SKAITYTOJŲ ŽODIS
Džiaugiuosi jaunimo straipsniais
Kada gaunu Į Laisvę, atydžiai ją perskaitau. šių metų balandžio mėn. 96 numerį perskaitęs nuo pradžios iki pabaigos, džiaugiuosiu taip gražiai parašytais straipsniais. Ypačiai yra džiugu skaityti jaunojo atžalyno rašinius, kaip antai Tado Gintauto Dabšio. Duok, Dieve, daugiau tokių jaunuolių kurie dirba lietuvybės labui.
Linkiu jums, mieli Lietuvių Fronto bičiuliai, ir toliau tęsti savo darbą dėl laisvės Lietuvai tėvynei. Kol būsime vieningi, joks priešas mūsų neįveiks.
Gimsta naujoji karta ir ji mato, kad dabartinėje maskolių imperijoje yra per daug visokių „načelnykų”, kurie minta iš darbininko darbo prakaito.
Gaila, kad yra ir mūsų išeivių eilėse spaudos leidėjų, kurie, vieni žiūrėdami savo kišenės, o kiti būdami, anot Dostojevskio, (rašau ispaniškai): idiotas utiles, dirba maskolių naudai.
Argentinos lietuvis
Buenos Aires
Jaunieji pasisako taikliai
Vis daugiau jaunesniųjų pasisako ĮL puslapiuose. Nr. 97 (134) du jaunųjų straipsniai (50-55 psl) yra taiklūs gyvenimiškai tikrovei lietuviškoje veikloje. Siekiame lietuvybės išlaikymo ateinančioje kartoje. Kai tie reikalai abejotinai klostosi, dejavimai neišgelbės, jei neklausysime patyrusių jaunesniųjų balso. Praeities klaidų pasekmės nebesugrąžinamos, bet pataisomos.
Jaunimo žodžius neužtenka vien su pasigerėjimu pasiskaityti — reikia juos vykdyti. Nevalia reikalauti iš jaunimo, ko mes patys nevykdėme. Žvelgiant į tikrovę, anot Gintaro Grušo (JL Nr. 97, psl. 54), reikalinga misija, o ne vien tik auklėti jaunimą istoriniais faktais ir abstrakčia meile savo prosenelių žemei.
A. Valiuškis
Pastabos perskaičius Į Laisvę Nr. 97
Jonas Kavaliūnas Lietuvos kristianizacijos istorijos faktus pristato gana objektyviai, nesumažindamas karaliaus Mindaugo Lietuvos apkrikštijimo 1251 metais su vyskupijos įsteigimu ir katedros pastatymu Vilniuje.
Minėtumėm ne 600 metų bet 735 metų Lietuvos krikščionybės jubiliejų, būtumėm dėkingi ne lenkų valdovams už tai, bet savam karaliui, jeigu Mindaugas nebūtų buvęs mūsų pačių tautiečių Treniotos ir Daumanto nužudytas 1263 metais.
Zenono Prūso „Trys Mitai” labai įtikinančiai analizuoja rusų „miglos” pūtimą vakarų liberalams. Jis perskaitęs daug žurnalistinės literatūros savo tezės tvirtinimui.
Gintaras Grušas, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas savo straipsniu atskleidžia jaunatvišką entuziazmą lietuvybės darbams ir tautos išlaisvinimui. Jam linkiu uždegti ir suburti lietuvių jaunimą minėtiems darbams.
Didysis organizatorius Leonardas Valiukas pamokančiai atsako į klausimus. Jo sugebėjimas įeiti į didžiųjų amerikiečių politikų tarpą, juos palenkti mūsų tautos išlaisvinimo reikalams yra geras pavyzdys.
Šis Į Laisvę numeris įdomus. Sėkmės naujam redaktoriui.
Dr. Antanas Razma
Joliet, IL
Už laisvę ir tiesą
Noriu pasidžiaugti Jūsų gražiai redaguojamu žurnalu Į Laisvę, kurį skaitau nuo pat pirmųjų numerių, nes artimai esu susirišęs nuo pirmųjų dienų kovos už laisvę. Dabar džiaugiuos ne tik prisiminimais, bet ir patirtimi, o labiausiai idėjos tvirtumu, kuri tebejungia mūsų jaunimą. Žurnalas Į Laisvę nemenkėja, o tobulėja ne tik technikiniu apipavidalinimu, bet ir turiniu ir leidėjų bei redaktorių didėjančiu atsidėjimu išlaikyti šį mums būtiną žurnalą iki sugrįšime į Lietuvą, parsinešdami tiek sukauptos minties, tiek rūpesčio, aukos ir dvasinės jėgos ateičiai.
Linkiu Jums ir visai kolegijai budėti šiame darbe, šioje kovoje už tautos laisvę, už krikščionišką humanizmą, kurį tamsios jėgos, jau daugiau kaip pusę šimto metų, su tokiu žiaurumu pasikėsinusios nušluoti nuo pasaulio paviršiaus. Kova už laisvę ir tiesą tegul būna mūsų gyvenimas.
A. Mauragis
Australija
Mišrios šeimos ir...
Į LaisvęNr. 97 Daina Gudauskaitė-DeToreck rašo: „Turime sutikti, kad mūsų tarpe mišrių šeimų skaičius nuolat auga ir augs ateityje."
Dalinai galime sutikti su Daina, kad lietuviškas jaunimas kurs mišrias šeimas ir tuo pačiu didesniais šuoliais nutautės negu iki šiol, nes mišrių šeimų tarpe lietuviškų prošvaisčių būna retenybė. Be to, apgailėtinas reiškinys yra tai, kad mišrių šeimų vedybos daugumoje baigiasi skyrybomis. Roseland, Čikagos priemiestyje, pasiekta net 100 procentų: aštuonios lietuvaitės tremtinių dukros ištekėjo už svetimtaučių ir visų vedybos baigėsi skyrybomis.
Jaunimas kurdamas šeimas turėtų rimčiau pagalvoti: vien meilės neužtenka. Liaudies posakis sako: Kaip pasiklosi taip ir išmiegosi.
K. Brž.
Daug sakyta, daug ko nepastebėta
Noriu pasisakyti dėl pašnekesio su Leonardu Valiuku. (JL, Nr. 97).
įspūdingas pokalbio pavadinimas „Išeivijos paskirtis ir jos pilnas realizavimas" ir dideliu šriftu surašyti svarbieji punktai daugiau skaitytojui žadėjo, negu davė. Ne kartą jau teko skaityti apie „nepakeičiamus" vadovus, apie neturtinguosius proporcingai daugiau aukojančius, apie trūkumą profesionalų ir ekspertų, apie reikalą rengti minėjimus svetimiesiems masinti, apie biuletenių menkavertiškumą ir kt. Pastebėjau ir nekuklumo dozę p. Valiuko pasisakymuose: jis save vadina ir ekspertu, ir „elder statesman", kalba apie savo „valdžios" laikus, apie garsius JAV partinės politikos žmones, kurie jį, o jis juos pirmu vardu vadino ir vakarieniauti pavadino.
Nemanyčiau, kad p. Valiuko puikybė yra vien menkystės ženklas, nes jo atliktas darbas, pravedant Baltų rezoliuciją 89-me JAV Kongrese tikrai vertas pripažinimo ir nuoširdžios visų padėkos. Jo pastangos įtraukti jaunimą taip pat mane džiugino; gaila kad L. Valiukas ilgiau neištesėjo su jais dirbti. Blogiau yra tai, kad L. Valiukas dedasi lyg aukštesnės klasės ekspertu, minėdamas kitų pavardes ir jas kvalifikuodamas. Jis senu JAV lietuvių veiksnių įpratimu nedaug ką be savęs temato. Jis nemato nei Australijos, nei Europos, nei Pietų Amerikos lietuvių, lyg jie neegzistuotų ar būtų nesvarbus. Į profesionalų ir ekspertų skaičių šykščiai įjungia „kun. Kazim. Pugevičių, Liną Kojelį ir dar gal vieną ar kitą". Tai labai neatsargus ir neatsakingas apibendrinimas. Minint Liną Kojelį, L. Valiukas neturėjo užmiršti tėvo Juozo Kojelio, kurio straipsnių pilna spauda, kurio darbai rodo rezistencini kovingumą, politinę drąsą ir idealizmą. Kas jis yra — mėgėjas, ar tas „dar gal vienas kitas”?
Man, Venezuelos lietuviui, buvo keista, kad p.L. Valiukas pašnekesy neužkliuvo už pavardės dr. Vytauto Dambravos, kurio rezistencinė veikla yra tiesiog fenomenali. L. Valiukui noriu užtikrinti, kad lietuvių tarpe niekad nebuvo ir niekur nėra asmens, kuris svetimoje spaudoje būtų atlikęs Lietuvai ir iš viso dabartinei rezistencijai tokj milžino darbą. Jis tai atlieka pasaulinio garso EI Universal dienrašty kolumnistų skyriuje be lietuvių piniginių aukų, veiksnių paramos, gal net ir be aplodismentų. To neužtenka. Dr. V. Dambrava jau pravarė tris valandines televizijos programas, kiekvieną kartą dviejuose kanaluose, keliems milijonams žiūrovų. Dr. Lenkauskas viešai pasakė, kad tokios Lietuvai skirtos programos Čikagoje lietuviai nė už milijoną dolerių nenupirktų. Jūsų bičiulis dr. Dambrava visa „perka” — veltui? šiais metais jo ir draugų pastangomis Vene-zuelos Krikščionių Demokratų partijos Nacionalinis Komitetas priėmė pirmą politinę rezoliuciją Venezuelos, o greičiausiai ir visos Pietų Amerikos istorijoje: pasiūlyti Venezuelos vyriausybei, kad Baltijos valstybių klausimas būtų pateiktas svarstyti Jungtinių Tautų Dekolonizacijos pakomisei. Net ir čia jo atliekamų darbų sąrašas toli gražu nesibaigia.
L. Valiukas sako: „Mums būtinybė yra siekti ekspertų talkos Lietuvos laisvinimo žygyje”. Apie kokius ekspertus jis kalba? Ką p. Valiukas gali geresnio pasiūlyti ar surasti, kas prilygtų porai mano suminėtų žmonių, kuriuos mes turime?! Aš esu giliai dėkingas čikagiškiui B. Baliui, kuris labai teisingai pažymėjo, kad dr. V. Dambrava užsitarnavo žymaus mūsų veikėjo — „Man of the Year” titulą.
Linkiu p. L. Valiukui ateity būti atsargesniam su savo vertinimais; privalu jam pastebėti tas retąsias mūsų tautos išimtis, lygiai kaip linkiu tautiečiams ne pavydu degti ar liūdėti, o džiaugtis ir vertinti kitų pasisekimą.
Julius Vaisiūnas
Caracas, Venezuela
MIELI SKAITYTOJAI,
perskaitę šį numerį, parašykite redaktoriui apie jį savo nuomonę — kas patiko ir kas taisytina. Redaktorius ir žurnalo bendradarbiai bei straipsnių autoriai laukia Jūsų atsiliepimo ir reagavimo, nesvarbu ar tai būtų kritiškas, diskusinis, ar prielankus žodis. Visa tai sukuria artimesnį ryšį tarp Jūsų ir redakcijos. Rašykite redaktoriaus adresu. Naujam numeriui laiškai redaktorių turi pasiekti dar prieš kovo 15.
