LEITENANTAS ADOLFAS EIDIMTAS
Vienas įžymiausių Lietuvos Laisvės Armijos kūrėjų ir organizatorių yra Lietuvos kariuomenės karininkas Adolfas Eidimtas. Gimęs 1915m. Žemaitijoje, Telšių apskrityje, Žarėnų valsč, Smilgių kaime, gausioje ūkininko Boleslovo Eidimto šeimoje.
Baigęs Telšių gimnaziją, 1935m. Adolfas įstojo į Lietuvos karo mokyklą Kaune, kurią baigęs leitenanto laipsniu 1938m, gavo paskyrimą būtinai karo tarnybai į Kauno Jonušo Radvilos husarų pulką.
Adolfas Eidimtas, 1940m. Nuotr. iš šeimos archyvo
Rusams okupavus Lietuvą, husarų pulkas buvo išformuotas ir Itn. A.Eidimtas perkeltas į Vilnių. Ten susikūrė slapta antisovietinė karininkų organizacija, kurioje dalyvavo ir ltn. A.Eidimtas. Prasidėjo areštai, buvo suimtas ir A.Eidimtas. Susirgęs dizinterija, buvo perkeltas į užkrečiamųjų ligų ligoninę Antakalnyje, saugant ginkluotam sargybiniui Bet, padedant sužadėtinei Gabrielei Milvydaitei, A.Eidimtas iš ligoninės pabėgo. Pailsėjęs ir sustiprėjęs pas pažįstamus Rimavičius Ukmergėje, A.Eidimtas pasitraukė į Vokietiją.
Į Lietuvą grįžta, prasidėjus karui 1941m. birželį. Grįžęs vedė Gabrielę Milvydaitę ir apsigyveno pas ją Matkaičių dvare, 7 km nuo Radviliškio. Netrukus buvo paskirtas Radviliškio miesto burmistru ir šias pareigas ėjo iki antrosios sovietinės okupacijos 1944m. Tačiau jį labiau domino kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, negu darbas savivaldybėje. Jau 1941m. A.Eidimtas užmezga ryšį su savo bendraminčiais ir ima burti Lietuvos Laisvės Armiją (LLA). Šios organizacijos kūrėjai rinkdavosi Kaune, Žemaičių g. 66 (dabar 88), Gabrielės Milvydaitės name. To namo viename bute gyveno kompozitorius Juozas Pakalnis su šeima, kitas butas buvo tuščias, nes G.Milvydaitė-Eidimtienė tada gyveno Matkaičių dvare. Tuščias butas buvo patogi vieta susirinkimams. Vėliau į šį butą persikėlė gyventi vyresnioji Adolfo sesuo Antanina Eidimtaitė. Ten dažnai lankydavosi ir jaunesnioji Adolfo Eidimto sesuo Marija Eidimtaitė. Abi seserys prisimena, kaip ten susirinkdavo kokie 5-6 vyrai Vienas iš jų dažnai pasilikdavo ir su Adolfu ilgai kažką tardavosi - braižydavo. Tai buvo Kazys Veverskis. Jį vadindavo - Seniu. Senis dažnai atvažiuodavo iš Vilniaus, o A.Eidimtas iš Radviliškio, ir abu susitikdavo Žemaičių 66 arba Savanorių prospekte 142. Ten, trečiame aukšte, gyveno vyriausioji sesuo Barbora Eidimtaitė-Taujenienė su vyru Liudu Taujeniu. Ten pat gyveno ir jaunesnioji Adolfo sesuo Marija. Šiame bute dažnai svečiuodavosi Kazys Veverskis-Senis ir susitikdavo su Adolfu Eidimtu. K.Veverskis-Senis dažnai čia ir nakvodavo. Su Adolfu užsidarę abu ilgai tardavosi Kartą, K.Veverskiui išvykus, Adolfas pasakė: "Jeigu išliksime gyvi, tai K.Veverskis bus Nepriklausomos Lietuvos prezidentas", — prisimena Marija Eidimtaitė-Railienė.
Seserys S. ir G.Milvydaitės. Nuotr. iš šeimos archyvo
Grįždamas iš Kauno į Matkaičius, Adolfas visada gabendavosi didžiulius bagažus. Niekas nė nepagalvodavo, kas ten buvo. O ten būdavo naujutėliai ginklai šautuvai, revolveriai, automatai, lengvieji kulkosvaidžiai Kur jis juos gaudavo ar pirkdavo — nepasakodavo. Tik kartą prisipažino, jog "eidamas pro vokiečių saugumo pastatą (Kauno Kultūros rūmai) jausdavau tam tikrą įtampą", — prisimena Marytė Eidimtaitė-Railienė. Gerai, kad viskas baigdavosi gerai. Matkaičių dvaras tada tapo ginklų arsenalu. Ginklai buvo kaupiami būsimoms kovoms už Lietuvos laisvę.
Tuos ginklus Matkaičiuose globojo, slėpė ir dalijo visos šiaurės Lietuvos ir
Žemaitijos LLA apygardoms jaunesnis Adolfo brolis Stasys Eidimtas, kuris buvo to dvaro ūkvedžiu.
Stasys Eidimtas, žuvęs 1946m.
1944m. pavasarį rusų-vokiečių frontas smarkiai pasistūmėjo į Vakarus ir grėsmingai artėjo prie Lietuvos. Daugelis Lietuvos žmonių rengėsi bėgti į Vakarus. Vyriausioji Adolfo sesuo Barbora Eidimtaitė-Taujenienė su dukrele Vyga ir vyru Liudu Taujeniu patraukė į Vakarus. Daug buvo kalbėta ir su Adolfu. Ir jam siūlė pasitraukti su šeima į Vakarus, bet jis buvo neperkalbamas. "Palikti Lietuvą bolševikams be kovos - tai būtų nusikaltimas, o mano pasitraukimas į Vakarus būtų LLA išdavystė", - kalbėjo tada A.Eidimtas. Apie LLA Adolfas visada kalbėdavo su dideliu užsidegimu. Atrodė, kad tai buvo jo svarbiausias gyvenimo tikslas, jis pats buvo šios organizacijos siela. Adolfas buvo tvirtai įsitikinęs, kad neišvengiamas susidūrimas, o gal net ir karas tarp Vakarų sąjungininkų — JAV, Anglijos ir Tarybų Sąjungos. Jis turėjo nemažai antisovietinės literatūros anglų ir vokiečių kalbomis, kuriose aiškiai buvo reiškiamas priešiškumas bolševizmui. Jis manė, kad nugalėjus hitlerinę Vokietiją, JAV, Anglija ir Vakarų sąjungininkai pareikalaus Tarybų Sąjungos palikti užimtas teritorijas, tarp jų ir Lietuvą, tuo palengvinant kovą už Lietuvos laisvę. Tuo ilgai tikėjo visi Lietuvos partizanai, deja, padėtis susiklostė kitaip.
1944m. vasarą vis garsiau dundant patrankoms Rytuose, Adolfas su šeima ir savo artimaisiais palieka Matkaičius. Jaunesnieji broliai Stasys ir Danielius su motina apsigyvena Plungės apskrityje, Purvaičių kaime, pas motinos brolį Antaną Urboną, o Adolfas, palydėjęs sielvarto iškankintą savo žmoną Gabrielę ir vienerių metų dukrelę Dalią iki Vokietijos sienos, pats grįžo atgal į Purvaičius. Ten Adolfas buvo iki spalio pabaigos, nes nuo rugpjūčio pradžios iki spalio pradžios fronto linija sustojo Mažeikių-Kuršėnų-Raseinių-Kybartų linijoje. Lietuvos teritorija tapo padalyta į dvi dalis. Žemaitija buvo fronto linijos atkirsta, todėl LLA veiklai susidarė sunkumų. Adolfas Eidimtas nebegalėjo susisiekti su Centru, nedalyvavo Lietuvos Gynybos komiteto įkūrime 1944m. rugpjūčio mėn.
Aleksandras Eidimtas ir Petras Linkus 1920m. Širvintų ir Giedraičių karų su lenkais dalyviai. Nuotr. iš šeimos archyvo.
Tačiau, būdamas už fronto linijos Žemaitijoje, Adolfas Eidimtas atliko nemažą darbą. Jis susitikinėjo su vietinių partizanų būrių organizatoriais ir vadais. Jiems buvo dalijami ginklai, atvežti iš Matkaičių. Buvo organizuojami nauji partizanų būriai. Išsiuntęs žmoną su 5 vaikais pas gimines, į partizanų Vanagų gretas išėjo vyriausias Adolfo brolis - Širvintų ir Giedraičių kovų su lenkais 1920ra dalyvis Aleksandras Eidimtas. Vėliau jis 10 metų kalėjo Vorkutos ir Mordovijos lageriuose. Partizanų būriuose dalyvavo ir jaunesni Adolfo broliai - Stasys Eidimtas, nužudytas rusų baudėjų 1946m. Kontaučių miestelyje ir 14-os metų Danielius Eidimtas.
Sovietiniai žurnalistai, remdamiesi MKVD dokumentais, "įvertino" Adolfo Eidimto veiklą.
1983m. "Švyturio" žurnale buvo išspausdinta nemažai straipsnių apie LLA veiklą ir jos vadus. Sovietinis žurnalistas Balys Baranauskas rašo, kad "LLA buvo stambiausia buržuazinių nacionalistų hitlerinės okupacijos meto ir nuo okupantų išvaduotoje Tarybų Lietuvoje organizacija Didelį vaidmenį LLA suvaidino Adolfas Eidimtas, okupacijos metais padėjęs K.Veverskiui plėsti ir stiprinti organizacijas, o vėliau iš hitlerininkų išvaduotoje Lietuvos teritorijoje pasiskelbęs LLA vadu".
Praūžus karo frontui Žemaitijoje, 1944m. spalio mėn. pabaigoje Adolfas Eidimtas atvyksta į Kauną, susitinka su K.Veverskiu ir kitais LLA vadais. K.Veverskis informavo, kad labai pasunkėjo LLA organizacinis darbas, nes jau rugpjūčio mėn. 1944m. į Lietuvą buvo atsiųsta 4 šaulių NKVD divizija -13 000 karių, vadovaujama generolo Pavelo Vėtravo. Divizija buvo užsigrūdinusi kovose su čečėnais, ingušais ir Krymo totoriais. NKVD kareiviai tiesiog užplūdo miestelius ir kaimus. Beveik visi ūkininkai buvo kratomi Jiems aktyviai talkininkavo J.Bartašiūno įsakymu 1944 08 24 Lietuvoje sudaryti naikinamieji daliniai kuriuose nemaža buvo kriminalinių elementų. Lietuvių pavadinti "stribai" arba "skrebai", negaudami iš savo valdžios jokio atlyginimo, nuolat landžiojo pas ūkininkus, viską vogdami, ieškojo besislapstančių vyrų. Dėl to buvo nutarta LLA vadovybę laikyti Kauno mieste, taip pat ten pergabenti ir LLA archyvą. LLA dokumentai buvo slepiami Veliuonoje pas Veverskius, todėl K.Veverskis norėjo juos pervežti į Kauną. Netikėtai įvyko skaudi nelaimė. 1944m. gruodžio 28d, vežant LLA dokumentus į Kauną, ties Raudondvario tiltu žuvo nuo NKVD baudėjų LLA įkūrėjas ir vadas K.Veverskis. Jo netikėta mirtis sukėlė sumaištį LLA veikloje. Tačiau greitai visoms LLA karinėms pajėgoms ėmė vadovauti K.Veverskio pavaduotojas Adolfas Eidimtas. Gyvendamas Kaune ir naudodamasis keliais konspiraciniais butais, Adolfas slapstėsi nuo NKVD pareigūnų kelis mėnesius, vadovaudamas LLA. Ryšiams palaikyti jam tada daug padėjo jo vyresnioji sesuo Antanina Eidimtaitė, gyvenusi G.Milvydaitės name Žemaičių 66. Jai dažnai tekdavo eiti pas nepažįstamus žmones ir nunešti arba parnešti reikalingą medžiagą. "Kartą paprašė mane Adolis nueiti į Vilijampolę pas p. Žemaičius ir parnešti iš jų gautą paketėlį", — prisimena Antanina Eidimtaitė-Paškevičienė. - "P. Žemaičiai gyveno prie Veterinarijos Akademijos. Kai tik aš įėjau į vidų, mane pasitiko NKVD pareigūnas, kuris tuojau mane areštavo. Tačiau NKVD pareigūnai tardė mane apie mėnesį laiko, nieko iš manęs neišgavo. Po to buvau ištremta į Vorkutos lagerį, kur, nesudarę man jokios bylos, išlaikė apie pusantrų metų". Taigi NKVD sekliai blokavo visus A.Eidimto pažįstamų butus ir areštuodavo visus, kas tik su juo palaikė ryšius.
Nors Adolfas buvo pasikeitęs išvaizdą ir sumaniai slapstėsi, tačiau jam nepasisekė pasislėpti nuo įnirtingai jo ieškančių NKVD pareigūnų. 1945m. balandžio 1-2 naktį Adolfas nakvojo pas savo gerus pažįstamus Stefaniją ir Anicetą Kubilius, Savanorių prospekte. "Rytą, po pusryčių, kai tik Adolfas iš mūsų išėjo, pasigirdo šūviai ir triukšmas gatvėje", — pasakojo vėliau Stefanija Kubilienė Antaninai Eidimtaitei, jau grįžusiai iš Vorkutos. - "Aš išbėgau į gatvę ir pamačiau - gal 5 civiliais vilkintys vyrai įkėlė į sunkvežimį sužeistą ir surištą Adolfą". - Ji sakė, kad žmonės matę, kaip Adolfui buvo peršautos kojos ir jis, negalėdamas bėgti, suklupo, [kėlę auką į sunkvežimį, jie greitai nuvažiavo. Kur jis buvo laikomas ir tardomas, niekam nebuvo žinoma, nes artimieji buvo žuvę, areštuoti arba slapstėsi Tik vėliau Antaninai Eidimtaitei pavyko sužinoti, kad jis yra sušaudytas.
1992m balandžio 10d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas raštu pranešė, kad jam 1946m vasario 18d. Vilniuje įvykdyta mirties bausmė. Vėliau, 1994m. Lietuvos saugumo departamento direktorius J.Jurgelis telefonu Marijai Eidimtaitei-Railienei patikslino, kad Adolfas Eidimtas, LLA vadas, buvo nužudytas NKVD pareigūnų Vilniuje, Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje.
Dešimt su puse mėnesių jis buvo tardomas. Tikriausiai norėta išgauti kuo daugiau žinių apie LLA veiklą, apie savo ir bendradarbių iniciatyvą bei pastangas kovojant prieš okupaciją. Žinoma, apie tardymą galima daug spėlioti, bet NKVD tardymo metodai per 50 okupacijos metų tapo plačiai žinomi Tačiau Adolfo Eidimto nepalaužė. Jis pasirinko tiesos kelią, Lietuvos laisvės kovos kelią, bet ne išdavystę. Jis mirė už savo įsitikinimus, už Lietuvos laisvę.
Kai kurie veikėjai šiandieną bando įvairiais būdais šmeižti ir juodinti Lietuvos laisvės kovotojus. Tačiau ką jie berašytų ar bekalbėtų, Lietuvos laisvės kovotojų atmintis liks amžiams neišdildoma.
Pagal Antaninos Eidimtaitės-Paškevičienės ir Marijos Eidimtaitės-Railienės
prisiminimus parengė Povilas Raila.
