Grįžti į pradinį meniu
Sako, kad kareivių žūdavo daugiau nei partizanų, bet tai buvo menka paguoda lietuviui. Kaimų žmonės pasakojo, kad susirėmimuose su partizanais jie matydavo raudonžvaigždžius papulkininkius, pulkininkus. Net generolų juostomis besididžiuojantys vadai vesdavo pavaldinius į mūšius prieš partizanus. O tai jau ne pergalingosios raudonosios armijos pulkai, bet ištisos divizijos...
Žmonės bijojo ateinančiu išvaduotojų, nes žinojo jų žiaurumą. Jį buvo patyrę 1941 metų birželio 15d., kai į sunkią tremti buvo išvežti tūkstančiai kaimų ir miestų inteligentų.
Mūsų parsidavusi valdžios viršūnėlė 1944 m. liepos 5 dieną paskelbė LTSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo, LTSR liaudies komisarų tarybos ir LKP(b) CK atsišaukimą, kuriame be kita ko melavo:"... Per trejus metus vokiečiai ir jų bendrininkai nuodijo lietuvių tautos dvasią ir sąmonę niekingais melais apie tariamus „bolševikų žiaurumus". Dabar jie ypač smarkauja, skleisdami paskalas, esą Tarybų valdžia persekiojanti visus, kurie pasiliko vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, esą bolševikai išgabensią šimtus tūkstančių lietuvių į Rusijos gilumą ir panašias nesąmones (...) Netikėkite tais hitlerininkų gandais... “.
Šiandien dar kai kas norėtų ginti A. Sniečkaus, J. Paleckio ir kitų veikėjų išdavystes už tariamą indėli į lietuvybės išsaugojimą per dešimtis sovietinės okupacijos metų. Tai būtų pagarba žmogžudžiams, nes vien 1944 metų rugpjūčio - gruodžio mėnesiais - lietuvių išeivijos mokslininkų A. Damušio ir J. Pajaujio- Javis duomenimis (žr. 1989 12 09 „Literatūrą ir meną") - buvo nužudyta ir deportuota 37 tūkstančiai lietuvių. Tai jie, kovoję ir žuvę Lietuvos žemėje prieš raudonuosius okupantus, tą lietuvybę ir išsaugojo. Nors pastarųjų metų politiniai įvykiai, sujaukę Lietuvos gyvenimą, nuvilia...
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
|
Web - html |
 |
|
PDF |
 |
|
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams) |
 |
Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 
Grįžti į pradinį meniu
RAINIŲ TRAGEDIJA
1940-1941 m. sovietinio teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukomis tapo apie 31 tūkst. LIETUVOS RESPUBLIKOS gyventojų, iš jų beveik 20 tūkst. žmonių (12560 lietuvių, 2202 žydai, 2003 lenkai ir t.t.) buvo išvežta į GULAG' o lagerius ir tremtį. Tremtyje ir lageriuose mirė 5157 tremtiniai ir kaliniai, 595 kaliniams buvo įvykdyta mirties bausmė. 7360 žmonių likimas iki šiol nežinomas. 1941 m. birželio 22-28 d. beveik 1 tūkst. kalinių ir civilių gyventojų (99 % - lietuviai) buvo nužudyta Lietuvoje, taip baigėsi paskutinė ir pati kraupiausia sovietinės okupacijos savaitė. Išžudę šimtus lietuvių, sovietiniai okupantai užleido vietą naciams. Pasikeitė teroro ideologija, kryptis ir mastai, bet Lietuvos gyventojai (šį kartą - pirmiausia žydai) buvo ir toliau naikinami.
Iš NKGB ir NKVD 1941 m. birželio 22-28 d. vykdytų lietuvių žudynių išsiskiria Telšių kalėjimo politinių kalinių nukankinimo istorija. Tai vienintelės žudynės, kurių liudytojų neliko nė vieno. Pagrindinis žudynių organizatorius ir vykdytojas Petras Raslanas, Lietuvoje kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, Maskvos srityje, Balašichos mieste.
Kas įvyko Telšių kalėjime ir Rainių miškelyje 1941 m. birželio 24-25 d., kokie Lietuvos piliečiai tapo pačių sadistiškiausių kankinimų aukomis, yra papasakota 1942 m. išleistoje knygoje „Žemaičių kankiniai". Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras netrukus išleis naują Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais paremtą knygą apie Rainių tragediją. Šiuo metu skaitytojui pristatoma 1949 m. J. Padaubiečio Pitsburge (JAV) išleista knyga „Telšių kankiniai", kurioje pateikti liudijimai, dokumentinė medžiaga iki šiol išlaikė savo vertę.
Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arvydas Anušauskas
REDAKTORIAUS ŽODIS
Lietuvių tauta amžiais didvyriškai gynė savo laisvę, kovojo už savo tėvynės nepriklausomybę, už teisę gyventi. Darbštūs ir gabūs lietuviai sukūrė daug Grožio, Tiesos ir Gėrio vertybių. Raudonasis priešas atėjęs visa tai sunaikino, paženklindamas mūsų tėvynę liūdesiu, didžiom aukom ir kančia.
Jie atėjo su kankinimo įrankiais, baisesniais už senovės barbarų, sėdami visur terorą ir mirtį. Motinų ir kūdikių širdys plyšo iš skausmo, matant kruvinas nekaltų žmonių, savo tėvų ir brolių skerdynes.
Čia aprašoma baisioji skerdynių naktis Telšiuose, kur komunistai įsiutusiu žvėriškumu ir negirdėtu žiaurumu nukankino mūsų brolius lietuvius.
Tepalieka amžiams užrašyta ši skausmo istorija, težino visas pasaulis komunistų žiaurumą.
Lietuva nemirs, ji vėl prisikels ir gyvuos, eidama šviesos ir tiesos keliu.
Ši knygutė yra pirmasis “Lietuvių Žinių” leidinys, kuris pasieks kiekvieną mūsų laikraščio skaitytoją ir plačiąją Amerikos lietuvių visuomenę, uždegdamas kiekvieno širdį didesne meile savo tėvynei Lietuvai.
Tėvas Barnabas Mikalauskas, O.F.M.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
|
Web - html |
|
|
PDF |
|
|
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams) |
|
