BOLŠEVIZMO METAI II

 

Grįžti į pradinį meniu


J. Petrėnas: Kaip reiškėsi bolševikų propaganda Lietuvoje.  A. Merkelis, Masinis lietuvių išvežimas į SSSR. Balys Vosylius, Kaip pradžios mokykla pradėjo bolševikinius mokslo metus. A. Zabitis-Nezabitauskis, Lietuvos kultūros ir meno turtų naikinimas. A. Tarulis, Lietuvos ūkio katastrofos pradžia. P. Budrys, Prekybos nacionalizacija. Gen. Št. Raštikis, Lietuvos kariuomenės tragedija. Jaun. ltn. Trečiokas, Atsiminimai iš 9 p. D. L. K. Vytenio pulko gyvenimo. P. Šeštakauskas, Karo Muziejaus vargai. Vysk. Dr. V. Brizgys, Mano santykiai su NKVD. P. Andriušis, Kaip bolševikai vertė mūsų rašytojus rašyti.Silvestras Leonas, Maskvos kalėjimuose. V. Kemežys, Žydai lietuviškoje spaudoje. A. Vilainis, Kaip žydai užvaldė lietuviškas įmones ir jose šeimininkavo. 

 


Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

 


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

BOLŠEVIZMO METAI III

 

Grįžti į pradinį meniu


Bolševikinės klastos demaskavimas. Prof. V. Krėvė-Mickevičius. Bolševiku invazija ir Liaudies Vyriausybė. Agr. Pranas Mickus. Liaudies Seimo rinkimų duomenų klastojimas. Dr. A. Garmus. Lietuvos įjungimas i SSSR — Maskvos diktatas.  Liudas Dovydėnas. Mano kelias i Liaudies Seimą. Henrikas Kačinskas. Liaudies Seimas — jėgos įvykių uždanga.  Romualdas Juknevičius. Liaudies Seimo nutarimai — klastos ir smurto rezultatas.  Stasė Vaineikienė. Liaudies Seimas — lietuvių tautos valios uzurpatorius. V. Biržietis. Mums lieka tik pritarti. P. Milančiūtė. Visur reiškėsi tik jėga. Jurgis Glušauskas. Negirdėtas smurtas socializmo vardu. V. Radzevičius. Rinkimai i TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Dr. A. Kučinskas. Tarybiniai metai gimnazijose. Stasys Butkus: Atsiminimai apie raudonąją karinę spaudą.Rapolas Mackonis. Bolševikų teroras, vos įžengus į Vilnių. V. Drėma. Lenkų šovinizmas bolševikų priedangoje. V. Daugnora. Tarybiniai Liaudies Teismai. Ats. ltn. M. Valavičius. Enkavedistų replėse. 

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius

 

Grįžti į pradinį meniu


 

 

Komunizmo galutinis tikslas — pasaulinė revoliucija

Marksas ir Engelsas savo Komunizmo Manifeste išdėstė teoretinę komunizmo programą. Leninas savo keliu tą programą papildė, kaip komunizmas turi tvarkyti valstybės reikalus ir kaip reikia eiti prie pasaulinės revoliucijos. Šia proga tenka pažymėti, kad dauguma Rusijos valdovų nebuvo rusai, taip ir Leninas nebuvo grynai rusų kilmės, nors sovietų propaganda jį tik rusu vadino, slėpdama jo mišrią — ruso, mongolo, žydo kilmę.

 Grįžtant prie Lenino praktinės komunistinės programos, reikalinga pacituoti keletą jo svarbesnių išsireiškimų. "Partija niekad neatmetė teroro ir mes jo niekad negalime atmesti. Teroras yra viena karinės operacijos formų... Komunistai turi apvaldyti visas formas, taikydami savo taktiką įvairioms sąlygoms"

Leninas apie tautų apsisprendimo teisę: "joks marksistas, neišsižadėjęs socializmo ir pagrindinių marksizmo idėjų, negali paneigti, kad socializmo interesai yra aukščiau negu tautų apsisprendimo teisė...

 

Partizanų kovų tikslai

Pagrindinis tikslas buvo — prarastos nepriklausomybės atstatymas. Kaip jau minėta Ribentropo-Molotovo Pakto skyriuje, Lietuva nepriklausomybę prarado pasekmėje dviejų Europos didžiųjų imperialistinių jėgų slaptame susitarime. Taip vadinamas demokratinis Vakarų pasaulis Atlanto Chartos dokumente ir pavieniais jų vadų pareiškimais, pradėjo karą su tikslu atstatyti senas Europos valstybių sienas: kaip anksčiau minėtas, Dzūkijos partizanų vado A. Ramanausko pareiškimas rodo, jog Lietuvos partizanai išėjo į kovą su Sovietų Sąjunga tik laikinam laikotarpiui, kol Vakarų pasaulis įgyvendins savo duotus dokumentinius pažadus. Tačiau Vakarų demokratinis pasaulis, vietoje įvykdytų pažadų, išdavė Lietuvą ir kitas Rytų Europos tautas.

Vesdami kovas su okupantu, partizanai pirmoje eilėje stengėsi apsaugoti Lietuvą nuo surusinimo-kolonizacijos.

 

Partizaninių kovų išvados

1. Kai kurie sovietiniai istorikai kaltina partizanizmą, sukėlusį masinius lietuvių išvežimus. Šis partizanų kaltinimas neturi jokio istorinio pagrindo. Pirmieji Maskvos valdovų išvežimų planai Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo paruošti tik spėjus tas respublikas okupuoti dar 1939 m. Nr. 001223. Šiuo planu buvo numatyta departuoti visą "antitarybinį" elementą, arba dar vadinamus liaudies priešais. Toliau, jau pagal Maskvos nurodymus, buvo paruoštas ir to "antitarybinio" elemento smulkus sąrašas: a) visų nekomunistinių partijų nariai, ūkinių ir kultūrinių organizacijų nariai, b) visi buvę valstybės aukšti pareigūnai, kariuomenės bei teismų,

c) visi, dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę ir prieš Sovietinę Lietuvą (1918-1919), d) visi studentiškų organizacijų nariai, e) visi, buvę pagerbtieji, žemvaldžiai, prekybininkai, verslininkai, krautuvininkai, viešbučių savininkai, f) visi asmenys, išmesti iš komunistų partijos už antipartinius nusikaltimus, g) visi pabėgėliai, emigrantai bei politinių pabėgėlių giminės, h) kunigai bei aktyvūs tikybinių organizacijų nariai, i) buvę "Raudonojo Kryžiaus" organizacijos nariai ir lenkų pabėgėliai, j) užsienio firmų atstovai, darbdaviai bei buvę užsienio atstovybių darbuotojai, firmų ir bendrovių darbuotojai, k) žmonės, turėję ryšius su užsienio kraštais, įskaitant pašto ženklų rinkėjus bei esperantininkus. Štai koks išvardintų "liaudies priešų" sąrašas. Partizanai šiame sąraše neminimi, nors jų Raudonosios Armijos užimtose Lietuvos vietovėse buvo 1918-1919 m. Kad partizanavimas nėra išvežimų kaltininkas, svarbiausias įrodymas yra vienas iš didžiausių išvežimų, įvykęs 1940 m. birželio 14-15 d.d., pareikalavęs daugiau kaip 30.000 aukų. Jis vyko Lietuvoje tuo metu, kai prieš bolševikinę valdžią partizanai nebuvo iššovę nei vieno šūvio! Peršasi išvada, kad tie sovietiniai istorikai, kurie bandė įrodyti, kad partizanizmas sukėlė išvežimus, nebuvo susipažinę net su sovietine išvežimų istorija. Išvežimai būtų vykę, net jei partizanavimo ir nebūtų buvę, nes pagal Markso-Lenino politinę liniją "liaudies priešus" reikėjo sunaikinti, o juk ne visi "liaudies priešai" ėjo į partizanus: vadinasi Marksizmas be vežimų negalėjo apsieiti.

2.    Partizaninės kovos, trukusios virš aštuonerių metų, parodė begalinę lietuvių tautos Tėvynės meilę, patriotizmą-nacionalizmą. Šios kovos pagimdė būsimus pogrindžio judėjimus ir atskirų asmenų kovingus pasireiškimus prieš komunizmą (smulkmenas žiūrėk skyriuje "Kas sukūrė Sovietų Sąjungą ir kas ją sunaikino").

3.    Lietuvos partizanines kovas stipriai rėmė tautos dauguma. Tas pademonstravo visam pasauliui komunizmo, kaip valdžios, niekingumą ir jo okupacijos neteisėtumą.

4.    "Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, kariuomenė rytoj vis tiek žygiuos į Lietuvą..." Tai buvo Molotovo žodžiai Juozui Urbšiui, įteikiant Lietuvai ultimatumą naktį į 15-tos dienos birželį 1940 m., kada Lietuvos vyriausybė dar to ultimatumo nebuvo gavusi ir per 9 valandas privalėjo į jį atsakyti..! Šis Molotovo pareiškimas buvo praktiškas karo paskelbimas Lietuvai, kuriame mūsų partizanai vėliau kovojo. Pagal Ženevos konvenciją 1949 m., okupantas užimtoje teritorijoje neturi teisės: a) įvežti svetimų gyventojų, b) išvežti vietos gyventojus, c) naudoti vietos gyventojus priverstiniams okupanto tikslams, d) imti vietos gyventojus į kariuomenę. Sovietų Sąjunga buvo pasirašiusi šią konvenciją, todėl Lietuvos partizanai teisėtai vedė kovą prieš šios konvencijos laužymą.

5.    Tauro Apygardos partizanų Aušrotų kolonizacinio kolchozo likvidavimas prisidėjo prie Lietuvos kaimo surusinimo sustabdymo. Tai buvo vienas iš veiksnių dėl ko ir šiandien, nežiūrint milžiniškų lietuvių tautos naikinimo pasekmių, lietuvių tauta gali pasididžiuoti, turėdama net 80% savo tautiečių naujai atkurtoje valstybėje.

6.    Statistikos duomenimis, 1992 metų lietuvių vedybų skaičius yra 24.690 ir iš jų mišrių vedybų tik 1358 arba 5,5 %. Turint galvoje virš 50 metų okupaciją, buvo begalinis pasišventimas savo tautai, prie ko, be abejonės, prisidėjo ir didvyriškos partizaninės kovos.

 

Asmenys ir organizacijos, prisidėjusios prie Sovietų S-gos sukūrimo

Marksas ir Engelsas, paskelbdami Komunizmo Manifestą ir Marksas su savo knyga “Kapitalas" sudarė teorinius pagrindus Sovietų S-gai.

Leninas su gausiais raštais, liečiančiais komunistinės Valstybės tikslus, santvarką, ūkį, vidaus ir užsienio politiką bei revoliucinę taktiką užbaigė komunistinės Valstybės sukūrimo planą. Leonas Trockis, Raudonosios Armijos vadas ir Jukums Vacietis, 9 latvių pulkų vadas, kovodami atskirai po beveik keturių metų nugalėjo Caro armijos baltuosius generolus. Iš aukščiau pateiktos tik dalinos medžiagos sunku pasakyti, kuriam iš jų tenka "garbė" baltųjų rusų nugalėjimas — Trockiui ar Vaciečiui?

Paskelbti 1918 m. bolševikinės Rusijos svarbiausios administracijos sąrašai rodo, kad sionistai sudarė apie 69% to meto valdžios.

    Atskirai reikalinga paminėti daug prie komunizmo įsteigimo Rusijoj prisidėjusius tris asmenis, tai: Staliną, Molotovą ir Kaganovičių. Jie, Leninui ir Trockiui gyvenant užsieny, įdėjo visas pastangas ne tik paties komunizmo, kaip Valstybės sukūrimo carinėj teritorijoj, bet jie visi trys yra daugiausia atsakingi už tuos milijonus išžudytų nekaltų žmonių.

 

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

 

 

 

Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams)

 

BOLŠEVIZMO METAI IV

 

Grįžti į pradinį meniu


Gen. St. Raštikis: Lietuvos Šaulių Sąjungos likvidavimas. A. Merkelis: Lietuviai kariai bolševikų teisme. A. Vilainis: Apie NKVD tardymo metodus. Petras Budrys: Tarybinė prekyba. Povilas Budreika: Bolševikų ranka Lietuvos pramonėje. Pulk. M. Kalmantas: Kalėjime. Liudas Dovydėnas: Netolima praeitis. VI. Rodzius: Bolševikų plėšikavimai lietuvius tremiant. VI. Minvydas: Dar apie susižinojimo kontrolę Lietuvoje. Km.: Kaip raudonarmiečiai atiminėjo medžioklinius šautuvus. J. Tr.: Vieno asmens kaltė turėjo būti primetama visai šeimai.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 

 

 

K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Kaip buvo praeity, taip yra dabarty ir taip bus ir ateity, jog tie, kuriuos aplinkybės pašaukia veiksmingai atstovauti savo tautos idealams bei imtis atsakomybės kovai vairuoti, šią lemtingą pareigą atlikę, dar turi ir papildomą įpareigojimą, būtent — pateikti tautai raportą apie atliktą darbą. Tai yra reikalinga tam, kad būtų palengvintas darbas mokslininkui objektyviai užfiksuoti pasiektus rezultatus istorijos puslapiuose, jei jie to verti, ir, antra, kad būtų pateikta priaugančioms kartoms autentiškos medžiagos, suteikiančios patirties tolimesnei kovai už tuos pačius tautos idealus.

Man, šios knygos autoriui, buvo lemta ne tik eiti atsakingas Lietuvos diplomatinio atstovo pareigas jos didžiojo kaimyno — Vokietijos Reicho — sostinėje Berlyne, kuomet Lietuva tapo 1940 metais birželio 15 d. Sovietų Rusijos klastingai raudonosios armijos jėgomis okupuota (prieš bent kokią teisę), bet taip pat buvo lemta imtis iniciatyvos protesto žodžiu ir realesniais veiksmais padėti Tėvynei - Lietuvai gelbėtis iš tos, ją ištikusios, didžiosios nelaimės.

Ar aš šią nelengvą funkciją, kuri kilo iš Lietuvos atstovo pareigos ginti Lietuvos interesus bei jos valstybinę nepriklausomybę ir kuri buvo susidėjusių ano meto aplinkybių Berlyno postui padiktuota, tinkamai atlikau, — ne man pačiam apie tai spręsti: tesprendžia apie tai tas, kas teiksis pavartyti šių mano atsiminimų — raporto — puslapius ir susipažins su ten paduotų dokumentų nuorašais ir gausiais gyvų liudininkų parodymais apie anuos reikšmingus įvykius ir mano vaidmenį juose.

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: