LAIŠKAI IŠ LIETUVOS—APIE LIETUVĄ
Laiškai iš Lietuvos. Visi jie buvo rašyti po praeito rudens Seimo rinkimų Lietuvoje. Rašo giminės, draugai, pažįstami, išlieja savo širdį, neviltį... Beveik visuose jaučiamas kažkoks liūdesys, kad žmonės tėvynėje pasidarę nebegalvojančiais, kad materija nugalinti idealizmą, kad tauta esanti dvasiškai palaužta. Kituos laiškuose skaitome nuoseklią įvykių analizę, juose rašoma apie žmones, kurie nebeturi tikro lietuvybės jausmo, kuriems rūpi tik skaldyti ir valdyti, kurie jau nuo seno išmokę klastingai išprievartauti tautos valią.
Kadangi tie laiškai rašyti ne žurnalui, o privatiems asmenims, laiškų siuntėjų pavardės nespausdinamos.
Užhipnotizuotas apakimas
Rinkimai įvyko... Dešinieji viską padarė, kad pralaimėtų. Apakimas buvo fantastiškas, niekas adekvačiai realybės nesuvokė, o kurie suvokė, buvo apšaukti priešais. Didelė bėda, kad nebuvo sukurta jokios normalios dešiniosios partijos. Visus dešiniuosius hipnotizavo charizmatinė Landsbergio figūra, lyg ir savaime galinti garantuoti ir darbo ir rinkimų sėkmę...
Padėtis, be abejo, tapo gerokai komplikuota. Šiaip ar taip, tame LDDP sąraše yra daug abejotinų žmonių, neduok Dieve, jeigu jie sieks revanšo... Beje, mano nuomone, jeigu LDDP sustiprins savo pozicijas, jinai turėtų greitai skilti į ortodoksus ir pragmatikus...
V. D. - Vilnius,
1992, lapkritis
Kad tik valdyti!
...Seniai sakiau, kad klaidinga galvoti, jog Lietuva jau laisva. Dažnai koktu klausytis įmantrių mūsiškių prelegentų kalbų, už kurių slepiasi arba politikos neišmanymas (liberalai), arba tarnystė valdininkų partijai, o per ją — buvusiai metropolijai. Šita valdininkų partija paskutiniais dešimtmečiais įsiurbė gabius mūsų žmones, tačiau juos suluošino. Kalba jie lietuviškai (su biurokratiniu žargonu), bet lietuvybės jausmo dažnas nebeturi. Beje, jiems visiškai svetimi ir komunizmo idealai. Kad tik valdyti! Partinė disciplina, administracinė ar pinigų galia — kad tik valdyti! Jie grobia (jų žargonu — privatizuoja) valstybės turtą ir tampa bankininkais, verslininkais. Dėl marksizmo idealų niekas nerauda, nes niekada tų idealų neturėjo.
Ir štai... jie vėl sugrįžo į valdžią, kas galėjo tikėtis? Dabar iškiliai filosofuojantys liberalai gūžčioja pečiais. Vėlu. Reikėjo tai numatyti ir neleisti griauti AT darbą, stabdyti reformas, išvogti (atsiprašau, privatizuoti) kolūkių turtą, sujaukti žmonių protus (nes televizija ir spauda iš esmės buvo jų rankose).
Prisimenu pokario trėmimus, turgaus aikštėje sumestus ir išniekintus jaunų vyrų lavonus. Šitos partijos, kuri daugiau ar mažiau paveldi atsakomybę už tautos genocidą, sugrįžimas į valdžią yra istorinis spjūvis į veidą komunistinio režimo aukoms. Gal kas pasakys, kad tokia rinkėjų valia. Ne, ši valia buvo klastingai išprievartauta...
J. K. — Kaunas,
1992, gruodis
Skaldyk ir valdyk
... Rinkimuose dalyvavo 17 politinių organizacijų. Tai rodo, kad faktiškai veikė „skaldyk ir valdyk" principas... Vadinama demokratija buvo dažnai panaudojama sukiršinimui — piktam. Štai vienas pavyzdys iš daugelio, kaip ta demokratija buvo panaudota: buvo skubi būtinybė, kad priimti iš užsienio naftos žaliavą, Klaipėdoje įrengti terminalą (specialias linijas — vamzdynus). Bet prasidėjo piketai, trukdymai demokratijos vardan... Visoje Lietuvoje tebeveikia buvusi partinė struktūra ir partiniai kadrai. Žinoma, Lietuvos žmonių kantrybės susilpnėjimui ir rinkimų rezultatams turėjo ir sausa vasara, šaltas ruduo, prieš rinkimus nutrauktas ar žymiai sumažintas iš Rytų aprūpinimas energetiniais ištekliais, staiga pakeltos įvairioms žaliavoms kainos, šalti butai bei karšto vandens neturėjimas.
Pagaliau ir Katalikų Bažnyčia faktiškai nuo rinkimų problemų visiškai nusišalino, išskyrus tik keletą dvasininkų. Matyt, kad Bažnyčiai patiko buvusi per 50 metų jos padėtis...
E. M. — Kaunas,
1992, gruodis
Sutrumpėjo Baltijos kelias
Esu šoke. Apmaudu, kad daugeliui Baltijos kelias sutrumpėjo nuo nosies ligi burnos. Duok Dieve, kad atsikvošėtų! Baisu pagalvoti, jeigu reiks „daugumos" valia klampoti dar vieną Dantės „pragaro" ratą. O vis per tai, kad maža ir maža. Dvasios skurdžiai!
G. U. — Panevėžys
1992, gruodis
Pasidarėm negalvojančiais
...Kodėl taip atsitiko, kad žmonės, kurie pradėjo pertvarką Sąjungoje, kurie padėjo ją sugriauti, dabar vėl pasirinko ateitį drauge su buvusiais bolševikais. LDDP nariai šaukia, kad nevadintų juos komunistais, kad jie nieko bendro su jais nebeturi. Norėtųsi tuo tikėti, bet aš ir daugelis žmonių tam netikim.
Prieš rinkimus ypač kaimo vietovėse ir rajono centruose labai pablogėjo gyvenimo sąlygos. Man teko būti rinkiminės komisijos nariu, vaikščioti po butus: padėtis buvo tikrai bjauri, daug kur lauke kūrendami malkomis virė valgį ir keikė valdžią. Ar tai buvo specialiai padaryta, kad iššaukti žmonių nepasitenkinimą? Tuo pačiu visur sklido kalbos, kad atėjęs Brazauskas viską pertvarkys, bus vėl naftos, dujų ir pigios dešros, padidins atlyginimus, sumažins kainas. Čia ir pasirodė mūsų neišprusimas, nesupratimas paprasčiausių ekonomikos dėsnių, kad be tikro našaus darbo nieko nebus...
...Tie 50 metų sovietinės tvarkos ir mums įkaltos jų ideologijos padarė tai, kad mes praradome tautinę savigarbą, prasigėrėm, pasidarėm negalvojančiais žmonėmis, kuriems svarbiausia pilnas pilvas ir gerklė. Mes nenorim dirbti, bet norim staigiai praturtėti, gyventi kaip Vakaruose, todėl daug kas nesiskaito su priemonėm savo tikslui pasiekti. Dabar nebaudžiamos vagystės, plėšimai, įvairios finansinės aferos, nes jei visus tektų bausti, nebeužtektų vietų kalėjimuose.
Z. J. — Kaunas,
1992, gruodis
Reikia griežtesnės rankos
.. .O kad tauta dvasiniai palaužta, matyti iš šių rinkimų rezultatų. Tačiau tikėkite, kad ne visa. Labai nedidele persvara telaimėjo kairiosios jėgos, ir tik dėlto, kad visą laiką sistemingai kaltino p. Landsbergį dėl visko. Ypač kaimo žmonių tarpe buvo įtikinta, kad dėl visko kaltas Landsbergis, nors iš tikrųjų kolūkius išgrobstė ir išvogė laimėjusios rinkimus partijos atstovai.
Šiandien mes esame susirūpinę, ką rinkti prezidentu, kai prezidento rinkimai organizuojami taip greitai. LDDP, buvusieji komunistai, skuba, kol dar neišryškėjo, kad jie Lietuvą stumia į dar didesnę ekonominę krizę. Mūsų akys krypsta į išeiviją ir galvojame iškelti kandidatu į prezidentus gerb. poną Lozoraitį. Būtų įdomu išgirsti jūsų išeivijos nuomonę. V. Landsbergis yra didelis humanistas, aukštos kultūros ir labai švelnaus būdo. Šiuo metu reikia Lietuvai tvirtesnės ir griežtesnės rankos. Dabartiniai ponai deputatai iš LDDP tą ranką pradeda rodyti, tačiau jų tvirtumas — ne atkurti Lietuvą, o ją dar labiau sugriauti...
Dirbu Sąjūdyje... (matau, kad) trūksta kuklių darbininkų, kurie stengtųsi vienyti tautą, o ne skaldyti į atskirus lagerius. Paprasčiausiai, trūksta krikščioniškos kultūros ir gerumo. įpratę per tiek metų įtarinėti ir vengti kito žmogaus, ieškoti priešų, kad šiandien sunku daug kam kitaip mąstyti...
J. St. — Vilnius,
1992, gruodis
Nesuprantama diplomatija
... Aš nebemiegu naktimis ir labai pergyvenu dėl savo tautos, kuri dar neatbudusi iš komunistinio miego. Sunku patikėti, kad žmonės dėl materialinių sunkumų atsisako savo laisvės ir iškovotų pozicijų... Kiekvienas žiūrime tik sau naudos — Tėvynę pamiršom, kurioje gyvenam. Jau yra žmonių, kurie nežino, kas jie esą. Daugumas Lietuvos žmonių nebelabai tiki į Dievą, retai vaikšto į bažnyčią, arba visai neina... Socialoginiai tyrimai parodė, kad už komunistus daugiausia balsavo kaimo žmonės ir darbininkija, mažiausiai inteligentija. Vakarų sociologai buvo nustebinti tokia didele apklausos paklaida. Tas rodo, kad mūsų žmonės įpratę meluoti ir nesako tiesos — ne iš baimės, o iš įpratimo...
...Gal girdėjote ginčus dėl dr. K. Bobelio kandidatūros. Man nelabai supratama, kad jis šliejasi prie nelabai aiškios kompanijos ir yra palaikomas kairiųjų jėgų. Gal jums geriau žinoma, gal čia diplomatija
.. D. G. — Vilnius
1992, lapkritis
Dantės „pragaro" posmais
...Sveikinu jus su šv. Kalėdomis! Jei dar galite džiaugtis, džiaukitės nors jūs; jei dar trokštate ramybės, turėkite ją nors jūs! Mes paspyrėme koja laisve ir nepriklausomybe, tad dabar esame graužiami rūpesčio, kaip čia pirmiesiems pripulti prie lovio, kaip sugriebti kuo daugiau visokios naudelės, žadėtos prieš rinkimus. Fortūna ne visiems vienodai maloninga: kas sugriebs, o kas ir pabadauti turės. Atvirai pasakius, badas jau prie daugelio durų stovi...
... Skaitau Dantės „Pragarą" ir kelis kartus perbėgu akimis vieną posmelį: Florencija, raudok! Tau begėdystė išpuikusių ateivių primesta, ir tu vien turtų geismą tepažįsti! Ir kažkaip norisi parafrazuoti, kad tiktų mūsų dienoms: Lietuva, raudok! Tu begėdystę pasirinkai pati ir tu vien turtų geismą tepažįsti!
Aną dieną perku turgelyje bulves. Klausiu žmogelį, iš kur jis atkakęs. Atsako, kad iš Šiluvos.
„O, — sakau, — tai šventos bulvelės!"
— „Aha, — atsako žmogelis, — atvažiuokit pasižiūrėti, kaip toji šventa vieta atrodo. Nė vieno doro žmogaus ten nebelikę. Visi prasigėrę, prasivogę ir prasipaleistuvavę. Per Šilines visos trobos ūžė nuo samav gono". Taip ir prisiminiau vieną kaime pamėgtą dainelę: , Samanę' maukiam iš stiklinių / Ir verkiam šunį apkabinę, — / Kaip liūdna kaime Lietuvos / Be komunizmo, be Maskvos!
J. S. Vilnius,
1992, gruodis
Nebeiškentėme
...Mūsų naujienos liūdnokos. Prieš visą pasaulį verkšlenome, kad 50 metų mus engė komunistai, o dabar tuos buvusiuosius išrinkome į seimą. Prisimenu, kai atgimimo pradžioje mūsų Landsbergis prieš didžiulę žmonių minią aiškino, kad ateityje laukia dideli sunkumai. „Ar iškęsite?" — paklausė. „Iškęsime", — visi vienu balsu atsakė. Tačiau gyvenimas parodė kitką...
...Dabar beliko griaužti nagus ir laukti geresnių laikų. O tas jūsų Bobelis jau sėdi seime su kairiaisiais ir padeda jiems kilnoti rankas. Nebesuprasi, kas čia darosi.
J. O. — Palanga,
1993, Nauji Metai
Laimi gryna materija
Jau po visų rinkimų ir pas jus, ir pas mus. Man gėda rašyti iš Lietuvos, kai čia įvyko toks košmariškas reiškinys. Buvau vienos rinkiminės komisijos nare, jau girdėjom iš ateinančių žmonių, kas dedasi kitur, pernakt skaičiavom balsus. Buvo daug žmonių, kažkaip vienas kitą palaikėme. Tik išėjusi į gatvę po viso to šurmulio, likusi viena su savimi, supratau, kas įvyko. Jie gerai buvo išstudijavę žmonių psichologiją, nes 50 m. juos valdė... Tai tikrai galinga monolitiška jėga, pasalūniškai galvojusi apie revanšą visus tuos 2,5 metų.
Anot vienos mokytojos — „čia gryna materija", juk jų pasaulėžiūra — materializmas. Ar jiems įmanoma savo gyvenimo auka vardan Lietuvos? Juk aukštesnis stilius juos baugina ir vargina, mums brangūs dalykai jiems yra nuobodūs, nenaudingi. Vienas jaunas filosofuojantis vyrukas sako, kad taip ir turėjo būti, kad taip jie greičiau nueis nuo arenos. Bet ar tokia brangia kaina perkama Lietuvos nepriklausomybė?..
A. A. — Anykščiai,
1992, lapkritis
