kalvaičius, 5747 So. Parkside.
Edwardas ir Ona Leppai, 3910 W. 84 Street, buvo surengę išleistuves savo sūnui Edwardui, kuris gegužės 14-tą išvyko į aviacijos karininkų mokyklą, Lacklund A. J. Base.
Balandžio 22 d. karo prievolės atlikti išvyko Algis Mockus ir VytasKurapka, netrukus išvyksta inž. Algimantas Krikščiūnas, kurie pernai baigė North Eastem universitetą.
Jurgis Bichnevičius ir Dangerutis Aukštikalnis jau atliko bendrą karinį apmokymą ir paskirti pirmasis į Fort Sill, Oklahoma, o antrasis į Fort Gordon, Ga.
UHLERBORN
Likviduojama čia virš 10 metų išbuvusi 4204 LS lietuvių sargybų kuopa. Tai yra seniausioji iš visų lietuvių LS kuopų, nešiojanti Vytauto Didžiojo kuopos vardą. Kuopos nariai aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime ir yra paaukoję nemažas sumas Vasario 16 gimnazijai bei kitiems lietuviškiems reikalams. Daroma žygių likvidaciją sustabdyti, tačiau į tai daug vilčių nededama. Dalis kuopos narių bus priimti į kitas lietuvių kuopas.
