KEPURĖ IŠGELBĖJO NUO NELAISVĖS. . .
(Iš mūsų Nepriklausomybės kovų)
P. GENYS
1919 metais lenkai sutriuškinę bolševikus prie Varšuvos ir atstūmę mūsų kariuomenę iš Augustavo miškų, nukreipė savo smūgį Druskininkai—Nočia—Rodunė—Lyda kryptimi. Mūsų 1 p. pulkas siekė Vasiliškius. Lydos rajone buvo bolševikų rezervai, bet ne visi ginkluoti ir maitinosi ūkininkų bulvėmis nuo laukų.
Pulko vadas karin. Skorupskas buvo susirūpinęs savo pulko užnugario saugumu, nes iš Suvalkų — Augustavo baro atėjo nepalankios mums žinios.
Į Varėną skambino 7 p. pulko vadui, klausdamas kas dedasi Druskininkuose ir gavo atsakymą, kad viskas tvarkoje. Ten esą 7 p. pulko du batalionai. Tačiau ryšio su jais neturėta ir faktinai ten jų jau nebebuvo.
1 p. pulko vadas karin. Skorupskas ir toliau nenurimo, skambino į kariuomenės štabą, prašydamas leidimo atšaukti pulko dešinį sparną iš Vasiliškių, bet leidimo negavo. Tada atitraukė sauvališkai ir tuo išgelbėjo pusę pulko nuo lenkų apsupimo.
Savo žinioje turėjau tik vieną kuopą, nes kitos bataliono kuopos buvo kitur priskirtos. Pulko vadas pasišaukė mane į Rodunę ir įsakė užimti barą užpakalinei apsaugai nuo Nočios iki Varėnos, t.y. 20 kilometrų barą. Kol kuopa pasiruoš ir atvyks į Nočią, aš su kulkosvaidžių kuopos vadu ir pora ordinansų nuvykau anksčiau. Jokių žinių apie lenkus neturėjau, bet žinojau kad Nočioj stovi mūsų pulko mažoji gurguolė ir pulko orkestras. Tačiau atvykęs gurguolės ir orkestro neberadau, nes pulko vado patvarkymu jau buvo pasitraukę į Eišiškius. Nuvykau pas kleboną. Klebonas buvo lietuvis ir mano pažįstamas.
Iki kuopa atvyks, klebonas pakvietė pavakarieniauti. Apie lenkus jokių žinių neturėjo. Nočia yra apsupta miškais, kurie tęsiasi iki Varėnos. Naujai pravestas kelias iš Druskininkų į Nočią yra žemėliapiuose atžymėtas.
Atvykus kuopai — leidau išduoti kareiviams vakarienę, nes jau buvo laikas, o išsiskirščius, nakties metu, būtų sunku visus surasti. Tuo laiku įbėga šeimininkė ir praneša, kad miestelyje šaudo. Puoliau j ieškoti savo kepurės, bet niekur neradau.. . Nors ir nepatogu be kepurės, bet greitai sėdau ant arklio ir pasileidau į miestelį: žiūrėti kas ten dedasi?
Tuojau ir užlėkiau ant trijų lenkų raitelių.
— Iš kurio pulko, ar trečio?, — užklausė raiteliai lenkiškai.
— Taigi, iš trečio, — taipgi atsakiau lenkiškai, nusprendęs, jog ginčytis čia jau nėra ko.
Matau, miestelis pilnas lenkų raitelių, o mūsų kuopos nėra.
Pasukau link Varėnos. Sutikau dar būrį lenkų raitelių. Prasilenkiau ir neatpažintas išjojau. Jeigu būčiau buvęs su kepure — tikrai lenkai būtų atpažinę kad aš “ne savas”.
Paskui mane jojęs kulkosvaidžių kuopos vadas su ordinansais, pamatęs kad mane “apsupo” lenkai, pasuko atgal ir, nujojęs į Rodunę, įspėjo pulko vadą.
1 p. pulkas pastraukė link Eišiškių, o lenkai susikovė su bolševikais.
Paskui, nujojęs į pulko štabą — suradau ir savo kepurę. Mat, kepurę buvau pasidėjęs ant lango, o šeimininkė, nepastebėjusi užleido lango užuolaidas. Man jau išjojus, šeimininkė surado kepurę ir padavė ordinansui.
Lenkų žygiavo didelės jėgos ir jų kavalerija netikėtai apsupo Nočios miestelį. Mūsų kuopos netarpiniai apsaugai šaudant kuopos vadas išvedė kuopą link Eišiškių.
