Gruodžio 29-30 d. žuvę partizanai

Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Bebro būrio partizanai Bronius Dūda-Narutis (kairėje) ir Pranas Grigas-Genelis. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Plieno rinktinės Bebro būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
 Iš kairės: Bronius Dūda-Narutis, būrio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius Medelskas-Krienas,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Likimas. Užrašas kitoje pusėje: „Butkiškiu—Viliaudžiu miške po stribu sutriuškinimo.
1949 m. spalis". (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.

Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu

Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Vizgirda Vytautas - Laisvūnas, Vytis. G. 1924 m. Šakių vlsč. Vilkeliškių k. Žuvo 1949.12.29 Naujuosiuose Zypliuose. Iš brolio Leonardo buvo perėmęs būrio vado pareigas.

Marazas Jonas, Jono s., - Šalmas, Kulputė iš Klevinės k. Liudvinavo vlsč. 1918-1945.12.30. Suimtas ir Marijampolės teismo 1945.10.10 nuteistas sušaudyti. Geležinio Vilko rinktinė. Kartu buvo suimtas P. Kališius.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Neicelis Jonas, Jono-Šarūnas 3-čio bataliono vadas, g. 1912m., 1945m. 12 30 suimtas ir sušaudytas.

BUDRECKAS Stanislovas, g. Galiniuose, Kražių v. Žuvo 1946 12 30 Galiniuose susišaudyme su enkavedistais. Kūnas išniekintas ir užkastas Kražiuose.

 

ČEKAUSKAS Jonas, Stasio - Laibūnas, g. 1932 Puknaičiuose, Pagojukų apyl., Raseinių r. Žuvo 1950 12 30 bunkeryje Kriaučiūnų sodyboje, Puknaičiuose. Kartu žuvo K. Patapas ir K. Ramanauskas.

LUKAUSKAS Vladas - Gintaras, Krakis, g. 1922 Varkaliuose, Šiluvos v. Žuvo 1946 12 30 Varkaliuose kartu su V. Žičkumi.

NARBUTAS Kazys - Uola, g. 1910. Samdinys iš Fermų k., Rutkiškių apyl. LLA karys. Žuvo 1944 12 30 Fermose.

 

PATAPAS Ksaveras, Kazio - Berželis, g. 1929 Diržioniuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1950 12 30 Puknaičiuose, Kriaučiūnu sodybos bunkeryje, nelygioje kovoje. Kartu žuvo J. Čekauskas ir K. Ramanauskas.

 

RAMANAUSKAS Klemensas, Kosto - Strazdas, Aras, g. 1930 Ročiuose, Betygalos v., bežemių šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1950 12 30 Puknaičiuose, apsuptas su kitais trim partizanais bunkeryje pas Kriaučiūnus. Neturėdamas galimybės prasiveržti, nusišovė.

 

TOLIŠAUSKAS Vytautas, Juozo, g. 1923 Fermose, Eržvilko v. Gimnazistas. Partizanas nuo 1944. LLA karys. Žuvo 1945 12 30 Rutkiškiuose pas Mankų-užkapotas. 1989 palaidotas Tytuvėnų kapinėse.

ŽIČKUS Vaclovas, Jono, g. 1923 Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1946 12 30 Varkaliuose. Kartu žuvo V.Lukauskas.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

SLAPŠINSKAS JONAS, Jono, g.1913 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. Partizanas, žuvo 1944 12 29 Baraukos miške.

BRAŽIONIS ANTANAS, g. 1922 m. Papiškių k., Utenos vls. Praėjus frontui, su broliu Petru slapstėsi apie namus. Apsupus enkavedistams kaimą, abu bėgo ir 1944 12 30 buvo nušauti.

BRAŽIONIS PETRAS, Antano, g.1915 m. Papiškių k., Utenos vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, su broliu Antanu slapstėsi apie namus. 1944 12 30 naktį kaimą apsupo enkavedistai, broliai bėgo, ir abu buvo nušauti.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Povilas Skiauteris, Panemunės vls., Reščiūnų k., Vyžuonos b. Ž.1948 12 30.

Jonas Tauteris, Panemunės vls., Sinelių k., Vyžuonos b. Ž.1948 12 30.

Vincas Liaudanskas, Obelių vls., Kirsūnų k., Bislio b. Ž.1945 12 29.

Stasys Rinkevičius, Obelių vls., Kirbūnų k., Bislio b. Ž.1945 12 29.

Paliutė Želnytė 1947 m. gruodžio 29 d. nušauta namuose, gelbėdama bėgantį partizaną Kazį Drąsutį.

Povilas Skiauteris, Panemunės vls., Reščiūnų k., Vyžuonos b. Ž.1948 12 30.

Jonas Tauteris, Panemunės vls., Sinelių k., Vyžuonos b. Ž.1948 12 30.

Povilas Tauteris, Panemunės vls., Sinelių k., Vyžuonos b. Ž.1948 12 30.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Bagulis Alfonsas, g. Dabužių k.. Molėtų vlsč. B rinktinės Diemedžio būrio partizanas. Žuvo 1944 12 29 Ažumakio miške kartu su vadu ir kitais partizanais. Petro brolis?

Bagulis Petras, g. Dabužių k., Molėtų vlsč. B rinktinės Diemedžio būrio partizanas. Žuvo 1944 12 29 Ažumakio miške kartu su vadu ir kitais partizanais.

Gelažanskas Antanas, g. Gruodžių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1944 12 29 Ažumakio miško kautynėse kartu su K. Šmigelsku-Diemedžiu.

Šmigelskas (Lazukas) Kazys, Povilo, sl. Diemedis, Diemedys, Jono ir Juozo Lazukų brolis, g. 1914 Paberžės k., Balninkų vlsč. Šaulys. 1941 Birželio sukilėlis. 1944 02-05 - VR karys. Nuo 1944 08 - partizanų būrio Ažumakio miške organizatorius, pirmasis būrio, vėliau žinomo B rinktinės Žaibo būrio vardu, vadas. Žuvo 1944 12 29 Ažumakio miške, apsupus partizanų stovyklą prie Butkaus sodybos Dviriniškių k.

 

Ališauskas Vladas, Juozo, sl. Puškinas, Kazio-Spartako, Ambraziejaus-Kardo ir Vlados-Narsuolės brolis, g. 1917 Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Šaulys. 1941 Birželio sukilėlis, Lyduokių būrio partizanas. Nuo 1944 06 - Plieno būrio partizanas, B rinktinės vado pavaduotojas ir štabo viršininkas, 1948 - 1 -o bataliono 2-o rajono vadas, 1949 07 - DKA štabo Organizacinio skyriaus viršininkas ir apygardos vado adjutantas. Partizanų leitenantas. Žuvo 1949 12 30 Juodkiškių k. slėptuvėje. Palaikai užkasti Pivonijos šile. 1989 perlaidoti į Ukmergės Dukstynos kapines.

Kvakšys Antanas, Vaclovo, Petro-Perkūno brolis, g. 1923 Neveronių k., Gelvonų vlsč. 1946 03 suimtas namuose, tėvas Vaclovas (g. 1897) nužudytas. Tardomas Ukmergėje, pažadėjo parodyti partizanų slėptuves. Vežamas prie Gelvonų pabėgo. B rinktinės Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1946 12 30 Lementaučiznos k., Kazlausko klojime kartu su V. Stučinsku. 1948 05 22 į Igarką ištremtos motina Cecilija ir sesuo Stefanija.

Stučinskas Vaclovas, B rinktinės Perkūno būrio partizanas. Žuvo 1946 12 30 Lementaučiznos k., Kazlausko klojime kartu su A. Kvakšiu.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

1952 m. Gruodžio 29 d. Panevėžio r. Aleksandravos k. (dabar - Panevėžio r. sav.) ūkininko Alfonso Barzdos sodyboje MGB vidaus apsaugos kareiviai aptiko partizanų bunkerį. Per susišaudymą žuvo 2 Gedimino rinktinės partizanai: Antanas Mickūnas-Liepa (Gintaro tėvūnijos štabo viršininkas) ir Vytautas Survila-Drūtas Vytas.


Vyčio apygardos partizanai

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p.195

1952 m. Gruodžio 29 d. Pakruojo r. Siečių k. (dabar - Pakruojo r. sav.) 13 asmenų MGB Pakruojo r. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę operaciją. Apsupus vieną sodybą, per susišaudymą žuvo 4 Žaliosios rinktinės Kęstučio tėvūnijos Antano Krivicko-Tvardausko būrio partizanai: Stasys Guokas-Dragūnas, Antanas Krivickas-Tvardauskas (būrio vadas), Jonas Masėnas-Barzda (tėvūnijos Visuomeninės dalies viršininkas) ir Jonas Tamošiūnas-Meška.


Vyčio apygardos partizanai

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p.197

1944 m. Gruodžio 29 d. į Uteną buvo konvojuojami gruodžio 25 d. suimti Alantos vls. gyventojai. Kolonai sustojus ties Alantos vls. Užugirių k. (dabar - Utenos r. sav.), stribų vado J. Baniūno įsakymu suimtiesiems liepta išlipti ir bėgti. Suimtiesiems pradėjus bėgti jie buvo sušaudyti. Žuvo: Steponas Čečergis, Juozas Maciulevičius, Fabijonas Pagalys, Baltramiejus Stasiukonis ir Teofilis Telksnys.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.57

1947 m. Gruodžio 29 d. prie Šakių aps. Barzdų ir Griškabūdžio vis. (dabar - Šakių r. sav.) ribos, Stugučių, Auksučių ir Mergbūdžio k. apylinkėse, MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Barzdų vis. poskyrio stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Per kautynes žuvo 5 Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos partizanai: Jonas Cimbolaitis-Šarvas, Vytas Endziulaitis-Svajūnas, Laurinaitis, Pranas (Kostas) Svogūnaitis-Klevas, Vytas Svotelis-Naras (būrio vadas) ir Adomas Tumosa-Matrosas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas p.129

1953 m. Gruodžio 30 d. Panemunės r. (dabar - Kauno r. sav.) Mitkūnų k. MVD Panemunės r. skyriaus operatyvinė grupė apsupo gyventojo Poderio sodyboje įrengtą bunkerį. Jame slėpęsis partizanas Juozas Knašys-Karys nušovė jį išdavusią Genę Poderytę, kuri buvo nusileidusi į vidų siūlyti jam pasiduoti, ir nusišovė pats.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas p.163

1947 m. Gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vis. Pakalniškių k. (dabar - Jurbarko r. sav.) MGB Seredžiaus vls. poskyrio operatyvinė grupė ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu gyventojo Veličkos sodyboje įrengtame bunkeryje buvo aptikti partizanai. Per susišaudymą žuvo 3 Vaidoto rinktinės partizanai: Petras Velička (buv. stribas), Bronius Veverskis-Vijoklis ir Vytas Veverskis-Girėnas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 49

1950 m. Gruodžio 30 d. Ariogalos r. Puknaičių k. (dabar - Raseinių r. sav.) buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija. Jos metu partizanų rėmėjo sodyboje įrengtame bunkeryje žuvo 3 partizanai: Jonas Čekauskas-Laibūnas, Ksaveras Patapas-Berželis ir Klemensas Ramanauskas-Strazdas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. p. 77