Baltijos kelias

Prieš 10 metų Baltijos kelias išvedė tris pavergtas tautas į laisvę ir nepriklausomybę. Prisimenant šį nuostabų ir amžiams į istoriją įrašytą žygį, iš Lietuvos rašo Petras Zabitis. Spausdiname čia trumpą ištrauką iš jo prisiųstos apybraižos.

Virš Gedimino kaino sklandė baltas, švytintis angelas. Jis plėtėsi, didėjo, pavirto į nesuskaičiuojamą gausybę šviesos žvaigždučių. Leidosi žemyn ir krito į susirinkusią minią ant žmonių galvų. Balti žvaigždučių spinduliai pasiekė žmonių sielas, sušildė širdis, atgaivino jausmus, sužadino protą. Šviesos ir tiesos spinduliai užliejo žemės kerteles. Ir štai - šviesos sriautas plečiasi, didėja ir pavirsta į Baltijos kelią, ryškėja ir tampa didžiule šviesos autostrada, kuri lekia pašėlusiu greičiu į saulę, į šviesą, artėja į laisvę ir gėrį. Baltijos kelias - tai audringa šviesos jūra. Jis plečiasi, išsilieja iš krantų, užlieja dangaus gelmes. Skęsta žmonių minios, pradingsta Gedimino kalnas, pasislepia Katedra. Pro rūkus nušvinta trispalvė, ryškėja Pilies kontūrai. Pro juodų debesų prarają blyksteli akinanti saulės šviesa...

Trimitininkai skelbia žmonijai gėrį, taiką ir vienybę, kviesdami visus į Baltijos kelią. Jie skelbia viltį ir tikėjimą atgimstančiai Lietuvai, kad sutvirtintų jos didžiulį norą tapti laisva ir nepriklausoma...

Į darnias kolonas jau rikiuojasi Baltijos kelio dalyviai. Aukšti Katedros bokštai rodo jo kelią, o toli matosi ir jis pats, kuris knibždėte knibžda kaip gyvas skruzdėlynas. Žmonės stovi atkaklūs, išdidūs, tvirtai susikabinę rankomis. Gyva rankų grandinė nusitęsusi nuo Vilniaus, per Rygą iki Talino. Žmonių siena atitvėrė blogį nuo gėrio, šviesą nuo tamsos, laisvę nuo okupacijos.

O dangaus toliuose lėtai plaukia, supasi balta Katedra. Apsupta auksinių rūkų, linguojasi ji žydrose dangaus gelmėse. Toli priekyje išnyra visoje savo didybėje Baltijos kelias, į kurį pasuka, artėja didžiulis debesų laivas, lėtai siūbuodamas į šonus, nešamas neramių audringų vėjų. Virš galvos apsiniaukęs dangus, bet priekyje šviečia Baltijos kelias, į kurį dabar skuba laivas. Ant kelio žmonių minios mosuoja rankomis, plevena skarelėmis, kviečia laivą greičiau priplaukti. Žmonių akys nukrypsta į laivo bures, kur aukso raidėmis išrašyti žodžiai: Lietuva, Latvija, Estija. Žmonių minios, perskaičiusios užrašą, garsiai skanduoja: Lietuva, Latvija, Estija bus laisva, bus laisva! Didžiulis, baltas laivas grakščiai išnyra iš audringo dangaus okeano, priplaukia Baltijos kelią ir sustoja. Visi sulipa į fantastinio dydžio laivą, kuris iškelia baltas bures ir nuplaukia į spindinčią dangaus mėlynę, į šviečiančią saulę, į artėjančią aušrą, į laisvę ir nepriklausomybę.

Petras Zabitis