GEGUŽĖS MĖNUO — MOTINŲ MĖNUO
POVILAS DIRKIS
Gegužės mėnuo virto ne vien Marijos — Dievo Motinos, bet ir visų motinų mėnesiu, nes beveik visame krikščioniškame pasaulyje gegužės mėn. yra švenčiama Motinos diena.
Motinos dienos įsteigėja yra Ona M. Jarvis, amerikietė, kurios motina mirė 1905 metais gegužės mėnesio antrąjį sekmadienį. Pirmą sykį tojišventė buvo atšvęsta Crofton, W. W., kur gimė pati jos sumanytoja. Šventė JAV valdžios oficialiai buvo paskelbta 1914 m. Gi Lietuvoje pradėta švęsti tik 1929 metais.
Atgimstančio pavasario gamtos grožyje mes pagerbiame ir naujo žmogaus gimdytoją — motiną. Ne be prasmės motinos vardui pagerbti skiriama pats gražiausias metuose laikotarpis, pilnas gyvybės, grožio ir džiaugsmo mėnuo. Vienas tik žodis — motina — kiek daug jis reiškia! Motina — tai žmogaus pradžia ir jo šaltinis. Motina pirmoji įkvepia kūdikiui savo tautos, savo tėvų kalbos ir tikėjimo meilę. Šia prasme motina turi nepaprastą svarbą ir reikšmę savo tautos ateičiai.
Lietuvė motina yra lietuvių tautos simbolis. Ji yra šeimos sargas. Dėka jos, per šimtus metų svetimieji atėjūnai nepajėgė išplėšti tautai gimtosios kalbos ir tikėjimo. Lietuvė motina šiaudinėje pastogėje išsaugojo lietuvių kalbą, dainą, pasaką, papročius, tautinį meną. Ji išaugino tautinės kultūros pačius tvirčiausius pamatus, ant kurių atsistojo mūsų buvę laisvės rūmai. Ji, ne tik pagimdė, bet ir išugdė tautai patvarius, narsius savanorius, kovotojus, kurie 1919-20 m., ne tik apgynė kraštą nuo įvairiaspalvių užgrobikų, bet ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16 d. Akto nutarimus.
Šiandieną tėvynėje likusi lietuvė motina eina Birutės ir Gražinos keliais. Tūkstančiai jų už tai keliauja į tremtį, kalėjimus, kankinių kameras.
Gi, išeivė lietuvė motina yra tas inkaras, už kurio tikrai išsilaikys mūsų lietuviškasis jaunimas. Už tat tokias motinas Dantė ir vadina angelais sargais žemėje, kurie pridengia savo vaikus rūpestingumo ir meilės sparnais.
