Kovo 24-25 d. žuvę partizanai
Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Albertas Guobužas-Šamas (VZM)
KAULINIS Vincas, Vinco-Miškinis, gim. 1912 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos gimnazijoje. Policijos vachmistras, šaulys. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas, nuo 1947 m. gegužės — Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d., išdavus bunkerį Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst.
GUOBUŽAS Albertas, Kazio-Šamas, gim. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d. Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.
Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės: penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
„ 1948 m. rudenį į Nolėnų kaimą pas giminaičius, tarsi slapstydamasis nuo sovietinio saugumo persekiojimo, atvyko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Šimonėlis. Tame pačiame name buvo partizanų slėptuvė, kurioje tuo metu buvo ir V. Kaulinis su kovos draugais. Apie atvykusį svečią sodybos šeimininkas Alfonsas Bivainis-Klimašauskas pranešė vadui. Po keleto pokalbių V. Kaulinis parodė L. Šimonėliui vyriausiosios pogrindžio vadovybės programų projektus, klausinėjo patarimų, dalijosi patirtimi. L. Šimonėlis patarimų negailėjo, žadėjo parūpinti ginklų ir reikiamų dokumentų. Šis pulkininkas tuo metu jau buvo užverbuotas čekistų agentas, slapyvardžiu „Šilaitis“.
Atvykęs į eilinį susitikimą su pulkininku V. Kaulinis kartu su penkiais kitais bunkeryje buvusiais partizanais Jono Šimonėlio sodyboje (Utenos apskr. Leliūnų vlsč. Nolėnų kaime) buvo apsupti dar naktį. 1949 m. kovo 24 d. rytą prasidėjo kautynės, namas užsiliepsnojo. Išbėgę į lauką partizanai pateko į kryžminę ugnį. Vieni žuvo nuo priešo kulkų, kiti nusišovė ar susisprogdino patys.
Po V. Kaulinio-Miškinio žūties čekistai pasigyrė net Maskvai, akcentuodami šios operacijos eigą. Apygardos vado žūtis buvo labai skaudus smūgis Rytų Lietuvos partizanams ir Vytauto apygardai, iki tol netekusiai daugelio geriausių pareigūnų bei vadų. Naujuoju apygardos vadu tapo Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras, Leopardas, vėliau tapęs Sokolovo agentu-smogiku...“
Parengė Ričardas Čekutis
(Lankstukas, skirtas Vytauto apygardos vado Vinco Miškinio-Kaulinio ir jo bendražygių žūties 55-ųjų metinių minėjimui, LGGRTC, 2004)
ALBERTAS GUOBUŽAS-ŠAMAS
1928 06 23-1949 03 24
Albertas Guobužas gimė 1928 m. birželio 23 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Gaspariškių k. Kazimiero Guobužo ir Teofilės Bareišytės-Guobužienės šeimoje.
Vytauto apygardos vado adjutantas.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai tėvų sodyboje buvo įrengtas partizanų bunkeris, kurį 1944 m. gruodžio 14 (20) d. apsupus, žuvo tėvas, partizanų ryšininkas Kazimieras Guobužas ir keturi partizanai.
Vytauto apygardos vado adjutantas ir Liūto rinktinės Aušros būrio vadas brolis
Mykolas Guobužas-Šaulys žuvo 1948 m. kovo 14 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Narutiškio k. mokykloje. Šios apygardos Liūto rinktinės partizanas brolis Jonas Guobužas-Girėnas žuvo 1949 m. rugpjūčio mėn. Utenos aps. Vyžuonų vls. Gaspariškių k., o šios rinktinės Jovaro kuopos Aro būrio vadas brolis Vytautas Guobužas- Viesulas žuvo 1952 m. balandžio 29 d. Anykščių r. Debeikių vls. Dobilynės k.
Vytauto apygardos partizanų ryšininkė sesuo Kazimiera Kerienė ir brolis Bronius Guobužas 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kr. Brolis į Lietuvą grįžo 1956 m., sesuo su šeima - 1990 m. Sesuo Bronė Maniušienė buvo ištremta į Krasnojarsko kr. 1951 m. spalio 3 d. Paleista 1958 m. Grįžo į Lietuvą
1999 m. kovo 17 d. A. Guobužui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
ALPONSAS BIVAINIS-KLIMAŠAUSKAS, KLIMAS, ŠMĖKLA
1923 01 28-1949 03 24
Alponsas Bivainis gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Luknių k. Juozo Bivainio ir ir Angelijos Mustaikaitės-Bivainienės šeimoje.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas. Kartu žuvusio B. Bivainio brolis. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Irkutsko sr. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 2000 m. kovo 10 d. A. Bivainiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
BRONIUS BIVAINIS- UOSIS, LAPUTĖ
1927-1949 03 24
Bronius Bivainis gimė 1927 m. Utenos aps. Vyžuonų vls. Luknių k. Juozo Bivainio ir ir Angelijos Mustaikaitės-Bivainienės šeimoje.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas. Kartu žuvusio A. Bivainio brolis. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Irkutsko sr. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 2000 m. kovo 10 d. B. Bivainiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
VYTAUTAS PAKALNIS-ŪSAS, PAGIRYS
1927 06 14-1949 03 24
Vytautas Pakalnis gimė 1927 m. birželio 14 d. Utenos aps. Utenos vls. Kirklių k. Antano Pakalnio ir Adelės Pakalnytės-Pakalnienės šeimoje.
Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas.
2002 m. sausio 25 d. V. Pakalniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
NAPOLEONAS VALANČIŪNAS-ELNIAS
1926 11 10-1949 03 24
Napoleonas Valančiūnas, Prano, gimė 1926 m. lapkričio 10 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Galelių k.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas.
1999 m. rugpjūčio 24 d. N. Valančiūnui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
VINCAS DOMINYKAS SIRUTIS- VERGAS
1908-1949 03 24
Vincas Dominykas Sirutis, Igno, gimė 1908 m. Utenos aps. Vyžuonų vis. Luknių k. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanų ryšininkas.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_VA_zutis.pdf
Penkevicius, Jonas Kalnelis 191601 17 Kuciūnų k., Lazdiju vls. 1945 05 Būrio vadas 1946 03 24 Diržu k.
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Prisikėlimo ir Žemaičiu apygardų partizanai prie Meilaičiu koplyčios Agailiu miške.
Iš kairės: Pranelis, Perkūnas, Kazys Vaišnoras-Pocius, Algirdas Trinka-Algis,
Mečislovas Rudnickas-Birutis ir Klemensas Grikainis-Ginlaras. 1950 m. (Šiaulių "Aušros" muziejus)
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Guli kairėje - Konstantinas Liuberskis-Žvainys, dešinėje -Stasys Ramanauskas-Linksmulis.
Antroje eilėje (sėdi) iš kairės: Kazys Vaišnoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijūnas, Algirdas Trinka-Algis,
Rokas Ramanauskas-Žvejys, Steponas Erstikis-Patašonas, Edmundas Trinka-Briedis.
Trečioje eilėje (stovi) iš kairės: Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Pranciškus Rudnickas-Skydas,
Antanas Rudnickas-Žirnis, Mečislovas Rudnickas-Birutis, Antanas Šatkus-Starkus,
Steponas Lozdauskas-Žydas, Ernestas Putnevičius-Adomas. Kiti neatpažinti.
Trinka Algirdas-Algis gimė 1928 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Valdomų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Zvelgaičio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas, vėliau Juozapavičiaus tėvūnijos vadas. Žuvo 1953 m. kovo 24 d. Žagarės rajono Domeikių kaime
Vaišnoras Kazys-Pocius gimė 1923 m. Šiaulių apskrities Papilės valsčiaus Dusų kaime. Genio (Voverės) rinktinės Vinkšnos būrio, nuo 1949 m. - Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1953 m. kovo 24 d. Žagarės rajono Domeikių kaime kartu su dviem bendražygiais
Putinas-Stasys Prūsokas iš Makrickų k., Gudelių vls., Marijampolės aps. Vaidoto kuopos trečio būrio vadas. Žuvo 1947 m. kovo 24 d. Pilotiškių k., Gudelių vls.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-33-2003.pdf
Karolis Morkys, ž. 1945 03 24 Lenčių k.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-37-2005.pdf
ANDRIŠKEVIČIUS JULIUS, Domo - Vijoklis, g. 1930 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1946 03 24 nukankintas Debeikių skrebų.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Foto: ALEKSANDRAS ZAPKUS-PILIAKALNIS (1916-1946) iki žūties - 1946 m. kovo 24 d. DKA štabo viršininkas buvo Aleksas Zepkus-Piliakalnis, leitenantas iš Žemaitijos.
Kovo 24 d., grįžtant į Žaslių ir Kaišiadorių apylinkes, kuriose vis dar buvo didelis partizanų skaičius, Šilonių miško pradžioje, laukuose prie Dubių vnk. (Kaišiadorių r., prie Jačiūnų k.), kelią pastojo Kaišiadorių garnizono kareiviai. Mūšio išvengti nepavyko. Tada žuvo Aleksas Zapkus-Piliakalnis, Julius Junaitis-Vanagas, štabo ryšininkė Aldona Paulavičiūtė-Indyra, Laukinukė ir A. Kavaliauskas-Papartis.
Kavaliauskas A., sl. Papartis, g. Valkakiemio k., Žaslių vlsč. A rinktinės štabo būrio partizanas. Žuvo 1946 03 24 Šilonių miške, prie Dubių vnk./ Petrušėnų k. kartu su A. Zapkumi-Piliakalniu, J. Junaičiu-Vanagu ir A. Paulavičiūte-Indyra. Palaikai išniekinti Kaišiadoryse.
Kavaliauskas Stepas, sl. Jurginas, g. 1923 Skėrių k., Žaslių vlsč. DKR partizanas. Žuvo 1945 03 24 Dubių k. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje.
Paulavičiūtė Aldona, Broniaus, sl. Laukinukė, Indyra, g. 1926 Kaimynėlių k., gyv. Smailių k., Musninkų vlsč. Smailių pradinės mokyklos mokytoja, Ukmergės švietimo skyriaus inspektorė. Nuo 1944 09- DKR štabo pagrindinė ryšininkė. Suimta 1945 07 29 Smailių k., tardoma Ukmergėje. Akistatoje M. Pečiulienės-Tulpės išduota kaip Žaliojo Velnio ryšininkė. Užverbuota vidine agente „Nemezide" ir 1945 09 paleista. Pasitraukė pas partizanus, apie užsiverbavimą prisipažino, priešui nedirbo. DKA štabo sanitarė. Žuvo 1946 03 24 Šilonių miške prie Dubių vnk./ Petrušėnų k. kartu su A. Zapkumi-Piliakalniu, J. Junaičiu-Vanagu ir A. Kavaliausku-Paparčiu. Atpažinta kaip Baumilaitė. Palaikai išniekinti Kaišiadoryse. Slapta palaidoti senosiose Kaišiadorių kapinėse, bet vieta nežinoma.
Zapkus Aleksandras (Zepkus Aleksas), sl. Piliakalnis, g. 1916 Petrograde, gyv. Akmenėje. LKjaun. leitenantas. 1944 07 - Tėvynės apsaugos rinktinės 1-o Lietuvių pėstininkų pulko kuopos vadas. Po 10 05/06 kautynių prie Sedos pateko į nelaisvę. Vežamas į filtracijos stovyklą Kaišiadorių apyl. pabėgo iš traukinio. Nuo 1944 12 - DKR partizanas, 1945 03 27-5-os LLA apylinkės štabo viršininkas (sujungus su III Organizacinio skyriaus viršininko pareigomis) ir Vanagų/DKR vado pavaduotojas, 12 01 - DKA štabo viršininkas. Žuvo 1946 03 24 Šilonių miške, prie Dubių vnk./ Petrušėnų k. kartu su A. Paulavičiūte-Indyra, J. Junaičiu-Vanagu ir A. Kavaliausku-Paparčiu.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Baltrukonis Vincas - Kapitonas iš Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč. 1922-1946.03.25. Žuvo Gaižėnų k. Veiverių vlsč. pas Joną Slavinską. Kartu žuvo Z. Kavaliauskas iš Pyplių k. Birutės rinktinė.
Lengauskas Algirdas, Kazio s., - Aras iš Linksmakalnio k. Panemunės vlsč. 1924-1949.03.25. Geležinio Vilko rinktinė. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo Lodiškių k. Pakuonio vlsč.
Višakis Justinas - Narsutis. G. 1928 m. Viliūšių k. Jankų vlsč. Partizanuose nuo 1950.05.08. Pabėgo vežamas į rusų armiją. Žuvo 1952.03.25 pas Bataitytę Germuolių k. Lukšių vlsč. Žalgirio rinktinė. Šturmo būrys.
Grybauskas Vytautas - Žydrūnas iš Girininkų k. Pakuonio vlsč. 1928-1949.03.25. Žuvo Laukiškių k. prie Išlaužo. Kartu žuvo K. Kazakevičius-Aidas, A. Senikas-Švyturys ir A. Lenčiauskas-Aras.
Kavaliauskas Zenonas - Briedis, Džentelmenas iš Pyplių k. Šakių raj. 1914(1928)-1946.03.25. Žuvo Kuodiškės k. prie Zapyškio. Kartu žuvo V. Baltrukonis.
Stankevičiūtė Stasė-Regina, Vaidilutė,Rūta. G. 1925 m. Šunkarių k. Jankų vlsč. Žuvo 1953.03.25 pas A. Čebaniauskaitę slėptuvėje Plėgų k. Lukšių vlsč. Buvusi ryšininkė, nuo 1948 m. partizanė. Niekinta Šakiuose. Kartu buvęs J. Paukštys pasidavė.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Vaclovas Stančikas-Šernas. Ž.1951 03 25.
Pranas Adomonis, Panemunio vls., Bitės b. Ž. 1945 03 25.
Juozas Bagočiūnas-Užugiris, Užugirio vls., Dūdos b. Ž.1946 03 25.
Jonas Puodžiūnas, Dusetų vls., Pavirduonių k., Užugirio b. Ž.1946 03 25.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Jeronimas Kaukėnas-Ūsas žuvo 1952 m. kovo 25 d.
https://partizanai.org/failai/html/tigro-rinktine.htm
Junaitis Julius, Adomo, sl. Vanagas, g. 1912 Marcinkonių vlsč., Varėnos aps. A rinktinės 1-o bataliono Genelio būrio partizanas, DKA štabo apsaugos kulkosvaidininkas. Sužeistas paimtas gyvas 1946 03 24 Šilonių miške prie Dubių vnk./ Petrušėnų k., bet kitą dieną 25 d. mirė nuo žaizdų. Palaikai išniekinti Kaišiadoryse
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
25 d. Ramygalos vls. kariuomenė užklupo išduotą partizanų stovyklą tarp Gudelių ir Jadikonių k.: prasiveržė 9 ir žuvo 7 vyrai - Antanas Rimaitis, Narsutis-Pocikas, Vladas Želnys, Vladas Kraujelis, Antanas Valikonis, Baltokas ir Cigas
https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm
