LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA ŠIANDIEN
JONAS KAIREVIČIUS
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statuto, kurį 1995 m. liepos 29 d. priėmė Sinodas, preambulėje rašoma: „Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip Kristaus ir jo Evangelijos organizuota bendruomenė (surinkimas), išpažįsta savo mokslo ir gyvenimo vienatiniu pagrindu Senojo ir Naujojo Testamento kanoniškąsias knygas ir, aiškindama Šventąjį Raštą (Bibliją), laikosi krikščionijos istorijos eigoje atsiradusių Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų, nepakeistos Augsburgo konfesijos, Martyno Liuterio katekizmų ir kitų Santarvės knygoje (Liber Concordiae) surinktų raštų... Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1968 m. birželio 18 dienos yra Pasaulinės liuteronų sąjungos (PLS), kuri jungia visų žemynų liuteroniškas Bažnyčias ir siekia tarp jų dvasinės bendrystės (koinonia), narė".
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas 1995 m. liepos 29 dieną priėmė Porvoo deklaraciją, pagal kurią numatoma kartu su Baltijos kraštų ir Skandinavijos Evangelikų liuteronų bažnyčiomis artimiau bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos ir Airijos Anglikonų bažnyčia.
Toliau Statute sakoma, kad „Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia — tai Kristaus kūno narė, ir jos ypatingas siuntimas (misija) yra skelbti Evangeliją".
Per Antrąjį pasaulinį karą Bažnyčia labai nukentėjo. Iš buvusių gal 200 tūkstančių jos narių liko tik apie 30-40 tūkstančių. Didžioji dalis bažnyčių buvo uždarytos. Jas griovė arba jos pamažu griuvo dėl nepriežiūros. Jose įrengdavo sporto sales arba naudojo kaip ūkio pastatus. Daugelis kunigų buvo represuoti ar pasitraukė į Vakarus. Lietuvoje liko tik vienas kitas. Jų tolesnė kunigo veikla buvo ribojama. Prasidėjus vadinamajam politiniam atšilimui, kunigas vėliau vyskupas Jonas Kalvanas (1914 - 1995) vieno laikraščio žurnalistui pasakė: „Aš ir nežinau, kaip mes išlikome". Tas posakis nuskambėjo tarytum ironija ir priekaištas, nes pokalbį paskelbė komunistinis laikraštis. Tačiau gyvenimo saulėlydyje vyskupas Jonas Kalvanas sakė: „Kokie bebuvo laikai, aš dariau savo: skelbiau Dievo Žodį, krikštijau, konfirmavau, tuokiau, laidojau..." Todėl Bažnyčia išliko. Ne pastatais ir ne labdara, o tikėjimu. Ji išliko žmonių širdyse. „Aš kovojau gerą kovą, žygį pabaigdamas, tikėjimą išlaikydamas' . (2 Tim. 4.7).
BAŽNYČIOS SĄRANGA IR VADOVAI
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia yra savarankiška, nuo valstybės valdžios nepriklausanti, religinė institucija su sinodaline -episkopaline santvarka, turinti juridinio asmens statusą. Jos aukščiausias organas yra sinodas. Vykdomasis organas yra konsistorija.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia jungia Lietuvoje gyvenančius tikinčiuosius, taip pat bendradarbiauja ir turi artimus ryšius su lietuvių išeivių Bažnyčia.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios pagrindinė tikinčiųjų organizacija yra parapija (bendruomenė). Ji yra juridinis asmuo. Parapija gali turėti savo įstatus. Prie parapijos, sutinkant parapijos tarybai, gali būti įsteigiamos kultūros, labdaros ir kitos draugijos. Parapijiečio pareigos: krikščioniškai gyventi, lankyti parapijos pamaldas, nors kartą per metus priimti Šventąją Vakarienę, lėšomis, asmenišku darbu padėti parapijos reikmėse, kasmet mokėti priklausomumo parapijai įnašą. Krikščionių tėvų pareiga: krikštyti ir krikščioniškai auklėti vaikus, įvesti juos į parapijos gyvenimą ir konfirmuoti. Kuriantieji šeimas sutuokiami bažnyčioje, mirusieji laidojami su Bažnyčios apeigomis.
Sinodas išreiškia Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios valią. Jis priima Bažnyčios įstatymus bei nuostatas, galutinai išsprendžia visus bažnytinio gyvenimo reikalus. Eilinis sinodas šaukiamas kas 5 metai, o neeilinis — ypatingais atvejais. Sinodo nariais (sinodalais) yra vyskupas ir visi konsistorijos žinioje esantys dvasininkai, konsistorijos ir revizijos komisijos nariai bei kandidatai, delegatai iš parapijų, teologijos katedros vadovas.
Sinodo išrinkta Konsistorija (iš 11 asmenų) atstovauja Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai ir yra sinodo nutarimų vykdytoja. Ji valdo ir disponuoja kartu su parapijomis bažnyčios turtu, rūpinasi jo atgavimu ir parapijų atnaujinimu. Konsistorijos prezidiumą sudaro vyskupas ir 2 prezidiumo nariai, kurie, prireikus, pavaduoja vyskupą jo administracinėse pareigose.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkai yra: diakonai, kunigai diakonai, kunigai, kunigai dekanai ir vyskupas. Įgiję teises minėtai tarnystei ir pradėdami savo pareigas, jie viešai pasižada (patvirtindami parašu) neskelbti ir nemokyti to, kas neatitinka Šventojo rašto, laikytis Santarvės Knygoje (Liber Concordiae) surinktų konfesinių raštų, Bažnyčios statuto ir savo gyvenimu rodyti gero krikščionio pavyzdį. Parapijos gyvenimo ir sielovados vadovas yra kunigas, kurį išlaiko parapija. Už savo darbą kunigas yra atsakingas Dievui, savo parapijai, sinodui, vyskupui ir konsistorijai.
Kunigu tali tapti turintis tam pašaukimą parapijietis, įgijęs aukštąjį teologinį išsilavinimą, atlikęs vienerių metų praktiką Bažnyčioje ir vyskupo ordinuotas. Kunigu diakonu gali tapti parapijietis, pradėjęs aukštąsias teologijos studijas, atlikęs vienerių metų praktiką Bažnyčioje ir vyskupo ordinuotas. Diakonu gali tapti parapietis, įgijęs Konsistorijos egzaminų komisijos ar Teologijos seminaro numatytą teologinio išsilavinimo minimumą ir vyskupo įvestas į diakono tarnystę.
Vyskupas yra Bažnyčios aukščiausias dvasinis ir administracinis vadovas bei konsistorijos pirmininkas, kuris taip pat atstovauja Evangelikų liuteronų bažnyčią valstybiniuose, tarptautiniuose ir tarpkonfesiniuose santykiuose.
BAŽNYČIOS GYVENIMAS
Dabar Lietuvoje yra 53 parapijos ir dar dvi parapijos rengiasi atsikurti artimiausiu laiku. Didžiausia yra Tauragės parapija, kurioje 5000 tikinčiųjų, o mažiausia — Juodkrantės, kurioje tik 20 žmonių. Klaipėdos parapija turi 1056 narius. Visose parapijose tarnauja tik 14 kunigų, kunigų diakonų ir diakonų. Kunigų trūksta, todėl kai kurie kunigai aptarnauja net po kelias parapijas. Padėti atvyksta kunigų iš Latvijos, Vokietijos. Tačiau artimiausiais metais turėtume sulaukti jaunų Bažnyčios darbuotojų, nes Klaipėdos universiteto Teologijos katedroje turime 35 studentus ir studentes. Vienas studentas studijuoja teologiją Švedijoje ir vienas — Vokietijoje.
Pamaldos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiose laikomos lietuvių kalba, tačiau kai kuriose parapijose, tikintiesiems pageidaujant, laikas nuo laiko laikomos pamaldos ir latvių ar vokiečių kalbomis.
Pailiustruoti Bažnyčios gyvenimą norėčiau Kauno parapijos, kurios nariu esu ir kurios gyvenimas man artimiau pažįstamas, pavyzdžiu. Parapijoje yra 573 nariai, kurie priima Šventąją Vakarienę. Su jų šeimų nariais būtų virš 1000 parapijiečių. 1995 metais konfirmuota 12 jaunuolių ir 12 suaugusių. Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį. Parapijai tarnavo kunigas Jonas Kalvanas jaunesnysis. Išrinkus jį vyskupu, jis parapiją perdavė kunigui diakonui Sauliui Juozaičiui. Į eilines pamaldas sekmadieniais susirenka apie 100 žmonių. Kiekvieną ketvirtadienį vyksta Biblijos studijos, kurias lanko 30 parapijiečių. Parapija turi 20-ties asmenų chorą. Kartais pamaldų metu gieda solistai dainininkai ar groja profesionalai muzikai. Bažnyčioje vargonais groja parapijos choro vadovė V. Daugirdienė.
Parapijoje yra jaunimo grupė su 30 narių. Apytikriai kartą per mėnesį vyksta jaunimo pamaldos. Jaunimo pamaldose kartais groja jaunimo orkestrėlis iš muzikos akademijos. Parapijos jaunimas turi savo giedotojų ansamblį iš dešimties žmonių. Vasarą organizuojamos dvi jaunimo stovyklos. 1995 metais kartu su Brandenburgo jaunimu organizuota 3 savaičių evangelizacijos stovykla. Konsistorija organizavo 10-ties dienų vaikų konfirmacijos stovyklą.
Evangelikų liuteronų bažnyčia Kaune yra jaunimo susitikimų vieta Taize dvasioje. Štai, atvykus broliui Rob'ui, į pamaldas atėjo ir katalikų Vytauto Didžiojo bažnyčios jaunimas su katalikų kunigu Rolandu Kaušu.
Suburtas 20-ties vaikų chorelis. Veikia dvi sekmadieninės mokyklos klasės. Vienoje klasėje mokosi 15 vaikų nuo 7 iki 11 metų amžiaus, o kitoje — 20 vaikų nuo 11 metų iki konfirmacijos amžiaus. Mokytojos Viktorija Kalvanaitė ir Vilija Riterytė. Veikia taip pat sekmadieninis darželis, kuriame tėvai, atėję į pamaldas, palieka iki 7 metukų amžiaus vaikučius.
Prie parapijos prieš trejus metus pradėjo veikti kursai, kuriuose ruošiami tikybos mokytojai sekmadieninėms ir kitų parapijų mokykloms bei bendrojo lavinimo mokykloms. Mokymo trukmė 2 su puse metų. Lanko 30 žmonių. 17-kai žmonių jau įteikti kursų baigimo pažymėjimai. Švietimo ministerija šių kursų baigimo pažymėjimus pripažįsta. Dirbti kursuose atvyksta tikėjimo broliai bei sesės iš Suomijos.
Parapijoje veikia diakoninės pagalbos organizacija „Sandora". Jos nariai globoja ir rūpinasi seneliais, ligoniais, invalidais. Kunigas lanko juos su šventa Vakariene bei giedotojais. Rūpinamasi vaikais, daugiavaikėmis šeimomis ir šeimomis, kurios sunkiai gyvena. Bažnyčioje yra vaistinėlė. Tokių asmenų, kuriuos reikia lankyti yra apie 150.
Parapija turi leidybos grupę, kuri kas 5 mėnesius išleidžia laikraštėlį „Liuteronai Kaune", o taip pat parengia ir išleidžia įvairiomis progomis leidinėlius pamaldoms kitose parapijose, pvz. Marijampolėje, Tolminkiemyje, ir kt. Išleista knygelė „Martynas Liuteris". Tad nedidelės parapijos veikla yra labai plati ir įvairiapusė.
DVASINĖ SITUACIJA
Lietuvos evangelikai liuteronai gyvena katalikiškoje apsuptyje. Mažiau išsilavinusių žmonių kartais mes buvome įvardijami vos ne sektantais, kartais, pagal tautinį priklausomumą, — vokiečiais, pamirštant, kad ir katalikybė Lietuvoje kažkada buvo vadinama „polska wiara", t.y. lenkų tikėjimu. Kalbos ir literatūros mokslo darbuose buvo nutylima, kad Mažvydas, Donelaitis ir kiti iškilūs lietuvių kultūros žmonės buvo evangelikai liuteronai, mūsų kunigai. Dabar, nors iš lėto, aktyviai veikiant Reformacijos draugijai, ši spraga taisoma.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į bažnyčias plūstelėjo daugiau žmonių, kurie anksčiau dėl suprantamų priežasčių negalėjo jų lankyti. Atėjo nemažai inteligentijos, kuri įsiliejo į bažnytinių struktūrų darbą, leidybinę veiklą. Bažnyčia savojoje organizacijoje tvarkosi demokratijos 32 pagrindais. Pasauliečių veikla čia ženkli. Po pirmosios pookupacinės bangos, kai kas, atėjęs tik iš inercijos, vėl pasiliko nuošalėje, tačiau parapijiečių skaičius turi tendenciją augti: atsikuria naujų parapijų, ateina žmonių iš kitų konfesijų arba įsilieja į Bažnyčios gyvenimą tie, kurie anksčiau jai buvo indiferentiški, o dabar ieško dvasios atgaivos.
Turi įtakos bendravimas su broliais ir sesėmis iš kitų evangeliškų šalių, tarp jų ir Vokietijos. Paramos teikia įvairios užsienio bažnytinės organizacijos bei fondai. Galimos teologijos studijos kituose kraštuose. Bendravimas su užsienio tikėjimo broliais bei sesėmis atveria naujas dvasinių paieškų perspektyvas ypač jaunimui. Pamaldų metu mūsų bažnyčios pilnos tikinčiųjų. Tai didžiausias mūsų turtas, nors materialiai esame neturtingi.
Konsistorija leidžia periodinį leidinį Lietuvos evangelikams liuteronams ir evangelikams reformatams „Lietuvos evangelikų kelias". Kunigas Darius Petkūnas redaguoja žurnalą „Keleivis". Rengiamas naujas giesmynas. Pakartotinai išleista velionio vyskupo Jono Viktoro Kalvano „Dievas ir gamta" bei kiti leidiniai. Dabar įkurtas konsistorijos leidybos centras, formuojama jo techninė bazė.
Šiandien galime pasakyti, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia tikrai nėra be ateities.
EKUMENINIAI RYŠIAI
Lietuvos katalikų bažnyčios arkivyskupas Sigitas Tamkevičius straipsnyje „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje — dabartis ir ateities perspektyvos", paskelbtame 1996.05.21 dienraštyje „Kauno diena", ekumeninę situaciją Lietuvoje taip charakterizavo: „Sovietiniu laikotarpiu ekumeniniams ryšiams nebuvo sąlygų. Tačiau per šešis nepriklausomybės metus šioje srityje mažai kas pasikeitė. Tradicinės konfesijos neturi vienos kitoms priešiškumo, bet nesiekiama ir suartėjimo. Dažnai net vengiama kontaktų, perdėtai bijant, kad tie ryšiai neturėtų Bažnyčiai neigiamų pasekmių. Reikia labai rimtai studijuoti Vatikano II ir povatikaninius dokumentus ekumenizmo klausimu ir ieškoti draugiškų kontaktų su kitomis, ypač krikščioniškomis, konfesijomis".
Su šiuo arkivyskupo apibūdinimu galima sutikti. Jau yra ir geresnių požymių. Šviesaus atminimo mūsų vyskupo Viktoro Kalvano iniciatyva buvo pradėta kurti, o po jo mirties įkurta Lietuvos ekumeninė Bažnyčių taryba. Šioje taryboje bendradarbiauja Lietuvos evangelikų liuteronų, Evangelikų reformatų, stačiatikių, krikščionių baptistų Bažnyčios. Katalikų Bažnyčia bendradarbiauja stebėtojų teisėmis. Jos pirmininku išrinktas dabartinis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis. Leidžiamas informacinis lapelis „Ekumeninės žinios".
