Partizanai: istorija ir dabartis

ESTAI LAISVAJAME PASAULY

• Dešimtoji Estijos gyventojų dalis Vakaruose • Politinė organizacija • Estų veikla Švedijoj • 1000-čio studentų studijiniai darbai • Laisvųjų estų grožinės literatūros gajumas.

Kai 1944 vasarą, žinomomis aplinkybėmis, prasidėjo trečiasis nūdienės Pabaltijo tragedijos veiksmas, didelė estų tautos dalis pajudėjo į Vakarus. Kiek žmonių iš tikrųjų mėgino pasitraukti iš Estijos, niekas tiksliai nežino. Tik aišku, jog ne visiems tatai pavyko. Staigus sovietinių armijų veržimasis ir akla, pabaltiečių laisvės siekimams priešinga nacių politika daugeliui sukliudė pasiekti tikslą — laisvuosiuos Vakarus. Vieni žuvo fronto ugnyje, kitus priglaudė nerami Baltija, dar kiti kelyje pakliuvo sovietams į nagus.

Tuojau po karo V. Vokietijoj buvo apie 40.000 estų, maždaug lygiai pasiskirsčiusių amerikiečių ir anglų okupacinėse zonose. Tai su šiais Estijos vaikais nevienas ir mūsų to paties likimo išeivių susitiko, artimai susipažino ir bendradarbiavo. Jų dauguma vėliau persikėlė į JAV ir Kanadą, gi likučiai išsklido po platųjį pasaulį. Kiek mažesnę estų dalį karo sūkuriai nubloškė Švedijon. Apie 18.000 čia tiesiog atplaukė mažais žvejų laivais ir motorlaiviais, 7.000 atvyko per Suomiją. Jų skaičių papildė dar 7.000 švedų kilmės Estijos piliečių, kuriems išvykti okupacinė valdžia leido. Tuo būdu iš viso užsienyje atsidūrė apie 72.000 estų, t. y. viena dešimtoji dalis tėvynėje likusių tautiečių.

Šiuo metu didžiausias estų skaičius gyvena Švedijoj — maždaug 22.000 (be minėtų 7.000 švedų kilmės Estijos piliečių). Toliau seka JAV — 14.000, Kanada — 13.000 Australija — 6.000, Anglija — 3.500, V. Vokietija — 3.500. Apie 3.000 gyvena išsisklaidę po įvairius kraštus ir žemynus.

Nors pasitraukusiųjų tarpe buvo įvairių visuomenės sluoksnių bei padėties asmenų, tačiau stiprų nuošimtį sudarė inteligentai ir kvalifikuoti profesionalai. Antai, 1944 rudenį Švedijoj atsidūrė 110 universiteto dėstytojų, apie 500 mokytojų, 40 dvasininkų, 120 menininkų bei rašytojų, 550 inžinierių bei kvalifikuotų technikų, 500 medicinos personalo, virš 1.000 vadovaujančių ūkinio gyvenimo asmenų, be to, nemažas skaičius žymių krašto politikų bei visuomenininkų. Gausių inteligentinių pajėgų dėka nebuvo sunku greitu laiku sukurti ištisą tautinių organizacijų tinklą laisvajame pasaulyje.

Estų tautinės tarybos (ERN) oficialiais duomenimis, laisvoje pasaulio dalyje šiuo metu veikia maždaug 600 įvairaus dydžio ir pobūdžio estų organizacijų: Europoje — 260 (vien Švedijoj 180), Š. Amerikoj — 230, Australijoj ir N. Zelandijoj — 25, kituose kraštuose — 80. Trumpoje apžvalgoje neįmanoma viso to apžvelgti. Bent prabėgomis tenka paliesti estų organizacinį gyvenimą Švedijoje, nes čia jie ypatingai gyvai reiškiasi ir sudaro pačią gausiausią pabaltiečių grupę, su kuriais negali lygintis ne tik saujelė lietuvių, bet ir žymiai skaitlingesni latviai.

ESTŲ TAUTINĖ TARYBA

Tai centrinė politinė organizacija, kuriai vadovauja buv. Respublikos prezidentas A. Rei. Ji sudaryta 1947 m. septynių politinių grupių koalicijos pagrindu ir remiasi plačiais visuomenes sluoksniais. Kas treji metai susirenka kongresas, kuriam priklauso virš 600 atstovų, jų tarpe po 15 iš kiekvienos politinės grupės, buvę parlamento ir vyriausybės nariai, kultūrinio bei profesinio gyvenimo vadovai, vietinių bei užsienio bendruomenių atstovai. Kasmet šaukiamas visumos susirinkimas, kuriame dalyvauja 196 nariai, jų tarpe po 10 atstovų iš kiekvienos politinės grupės, vietos ir užsienio atstovai ir t.t. Šalia prezidiumo veikia centrinė vykdomoji įstaiga su 4 komisijomis: politikos, kultūros, informacijos ir organizacijos bei viešųjų santykių reikalams. Tarybos būstinė yra Stockholme, o jos atstovai veikia Danijoj, Norvegijoj, Prancūzijoj, Kanadoj (Toronte ir Montrealy) ir JAV (išlaiko informacijos tarnybą).

Su ERN glaudžiai bendradarbiauja eilė kitų organizacijų, k. a.: Europinio sąjūdžio estų tautinis komitetas, Estų egzilų teisininkų komisija, Estų parlamentarų grupė, V. ir R. Europos jaunimo tarybos atstovybė Skandinavijoje, Baltų komitetas Švedijoje, PET delegacija Stockholme, Tarptautinio krikščioniškajai kultūrai ginti komiteto sekcija Skandinavijoj, estų koalicinis savaitraštis Teataja.

Be to, taryba leidžia biuletenius estų ir švedų kalbomis, specialių leidinių seriją, o drauge su estų ir latvių informacijos centrais biuletenius spaudai švedų, anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis.

Specialiai informacijos reikalams apie Pabaltijį ir ypač Estiją skirtas Estų tautinis fondas, įsteigtas 1946 m. remiamas pačių estų aukomis ir turįs apie 2.000 nuolatinių rėmėjų. Jo dėka, bendradarbiaujant su ERN ir latviais, išleista daug propagandinės medžiagos, išspausdinta keliasdešimt knygų bei biuletenių įvairiomis kalbomis.

ESTŲ ORGANIZACIJOS IR JŲ VEIKLA

Kituose kraštuose veikia įvairios organizacijos, kurių tikslas derinti įvairiopą visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Seniausia ir žymiausia tokio pobūdžio organizacija yra Švedijos estų komitetas, įsteigtas 1944 m. Jį sudaro 50 tiesiogiai rinktų narių, kiti skiriami jam priklausančių organizacijų po 1 nuo 100 narių. Garbės nariai neturi balso teisės. Komitetą remia švedų įstaigos, išlaiko dalį jo pareigūnų, pripažįsta jo išduodamus dokumentus, kaip juos pripažįsta ir užsienio atstovybės. Prie komiteto veikia organizacinių, visuomeninių, švietimo reikalų komisijos, moterų sekcija. Artimai bendradarbiauja su Estų šalpos centru, kuris rūpinasi tautiečių šelpimu Švedijoj ir Vokietijoj, siuntiniais Estijon ir Sibiran. Be to, veikia invalidų fondas, vasaros stovyklų, jaunimo, arkiv. J. Kopp fondai.

Kituose kraštuose veikia šios bendrinės organizacijos: JAV — Estų tautinis komitetas, Estų pasaulinė taryba ir Laisvosios Estijos komitetas, Kanadoje — Estų centrinė taryba, V. Vokietijoj — Estų centrinis komitetas, Anglijoj — D. Britanijos estų sąjunga, Australijoj — Estų draugijų taryba.

Tuoj po karo Švedijos pabėgėlių stovyklose veikė eilė mokyklų, jų tarpe 1 vid. m-la Švedijoj ir Vokietijoj. 1946 - 47 žiemos semestre Vokietjios u-tuose buvo 808 studentai, iš jų 63 doktorantai. Vokiečių u-tus baigė 177 asmenys, iš jų 59 gavo daktaro laipsnį. Šiuo metu laisvajame pasaulyje studijuoja apie 1.000 estų jaunuolių, iš jų 300 Švedijoj. Studentų organizacijos veikia Švedijoje, JAV, Kanadoj, Vokietijoj, Anglijoj, Argentinoj ir Australijoj. Jos visos priklauso centrinei Užsienio estų studentų sąjungai. Be to, išeivijoje veikia 18 buv. nepriklausomos Estijos studentų organizacijų, kurioms priklauso apie 3.000 narių. Daugiau negu ketvirtis iki šiol aukštąjį mokslą baigiusiųjų sudaro inžinieriai ir architektai, juos seka gydytojai ir dantistai. Apie 80 estų profesorių bei dėstytojų dirba Švedijos u-tuose. Mokslų draugijos veikia Švedijoj, JAV ir Australijoj. Jų leidžiami metraščiai: Švedijoje — 3, JAV — 2 ir Australijoj — 1. 1949 metais stambiu leidiniu buvo paminėta Tartu u-to trisdešimtmečio sukaktis. Nuo 1951 Stockholme veikia Estų studijų centras, su filosofijos ir teisių fakultetais. Čia išklausyti dalykai užskaitomi ir švedų u-tuose.

Švedijos estų mokslo draugija išlaiko Centrinį archyvą ir biblioteką, turinčią virš 3.000 tomų. Australijoj veikia Kultūros istorijos archyvas.

Per 15 metų išeivijoje estų mokslininkai paskelbė apie pusantro tūkstančio monografijų bei studijų. Estų-švedų mokslininkų bendradarbiavimo draugija iki šiol išleido 14 tomų metraščio Svio-Estonica. Estai mokslininkai savo įnašu dalyvauja ir Baltų tyrimo institute Bonoje.

GROŽINĖS LITERATŪROS MERDĖJIMAS PAVEGTOJE ESTIJOJE IR JOS BUJOJIMAS VAKARUOSE

Galbūt labiausiai laisvėje gyvenančiųjų estų kūrybinį pajėgumą liudija literatūros gajumas. 1944 - 60 m. laikotarpyje laisvajame pasaulyje pasirodė 950 estiškų knygų, iš jų apie 600 Švedijoj, 170 Kanadoj, maždaug tiek pat Vokietijoj. Štai kaip iškalbingai liudija tremties kūrybinį pajėgumą lentelė, kurioje palyginamas 1944 - 59 išspausdintų estiškų knygų ir puslapių skaičius užsienyje ir pavergtoje novelių poezijos

Šiuo metu kasmet pasirodo apie 60 naujų knygų dviejų-keturių tūkst. tiražu. Stambiausios leidyklos: Estų rašytojų kooperatyvas Lunde (Švedijoj) ir Orto leidykla Toronte (Kanadoj). Be to, dar veikia 8 mažesnės leidyklos, kurių viena iš naujo leidžia estų klasikus.

Švedijoj leidžiami du literatūros ir kultūros žurnalai Tulimuld (Lunde nuo 1950) ir Mana Goteborge nuo 1958). Kultūros ir literatūros klausimais taip gi rašo Stockholme leidžiamas federalistų žurnalas Vaba Eesti ir Australijos literatūros žurnalas Olion. Veikia Estų rašytojų sąjunga ir Estų Pen-klubas.

Iš Estijos pasitraukė apie 200 muzikų, kurių pusė gyvena Švedijoj. Iš vyresnės kartos pažymėtinas prof. J. Aavik ir tarptautinio garso kompozitorius E. Tubin.. Iš jaunesniųjų gražiai reiškiasi: K. Raid ir A. Sömer (JAV), K. Kasemets (Kanada), H. Olt ir D. Krull (Švedijoj). Dirigentas O. Roots vadovauja Bogotos simfoniniam orekstrui Kolumbijoj, 1948, 1954 ir 1958 m. Švedijoj buvo surengtos Dainų šventės, kuriose pasirodė 16-18 chorų su 500 - 600 dainininkų. Amerikoje rengiamos Estų dienos, kurių programos išpildyme dalyvauja iki l. 000 asmenų.

Apie 100 menininkų toliau kuria Vakaruose. 1946 m. Stockholme parodoj 49 estų dailininkai buvo išstatę 305 kūrinius. Per 15 metų viso surengta apie 120 įvairių parodų, iš jų 70 Švedijoj. Estų menininkų draugija 1954 m.    išleido veikalą Estonian Art in Exile su 38 dailininkų trumpos biografijom ir darbų reprodukcijom.

Apie 100 teatro žmonių gyvai reiškėsi Vokietijoj ir Švedijoj. Nuolatinės teatro grupės veikia Švedijoj, JAV, Kanadoj ir Australijoj. Didesnėse kolonijose veikia mėgėjų teatrai. Per 15 metų pastatyta 40 įvairių scenos veikalų, suruošta 350 spektaklių, kuriuos žiūrėjo 85.000 žmonių.

LAISVŲJŲ ESTŲ SPAUDA

Pagaliau negalima užmiršti spaudos, kurioje atsispindi visa politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo kūrybinė veikla. Pirmas estų savaitraštis pasirodė dar 1943, kai Suomijon atbėgo didesnis skaičius estų, vengusių vokiečių karo tarnybos. 1944 rudenį pasirodė dabartinis koalicijos savaitraštis Teataja. Šiuo metu laisvajame pasaulyje išeina 12 estų laikraščių, jų tarpe vienas dienraštis, ėjęs 1944-58 m. švedų vyriausybinės socialdemokratų partijos dienraščio Stockholms -Tidningen priedu. Nuo 1959 teko prisiglausti prie provincijos liberalų dienraščio Eskilstuna Kuriren. Vokietijoj tebeleidžiami du laikraščiai: Eesti Ra-da ir Voitleja. Be to, leidžiama 10 žurnalų iš kurių paminėtini visuomeninio pobūdžio federalistų organas Vaba Eesti ir socialdemokratų Side, jaunimo žurnalas Tulehoidja, moterų Triinu (Toronte).

Estų žurnalistų s-ga veikia Švedijoje, ir JAV, palaiko ryšį su V. ir R. Europos egzilais žurnalistais.

Julius Vidzgiris

• Ankstesnis
• Sekantis