ŽMONĖS IR ĮVYKIAI
Prieš 5-rius metus Bostone 1994.09.13 d. mirusio dr. Juozo Girniaus palaikai buvo vėliau perlaidoti Sudeikiuose, Lietuvoje, jo gimtinėje. Šią vasarą ten lankęsis dr. V. Majauskas padarė šią dr. Juozo Girniaus kapo Sudeikių bažnyčios šventoriuje nuotrauką.
Stasio Lozoraičio, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Washingtone ir kandidato į Lietuvos prezidentus, palaikai iš Putnamo, CT buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Perlaidojimo iškilmės įvyko 1999 birželio 15 d., vadovaujant arkiv. Sigitui Tamkevičiui, dalyvaujant ambasadoriaus našlei Danielai Lozoraitienei, prez. Valdui Adamkui bei kitiems valdžios atstovams ir didžiulei miniai žmonių.
Inž. Pilypas ir Elvyra Naručiai š.m. pavasarį atšventė savo 50-ties metų vedybų sukaktį. Ta proga Šv. Sostas pakėlė Pilypą Narutį į šv. Grigaliaus ordino riterius, o Elvyrai Narutienei suteikė Pro Ecclesia et Pontifice ordiną.
Dr. Petras Kisielius, žymus Lietuvių fronto bičiulių, Į Laisvę fondo, Ateitininkų federacijos, Lietuvių Bendruomenės ir įvairiausių kitų organizacijų veikėjas, nuo pat 1952 m. dirbęs kaip gydytojas Cicero mieste, neseniai išėjo į pensiją, užbaigdamas savo ilgų metų gydytojo praktiką. Pažįstant dr. Petrą Kisielių, jo visuomeninė ir organizacinė veikla nesustos ir toliau bus tęsiama. Geriausi bičiulių linkėjimai Dr. Petrui!
Vytauto Galvydžio prisiminimus iš sovietinio kalėjimo dienų pirmaisiais okupacijos metais, dar jam būnant Utenos gimnazijos moksleiviu, išsaugotus jo brolio kun. Stepono Galvydžio, Traupio parapijos klebono, šią vasarą išspausdino „Draugo" dienraštis. V. Galvydis, gyvendamas Čikagoje, buvo uolus Lietuvių Fronto bičiulių veikėjas. Gaila, kad mirtis jį dar gana jauną pasišaukė 1971 metais.
Stasys Džiugas, Čikagos lietuvių visuomenininkas ir LFB sambūrio narys, jau kelinti metai siuntinėja išeivijoje išleistas knygas bei kitus leidinius į Raseinių gimnazijos ir Martyno Mažvydo Vilniuje bibliotekas. M. Mažvydo bibliotekai šiemet jis padovanojo didžiulį išeivijos plakatų rinkinį, šių plakatų paroda M. Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta 1999 birželio 25 d., dalyvaujant ir pačiam mecenatui.
Anatolijus Kairys, Čikagoje gyvenantis rašytojas, poetas ir dramaturgas, parašęs arti 100 įvairiausių kūrinių, šią vasarą rugpjūčio 28 d. atšventė savo 85 metų amžiaus sukaktį. A. Kairys daugelį metų buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininku, veikė Lietuvių Bendruomenėje ir LFB sambūryje.
„Draugui" - jau 90 metų! JAV lietuvių katalikų laikraštis, pradėtas leisti 1909 metais VVilkes Barre, PA, o nuo 1916 m. Čikagoje tapęs dienraščiu, jau 90 metų ištikimai tarnauja išeivijos lietuvių visuomenei. O „Draugo" spaustuvėje jau daugelį metų spausdinamos lietuviškos knygos ir kiti leidiniai, jų tarpe ir mūsų laisvę" žurnalas. Sveikiname „Draugą" ir jo vadovus!
Vladas Telksnys, buv. politinis kalinys, išleidęs „Kamino šešėlyje" 1990 m. ir žinomas kitais literatūriniais ir spaudos darbais, 1999 m. išleido savo naują knygą „Nuo Kėgžlio ligi Aluntos". Tai 280 psl. atsiminimai, daugiausia iš vaikystės dienų. Sklandžia ir vaizdinga kalba, kartais su vietine tarme aprašomas kaimo gyvenimas. Labai vaizdžiai perduodami šeimos narių charakteriai, autoriaus pergyvenimai, po daugelio klajonių grįžimas į išdraskytą tėviškę. Tiražas 300, spaustuvė Morkūnas ir Ko.
Dr. Stasys Antanas Bačkis,- Lietuvos diplomatas, ambasadorius, visuomenės veikėjas—mirė Vilniuje 1999.11.10 d., eidamas 94-tuosius metus. Buvo veiklus ir žinomas ne tik diplomatijos darbe, bet reiškėsi įvairiose organizacijose—Ateitininkų Fedracijoje, Balfe, LKM Akademijoje. Savo raštais dalyvavo spaudoje. Ne vieną kartą laiškuose buvo gražiai atsiliepęs ir apie mūsų žurnalą. Liko žmona Ona ir du sūnus— amb. Ričardas ir Viniaus arkiv. Audrys. Velionis palaidotas Antakalnio kapinėse.
Vitalija Kazilionytė, Pasvalio M. Katiliškio biblioteka, surinko medžiagą apie garsųjį žurnalistą ir partizaną Julijoną Butėną, kuris grįžo iš Vokietijos ir parašiutu nusileidęs žuvo Lietuvoje, kovodamas partizanų eilėse. Kazilionytė rašo monografiją apie J. Butėną ir vis dar laukia pastabų iš pažinojusių Julijoną Butėną.