DAINA APIE VILNIŲ
JONAS VĖGĖLIS
Viršila Galvonis buvo
Vyras Kupiškio šalies.
Jo sukurtos dainos sriuvo
Tarp giružių už pilies.
Kai pulkai kalnais artėjo
Ir jau miesto bokštus matė,—
Galvonis dainuot pradėjo,—
Vilniaus miestui dainą statė:
“Vilniau, mielas mūsų mieste.
Tu— didybe Lietuvos!
Tarp kalnų, prie upės, tiestas
Vidury šalies savos.
Tavo kalnų, slėnio, upės
Vaizdai sužavi visus.
O tu, jų tarpan įtūpęs,
Amžiais mielas ir garsus.
Pušų girios tave saugo,
Aplink augdamos plačiai.
O gražioji Neris slaugo,
Teikia vandenio apsčiai.
Tavo augšti bokštai šviečia
Toli, į visas šalis.
Jie net debesis paliečia
Ir juos plėšo į dalis.
O šventovės senos, garsios,—
Ta siela tikroji tavo,—
Palaimom Augščiausio skalsios
Remia maldininkus savo.
Tu dvasia tautos kilnioji!
Mūsų džiaugsmas tavyje.
Protėvių jėga didžioji
Glūdi tavo viduje.
Tu jėgas ir šviesą skleidi
Augantiems tautos vaikams.
Ir gerovės visad geidi
Lietuvai visiems laikams.
Tu daug mokytų išleidi,
Iš augštų mokyklų tavo;
Tautą lavini ir geidi
Visiems laimės šaly savo.
Tu istoriją sukrovei
Savo rūmų rūsyse,—
Lietuvių tautos senovei
Laikyt mūsų širdyse.
Tavo vardas Vilnius— senas.
Vilnos buvo tavo turtas.
Vardas vilnose vaidenas.
Padavimais ten užburtas.
Mūrų sienose baltuoja
Vytis— gerbas Lietuvos.
Jisai karžygį vaizduoja,
Jojant gint šalies savos.
Šalys tolimosios žino—
Tu prekiautojas, turtingas.
Todėl griaut tave mėgino
Priešasiš rytų vylingas.
Tu— kultūros ir prekybos
Centras Europos rytuose;
Tautų gerbūvio kūrybos
Akstinas šituos kraštuose.
Tavo žmonės augšti, puikūs;
Moterys— tiesiog gražuolės.
Visi jie linksmi ir taikūs,—
Kol nebūsi jų užpuolęs.
Prie pilies tavo valdovų
Nuolat matosi svečių,—
Įvairių šalių atstovų,
Čia dažnai gyvenančių.
Vilniau, Lietuvos sostine;
Malonus visiems esi!
Amžiais broliai tave gynė,
Ginsime ir mes visi.---
(Iš poemos “Visgailis”)
