AR TOKIA LOGIKA REMIASI VISA VEIKLA?
SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS
1977 gegužės 28-29 d.d. Čikagoje vyko Lietuvių Krikščionių Demokratų sąjungos konferencija, kuri aprašyta paskutiniame “Tėvynės Sargo” numeryje (1977 nr. 2). Po pranešimų ir vadovaujančių organų perrinkimo buvo simpoziumo forma pravestos diskusijos tema — “LKDS veiklos šių dienų uždaviniai ir jaunosios kartos veikla”. Pareiškimus padarė moderatorius Pranas Razgaitis, kun. dr. Juozas Prunskis ir Stasys Rauckinas. Pareiškimų tekstai žurnale paskelbti ištisai.
Kun. J. Prunskis ramiai įvertino situaciją ir padarė eilę sugestijų krikščionių demokratų veiklai pagyvinti.
Stasys Rauckinas, pradžioje apkaltino neįvardintas grupes ar žmones, “kurie, įsigalėdami LB, nepritarė, kad į laisvinimo darbą būtų kviečiamas jaunimas”, bet toliau, kaip ir Prunskis, laikėsi simpoziumo temos ribose ir pateikė gerą pluoštą pozityvių minčių jaunimui į krikščionių demokratų veiklą įjungti ir Lietuvos valstybingumo sąmonei ateinančioms kartoms perduoti. Politinėje-visuomeninėje veikloje susidariusią JAV-se situaciją vertina blaiviai:
“Šiame įtarinėjimų, kaltinimų, šmeižtų antplūdyje krikščionys demokratai turėtų visu griežtumu atmesti tokią beprasmę maišatį, kviesti visuomenę ir organizacijas bei veiksnius imtis visų reikiamų priemonių šiai “kovai” sušvelninti ir siekti susipratimo, susitaikymo . . .
Krikščionys demokratai turėtų imtis tarpininko pareigų ir ieškoti galimybių veiksnių nesantaikai pašalinti. Neieškoti kaltininkų, bet rasti geriausią išeitį į susitaikymą”.
Stasys Rauckinas, gaila, visai nepanorėjo pažvelgti į nesutarimus keliančias priežastis. Juk kivirčus keliančių priežasčių pašalinimas atneša tikrą taiką, o ne mechaniškas vienų kitiems rankų ištiesimas. Vieną, kivirčus keliantį ir ne tik susitarti, bet net tartis nenorintį veiksnį S. Rauckinas savo laiku yra labai teisingai charakterizavęs:
“Netenka stebėtis, kad visuomenėje auga pažiūra, jog Altą yra pasidarius uždara organizacija, kuri į visuomenės keliamas pastabas nekreipia reikiamo dėmesio, lyg Altą būtų ne visuomeniniu pagrindu sudarytas veiksnys, bet pats sau teisę kuriantis organas” ... “Turime faktų, kad Altą kitų iniciatyvos ne tik neremia, bet bando neigti” Alta yra pasidarius daugiau uždara organizacija nei visų lietuvių organizuota visuomene atstovaujantis veiksnys” . . . ir t.t. (Citatos paimtos iš “Tėvynės Sargo” 1963 m. nr. 1/23).
S. Rauckinas apie tą organizaciją taip kalbėjo tada, kai jai vadovavo šviesus lietuvis-patriotas Leonardas Šimutis, kuris nebuvo padaręs priesaikos “būsiu Altos pirmininku, kol sugriausiu Bendruomenę”.
Tuo metu taip pat krikščionių demokratų vienas iš vadų, dr. K. Šidlauskas, Altoje neatstovavo Tautinei Sandarai ir dr. L. Kriaučeliūnas, neolituanų veikėjas, — Lietuvos vyčiams. Taigi, šiuo metu padėtis Altoje yra blogesnė negu 1963.
Netenka abejoti S. Rauckino nuoširdumu, kai jis siūlo LKDS-gai imtis taikintojo vaidmens. Bet tarpininkas turi stovėti šalia kivirčų. Ir sunku prileisti, kad S. Rauckinui būtų nežinomi tie kd veikėjai, kurių elgesys visuomeninių santykių drumstime ne tik nepagirtinas, bet vargu pateisinamas.
Kurią pusę yra pasirinkusi LKD sąjunga, jau rodo šios konferencijos sveikintojų sąstatas. Kaip “TS” rašoma, konferenciją sveikino R. JAV LB (t.y. “reorgų” — F. Ž.) atstovas S. Dubauskas ir “Naujienų” redaktorius M. Gudelis (!). Pastarojo garbei net priimta rezoliucija: "Pareikšti padėkų mūsų lietuviškai spaudai, ypač kuri, ir būdama mums ideologiškai tolimesnė, parodė bendro intereso supratimų”.
Konferencijos rezoliucijų komisija, atrodo, negirdėjo išmintingo S. Rauckino kvietimo “neieškoti kaltininkų”, bet juos “surado” tikrojoje Lietuvių Bendruomenėje. Kaip kiti paklausys kad ir gero kvietimo, jei saviškiai ignoruoja?
Prano Razgaičio pranešimo tekstas tur būt per nesusipratimą pateko į “Tėvynės Sargo” redaktoriaus rankas. Jis turėjo būti įteiktas ten dalyvavusiam Martynui Gudeliui ir atspausdintas “Naujienose”. P. Razgaitis primena tą japonų kareivį, kuris Filipinų salose dar tebekovojo prieš Ameriką, nors karas jau prieš 30 metų buvo pasibaigęs. Jis drąsiai “tiesina” ne tik Algimanto Gečio, bet ir prof. Antano Maceinos logiką, nors kalba visiškas nesąmones. Jei Gečys būtų siūlęs organizuoti kitą Altą ir prof. Maceina 1958 kitą Vilką, tai Razgaitis savęs ir “Tėvynės Sargo” savo logika nebūtų apjuokęs. Dabar, deja, taip įvyko.
LKD sąjungos konferencija parodė, kad krikščionyse demokratuose nuotaikos dar stipriai drumstos.
Fab. Žirgulis
