Partizanai: istorija ir dabartis

Laisvojo ir sovietinio darbininko padėtis

Britų studijos pateikia įdomių duomenų apie gyvenimo sąlygas komunistų pavergtoje Europoje. Duomenys gauti palyginus pačios Britanijos darbininko padėtį su Sovietų Sąjungos ir jos pavergtųjų kraštų darbininko padėtimi. Sovietų Sąjungai ir jos pavergtiems kraštams lyginti duomenys imti iš oficialių sovietinių šaltinių. Kadangi visus duomenis apie okupuotąją Lietuvą sovietai įtraukia į Sovietų Sąjungos bendruosius duomenis, tai apie Lietuvos darbininko padėtį oficialių duomenų skyrium nėra. Todėl ir britų studijos duomenų apie padėtį Baltijos valstybėse neduoda.

Britų ir sovietų darbininko uždarbis

Iš patiektų duomenų matyti, kad prieš II-jį pasaulio karą Britanijos darbininkas savo ir savo šeimos savaitės maistui (“food basket”): duonai, miltams, bulvėms, cukrui, mėsai, pienui, kiaušiniams, sviestui ir kt. riebalams, turėjo išleisti 5,36 valandų uždarbį. 1954 m. Britanijos darbininko savaitės maistui jau užtenka tik 4,21 valandų uždarbio. Tuo tarpu Sovietų Sąjungos darbininkas savo ir savo šeimos savaitės maistui (oficialiomis kainomis) turėjo išleisti 11,36 valandų uždarbį. Taigi daugiau kaip dukart nei Britanijos darbininkas, nežiūrint didelio skirtumo tarp paties maisto kokybės. Britų darbininkas jokiu būdu nesutiktų tenkintis sovietinio darbininko maistu.

 1954 m. sovietų darbininko ir jo šeimos maistas oficialiomis kainomis vietoj 11,36 valandų jau kaštuoja tik 9,12 valandų uždarbį. Tačiau, palyginus su britų darbininko 1954 m. padėtimi, sovietų darbininko padėtis 1954 m. ne tik jos neprivijo, bet dar labiau nuo jos atsiliko. Prieš karą sovietų darbininkas savo savaitės maistui oficialiomis kainomis turėjo dirbti 2,11 karto daugiau kaip britas, o 1954 m sovietų darbininkas savaitės maistui oficialiomis kainomis jau turi dirbti 2,16 karto daugiau kaip britas.

Britų ir sovietinių satelitų darbininkų padėtis

Bet ypač skandalingi rezultatai, palyginus britų darbininko padėtį su sovietų pavergtųjų kraštų darbininko padėtimi. Prieš karą Vokietijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos darbininkas savo savaitiniam maistui privalėjo dirbti daug mažiau darbo valandų kaip sovietinis darbininkas. 1954 m., po kelerių metų sovietinio socializmo, šių kraštų darbininkas savo savaitės maistui privalo daug daugiau darbo valandų, nei prieš karą,, ir, išskyrus Rytų Vokietiją, daugiau net kaip sovietų darbininkas. 1954 m. sovietų darbininkas privalėjo savosavaitės maistui 1/5 mažiau darbo valandų kaip prieš karą. Tuo tarpu Rytų Vokietijos darbininkas 1954 m. savo maistui privalo 37% darbo valandų daugiau, Lenkijos — 66%, Čekoslovakijos — 47%, Vengrijos — 40%, Rumunijos — 38.8%, Bulgarijos — 23,5% daugiau darbo valandų savo maistui nei prieš karą.

Bendras palyginimo vaizdas taip išrodo:

Uždarbio perkamoji galia

Negeresnis vaizdas ir palyginus atitinkamų kraštų darbininko uždarbio perkamąją galią prieš karą ir 1954 m. Šiuo atžvilgiu britų studijos pateikia šiokių duomenų:

Taigi britų darbininko valandinis uždarbis, palyginus su prieškariniu, pakilo 222% ir, nors maistas taip pat pabrango 150%, jo atlyginimo perkamoji galia, palyginus sų prieškarine padidėjo 29%. Sovietų Sąjungos darbininko 1954 m. oficialus valandinis uždarbis, palyginti su prieškariniu, taip pat pakilęs 66%, Jo maisto išlaidos 1954 m., palyginti su prieškarinėmis, pakilę 28% ir todėl jo 1954 m. atlyginimo perkamoji galia, palyginti su prieškarine, padidėjusi 30%. Žinoma, kai sovietų darbininko uždarbio prieškarinė perkamoji galia buvo labai žema, tai ir jos 30% pakilimas 1954 m. faktiškai gyvenimo sąlygoms labai nedaug tereiškia. Bet vis jau šį tą reiškia.

Tačiau sovietų pavergtuose kraštuose matyti aiški atžanga. Tiesa, duomenys rodo ir kai kuriuose pavergtuose kraštuose (Rytų Vokietijoj, Lenkijoj, Vengrijoj) oficialų valandinį uždarbį 1954 m., palyginti su prieškariniu, pakilusį. Bet kadangi maisto išlaidos 1954 m., palyginus su prieškarinėmis, nepalyginti daugiau yra pakilusios kaip uždarbis, tai galutinėje išvadoje 1954 m. uždarbio perkamoji galia, palyginus su prieškarine, yra smarkiai kritusi. Rytų Vokietijoje darbininkas tegali įpirkti 77% to, ką galėjo prieškariniu atlyginimu, Lenkijoje — tik 60%, Čekoslovakijoj — tik 69%, Vengrijoje — 72%, Rumunijoje — 74%, Bulgarijoje — 83% prieškarinio įpirkimo.

Kad suklaidintų Sovietų Sąjungos ir jos pavergtųjų kraštų darbininkus dėl Vakarų darbininkų uždarbio perkamosios galios, sovietai dirbtinai nuvertina Vakarų valiutą, oficialiai nustatydami 4 rublius už JV dolerį.

Vt. Vt.