AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS BANKROTAS

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

Amerikiečių kongresas ir kanadiečių gegužinė

Šiaurės Amerikos lietuviai turėjo 1969 metų rugpiūčio mėnesio paskutinį savaitgalį (rugpiūčio 30, 31 ir rugsėjo 1 dienomis) du didesnius įvykius: Amerikos Lietuvių Taryba organizavo ir pravedė savo trijų dienų septintąjį iš eilės Amerikos Lietuvių Kongresą (šie politiniai suvažiavimai šaukiami maždaug kas penkti metai) Detroit'o mieste (Michigan steite), o Kanados Lietuvių Bendruomenė turėjo savo poros dienų XV-tąją metinę Kanados Lietuvių Dieną Hamilton’o mieste (Ontario provincijoje), šie įvykiai turėjo skirtingus tikslus. ALT-bos ruošiamo kongreso, kaip kad patys organizatoriai skelbė, tikslas buvo “pademonstruoti Amerikos lietuvių vieningumą kovoje už Lietuvos išlaisvinimą ..Kanadiečiai rinkosi į savo metinę šventę be ypatingesnių tikslų, o tik susitikti pažįstamų, pasilinksminti ir pasikalbėti vienu ar kitu aktualesniu lietuvišku ar Lietuvos klausimu. (Kodėl Kanados lietuviai nepadaro tų savo vadinamų Kanados Lietuvių Dienų didžiulėmis demonstracijomis dėl Lietuvos laisvės? Dabartinės jų tos metinės šventės yra tik didžiulės gegužinės saviesiems. Red.). Kanadiečiai dalyvių skaičiumi (jei skaičiai šiuo atveju kaiką reiškia) bent 10 kartų pralenkė amerikiečius: ALT-bos skaitlingiausiame parengime dalyvavo apie 300 asmenų, o kanadiečių — apie 3.000 dalyvių.

Vakuumas politiniame darbe

Ar JAV-bių lietuviams neberūpi Lietuvos laisvinimo reikalai ? Toli gražu taip nėra! Nekaltintina dėl to JAV-bių lietuvių visuomenė: ji moka ir skaitlingai dalyvauti ir dosniai paremti pozityvius darbus bei žygius. Šio taip vadinamo kongreso nepasisekimo priežastimi buvo ALT-bos pati vadovybė. Šis nepasisekęs politinis suvažiavimas aiškiai parodė, kad Amerikos Lietuvių Taryba yra praradusi JAV-bių lietuvių visuomenės pasitikėjimą. Nė vienas geros valios lietuvis neturėtų džiūgauti dėl šio kongreso nepasisekimo, o rimtai pagalvoti ir pasvarstyti, kas turėtų užpildyti tą vakuumą, atsiradusį JAV-bių lietuvių politinio darbo srityje.

Tolimesnis visuomenės apgaudinėjimas

Nesinori būti pranašu, bet reikia manyti, kad ALT-bos vadovybės žmonės ir dar vienas ar kitas jos aklas rėmėjas mėgins teigti, kad šis kongresas pademonstravęs lietuvių vienybę, kad JAV-bių lietuvių visuomenė pasisakiusi šimtaprocentiniai už ALT-bos rėmimą, kad buvusios nusmaigstytos gairės dideliems ateities darbams kovoje dėl Lietuvos laisvės ir t.t. ir t.t. Bet tai bus niekas kitas, o tik lietuvių visuomenės tolimesnis apgaudinėjimas ir klaidinimas.

ALT-bos vadovybės žmonės parodė nemaža pastangų, organizuodami ši suvažiavimą. Vykdomojo komiteto nariai apvažinėjo beveik visas didesnes lietuvių bendruomenes su pranešimais ir kvietimais į kongresą. Lietuvių visuomenės susidomėjimas tais "pranešimais” bei "kvietimais” buvo beveik visur labai mažas. ALT-bos vadovybės žmonės vengė liesti opesnius tos organizacijos klausimus, neatsakinėjo į klausimus (Philadelphijoje ir kitur dėl "laiko stokos”.

Pastangų buvo parodyta daug, bet tuo pačiu buvo įnešta į lietuvių visuomenę daug erzelio, skaldomojo elemento bei trinties. ALT-bos vykdomojo komiteto nariai eilėje vietovių akcentavo, kad ALT-ba tikrai galėtų pilnai pajudėti, jei JAV-bių LB Centro valdyboje nebūtų Broniaus Nainio; tai, žinoma, irgi neprisidėjo prie kongreso pasisekimo. ALT-bos vadovybė ignoravo JAV-bių LB Centro valdybą ir net nepakvietė jos į kongresą. JAV-bių LB Centro valdyba po visų tų užgauliojimų ir ignoravimo parodė didelio džentelmeniškumo ir "šalto kraujo”: išleido specialų aplinkraštį LB apygardoms ir apylinkėms, jame ragindama visus lietuvius dalyvauti kongrese.

Ryšių stoka su įtakingais amerikiečiais

ALT-bos vadovybės žmonės dažnai skelbia ir kartoja, kad tik jie turį gerus ryšius su įtakingais krašto pareigūnais. Kongresas to nepatvirtino. ALT-bos vadovybei nepavyko atsikviesti į savo suvažiavimą nė vieno įtakingo ar žinomesnio amerikiečio. Buvo bandyta gauti JAV-bių viceprezidentą Spiro T. Agnew. Nepavyko. ALT-bos vadovybės nariai bandė atsivilioti į Detroitą senatorių Barry Goldwater. Nepavyko. Buvo bandyta atsikviesti mažiau žinomus (kongresmaną Gerald Ford ir kitus), atsisakė ir tie dalyvauti. Niekas nebando džiūgauti dėl to, o tik norima konstatuoti faktą, kad ALT-bos žmonės neturi beveik jokių ryšių su įtakingesniais amerikiečiais. Didžiulė tragedija: politinės akcijos vienetas be jokių ryšių su krašto politiką vairuojančiais asmenimis!

Nepriimti jokie veiklos planai ateičiai

Niekas nė nelaukė kokių nors veiklos planų priėmimo šiame ALT-bos suvažiavime. Tai turėjo būti didžiulė demonstracija kovai dėl Lietuvos laisvės: čia turėjo kalbėti įtakingiausi krašto pareigūnai, rašyti Lietuvos bylos kėlimo ir gynimo reikalu žinomesni amerikiečių laikraštininkai, kalbėti Lietuvos laisvės reikalu amerikiečių televizijos ir radijo komentatoriai. To nebuvo, ir kongreso tikslas liko neatsiektas.

Kam iš viso reikėjo to poros šimtų lietuvių (pranešimuose ir paskaitose dalyvavo tarp 150 - 190 asmenų) poros dienų pašnekesiams. ALT-bos vadovybės narių ir jų parinktų žmonių pareiškimus, pranešimus ir paskaitas buvo galima paskelbti spaudoje. Vadinamiems kongreso atstovams (ar delegatams) nebuvo daug laiko pareikšti savo sugestijų ar pageidavimų. Kritiškesnio žodžio ALT-bos “veiklai” nebuvo. Į kongresą buvo suvažiavę tie, kurie beveik pilnai pritaria ALT-bos "veiklai”. Visi tie, kurie galėjo turėti sugestijų, pageidavimų, patarimų, rekomendacijų ar kokių nors planų ateities veiklai, buvo ALT-bos vadovybės ignoruoti ir į suvažiavimą nepakviesti.

ALT-bos vadovybės ateities žingsniai

Geros valios lietuviai tikrai nelinki ALT-bai mirties, niekas nenori jos likviduoti. Jei ALT-ba užvers savo knygos lapus, visa kaltė kris dėl to tik ant tos organizacijos vadovybės ir ją sudarančių organizacijų pečių. ALT-bos dabartinės vadovybės organizuotas ir pravestas taip vadinamas kongresas parodė, kad šis vienetas mažai beturi gyvybės ženklų. Padėtis yra kritiška, bet nėra visai beviltiška.

Didžiosios krašto organizacijos (kartais net ir JAV-bių vyriausybė), atsiradus didesnėms problemoms, sudaro iš specialistų specialias komisijas (“task force”, “blue ribbon commission” ir vadinamas kitais vardais) tų problemų pilnam išnagrinėjimui ir išvadų ir pasiūlymų padarymui. ALT-bai yra būtinybė sudaryti panašią komisiją. Į ją reiktų pakviesti pajėgiausius politinio darbo žinovus, nuoširdaus ir patriotiško nusiteikimo lietuvių darbuotojus.

Ar ALT-bos vadovybė turės drąsos prisipažinti, kad organizacija yra tikrai sunegalavusi ir būtinai reikalinga nemažos operacijos? Ar ALT-bą sudarančios organizacijos ir vienetai tokiam vadovybės sprendimui pritars ? ALT-bos ateitis yra jos vadovybės ir sudarančių organizacijų ir vienetų rankose.

K. Taujenis