Vyties kuopos archyvas

Vyties kuopos archyvas

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Laisvės Armijos nario priesaikos tekstas 
2-4. Jono Tamoliūno laiškai Andriui Dručkui 
5. Vyties kuopos partizanų laiškas Obelių klebonui
6. 1948    m. gegužės 25 d Vytauto apygardos vado įsakymas N r. 2 
7. Įpareigojimas išklijuoti atsišaukimus
8.1948    m. gegužės 30 d. Vytauto apygardos štabo atsišaukimas kaip elgtis trėmimų metu
9.1948    m. birželio 1 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 1 rinktinei
10.1948    m. gegužės 15 d Balio Vaičėno paskyrimo Vyties kuopos vadu raštas 
11. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko laiškas Vyties kuopos partizanams
12. 1948 m. spalio 15 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko tarnybinis laiškas Vyties kuopos vadui Baliui Vaičėnui
13. Vyties kuopos vado Balio Vaičėn pavedimas Juozui Streikui laikinai vadovauti kuopai
14.1948    m. gruodžio 18 d. Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie dalinio nuostolius
15. 1948 m. gruodžio 10 d Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 3 rinktinei
16.1948    m. gruodžio 15 d Balio Vaičėno paskyrimo Lokio rinktinės štabo spaudos-švietimo skyriaus viršininku raštas
17.1948    m. gruodžio 28. d Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie partizano Kazio Ramanausko žuvimą
18.1949    m. sausio 3 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 1 rinktinei
19.1949    m. sausio 4 d Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 2
20.1949    m. sausio 7 d. Juozo Streikaus paskyrimo Vyties kuopos vadu raštas 
21. Sužeidimo ženklo nešiojimo taisyklės
22 Partizanų raštuose vartojami sutrumpinimai
23.    LLKS narių einamųjų pareigų žymių projektas
24.    Balio Vaičėno Velykinis sveikinimas Andriui Dručkui
25.    BDPS Baudžiamojo statuto projektas
26.    Ištrauka iš 1949 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.27
27.    Atsišaukimas įspėjantis apie provokatorių pavojų
28.    Baltijos tautų memorandumas JTO
29.1949    m. rugsėjo 6 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 14
30.    BDPS Ginkluotųjų pajėgų štabų statuto projekto išrašas
31. LLKS Baudžiamasis statutas
32 LLKS kovotojo blaivystės pasižadėjimo pavyzdys
33. LLKS pasižymėjimo lapas
34.1949    m. spalio 26 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas N r. 15
35.    Balio Vaičėno laiškas Antaninai Dručkutei
36.    Balio Vaičėno laiškas X asmeniui
37.    1949 m lapkričio 4 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymo Nr.16 ištrauka
38-39. Balio Vaičėno ir Vytauto Dručkaus Kalėdiniai sveikinimai Anelei Dručkutei, Andriui Dručkui ir Antaninai Dručkutei
40.1950    m. rugsėjo 14 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr.10
41. Vinco Pupelio paskyrimo Džiugo rajono štabo viršininku raštas
42 1950 m. rugsėjo 22 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 11
43-44. Partizanų padėkos rašto pavyzdžiai
45-47. Įspėjimų kolaborantams pavyzdžiai
48-49. Partizanų ūkinės veiklos dokumentų pavyžiai
50.  Atsišaukimas į Lietuvos jaunimą
51.  Atsišaukimas į lietuvius dėl karo Korėjoje
52.  Atsišaukimas i lietuvius
53.  Atsišaukimas į moksleivius
54.  Atsišaukimas į bendradarbiaujančius su okupantais
55.  Atsišaukimas-įspėjimas išdavikams
56-78. Balio Vaičėno susirašinėjimas su ryšininku Romu Palivonu ir kiti laiškai
KITI DOKUMENTAI 
PERIODINIAI LEIDINIAI

Balio Vaičėno šaulio pažymėjimas

Balio Vaičėno dienoraščio fragmentas

DOKUMENTAI

1. Lietuvos Laisvės Armijos nario priesaikos tekstas

LLA PRIESAIKA

Įstodamas į Lietuvos Laisvės Armiją akivaizdoje Dievo ir visų kritusiųjų už Lietuvos Laisvę prisiekiu visomis jėgomis kovoti, dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir tolimesnės jos gerovės, kovoti, pasiduodamas organizacijos drausmei, ištikimai pildydamas vadovybės pavestą pareigą ir švenčiausiai laikydamas man patikėtas paslaptis.

Gerai žinau, kad už sąmoningą vadovybės pavestų uždavinių nevykdymą ir už paslapties išdavimą gresia mirties bausmė.

Tai ką pasižadu, tegul Dievas laikyti man padeda.

Priesaikos žodžius kiekvienas LLA narys turi mokėti mintinai.

2-4. Jono Tamoliūno laiškai Andriui Dručkui

Berniukui per (malonę)*

Sveikas, mielasis berniuk!

Seniai jau bematėm Tave ir visi išsiilgom Tavęs, siunčiame visi trys didelį banditišką sveikinimą. Petras jau baigia Tau išpiaustyti banditą. O Jonas jau būtų dabar pasiuvęs kepurę, bet nesuspėjo. Pasiūs prieš Kalėdas, taip, kad jeigu bus patogus oras mums išeiti, tai per Kalėdas galėsi špaciruoti nauja kepure.

Jonas Tamoliūnas-Mažasis Jonas

Dainas, kurios parašytos, perduok lietuvaitei ir pasveikink ją mano vardu, o geltoną voką perduok tam, kam visada perduodavai. Ir jei Tau duos laišką arba dar ką nors, būk geras neatsisakyk perduot tam pačiam geradariui, iš kurio gausi šį laišką. Parašyk laišką mums ir aprašyk apylinkės naujienas, nes mes nežinom [...] laimingai.

Linkim sėkmės.

Visų vardu
Mažasis Jonas

* Laiškas, parašytas 1945m. rudenį. Rengiant šį dokumentą spaudai, jis gana keistomis aplinkybėmis dingo. (Čia ir toliau komentarai A. Dručkaus).

Brangus Bičiulil

Seniai, labai seniai buvom susitikę, pasižadėjau Tau dažnai rašyti, bet deja...tik pirmąjį laišką gauni. Nekaltink perdaug manęs už tai, nes vos kelios dienos kaip esu savose apylinkėse. Ilgą laiką baladojausi po Latviją, Lukštus ir kitus pasviečius. Tai pirmas toks ilgas kelionės maršrutas, begyvenant šitokį gyvenimą.

Praleidom mieląją vasarėlę prieš akis vėl Žiaurioji žiema su visais savo padariniais. Nieko nepadarysi, toks jau mūsų, teisingiau pasakius, visos Tautos likimas, kad dar ilgesnį laiką turim nešti vergijos pančius. Bet nenusimink ir nepalūžk Jaunasis Drauge, kančia ir vargas tik daugiau turi užgrūdinti mus, kad išmušus valandai, galėtume geriau atsiskaityti su savo priešais. O kad laisvės valanda ateis, aš manau, Tau nereikia pasakoti, nes Tu pats tai gerai žinai.

Norėjau dar Tave pamatyti prieš žiemą, bet atrodo, kad jau nebegalėsime susitikti. Kada susitiksime sunku pasakyti, gal pavasarį, gal patekėjus Laisvės saulutei, o gal ir visai nebeteks? Ką gi gali žinoti. Bet susirašinėti, nors retkarčiais, galėsime. Man palik laišką pas tą žmogų, kuriam vasarą turėjai perduoti pinigus. Juk prisimeni koks ten žmogus yra.

Pabuvęs keletą dienų, iš savojo krašto iškeliausiu. Šią žiemą, gyvensiu žymiai toliau, negu pereitąją. Ir jau žiemos metu nebebus galimybės susitikti.

Girdėjau, kad mokysiesi. Džiaugiuosi tuo, ir nors sunkiomis sąlygomis Tau tenka mokytis, tačiau stengkis neapleisti jo. Ką užsibrėžei, tą siek vyriškai atkakliai.

Baigdamas, linkiu Tau mielasis bičiuli geros sėkmės. Nepamiršk man retkarčiais parašyti apie save.

Mažasis Jonas

Berniukui per malonę

Mielas jaunasis Didvyri!

Negalėdamas dėl ligos sutikt ir asmeniškai palinkėt linksmų švenčių rašau.

Švęsdamas džiaugsmo ir laimės šventes, kurios mums dar yra, deja, skausmo ir kraujo šventėmis, kilk stiprėk savo dvasioje, stiprink viltį šviesia Tėvynės ateitimi, susikaupk savyje, dar daugiau neapkęsk mūsų kruvinųjų priešų, būk atsargus.

Telaimina gimusis Dievulis visus Tavo darbus ir pasiryžimus ir tepadeda Tau dirbti tą rizikingą darbą t.y. mums padėjimą.

Linksmų švenčių ir laimingų 1946-ųjų metų.

Mažasis Jonas

P.S. Mielasis tik gavęs šį laiškutį pasistenk tuojau perduoti kitą, kaip žinai kam, būt gerai, jei dar prieš vakarą galėtum.

5. Vyties kuopos partizanų laiškas Obelių klebonui

Gerb. Jeronimai!*

Ilgą laiką mes su kantrumu klausėmės pasakojimų apie tai, kas dedasi Jūsų parapijoj, gerai žinodami, kad Tamsta nors esate lietuvis, savo nepadoriu elgesiu atimate savo tautiečiams paskutinį šio pasaulio kampą, kuriame ir liūdniausiomis valandomis jis galėjo ieškoti paguodos. Galvojome, kad lai-100 kas prives Tamstą prie teisingo susipratimo, tačiau tas nepasitvirtino. Todėl jaučiame pareigą pranešti, kad mūsų kantrybė jau pasibaigė ir nors esame neoficialūs valstybės gyventojai, dar esame pajėgūs pašalinti iš kelio didžiuosius kenkėjus, griaunančius mūsų moralinį, bei materialinį gyvenimą. Negalvokit, kad šis popieris rašomas tik dėl juoko. Ranka kuri rašo šias eilutes yra pasiryžusi, kad čia išdėstyti pageidavimai būtų realizuoti. Jeigu Tamsta nesijauti galįs būti geru dvasininku, patariame, kad bent geru /.../ rasit. Nenormalumai kurie pas Jus randasi, yra tiek aiškūs, kad juos komentuoti nėra reikalo. Todėl broliškai patariame (o kartu ir įsakome) laike dviejų savaičių nuo mūsų įspėjimo, tyliai apleisti mūsų šventovę ir eiti gyvenimo keliu pagal savo būdą. Patariame būti bent geru lietuviu.

Šis mūsų patarimas yra paskutinis. Jeigu jis Tamstos geruoju nepaveiks, -jo nuorašą gausit tą valandą, kuri bus Tamstos gyvenime pati nemaloniausia ir žinoma paskutinė. Neieškok paguodos Čekoj, neieškok kaltininkų arti, arba Toli, jų nerasi. Jie atsiras šalia Tamstos ne tada kai jų ieškosi, bet tada kai visai nesitikėsi.

Jeigu Tamsta užmiršai Viešp. Dievą tai žinok, kad mes jo neužmiršome ir pildydami jo valią jaučiame pareigą su Tamsta tvarkytis.

[...]

* Šis laiškas rašytas 1945 ar 1946 metais Vyties kuopos partizanų (greičiausiai paties B. Vaičėno-Lordo-Liubarto) atkeltam į Obelius klebonui, kuris vedė palaidą gyvenimo būdą ir buvo parankus okupantams. Neužilgo po šio įspėjimo kunigas Jeronimas buvo iškeltas į kitą parapiją.

6. 1948 m. gegužės 25 d. Vytauto apygardos vado įsakymas Nr.2

"VYTAUTO'' APYGARDOS VADO
ĮSAKYMAS Nr.2.

1.

Visi piliečiai privalo priglausti, paremti ir saugoti nuo išvežimo pabėgusius lietuvius.

2.

Bailiai, atsisakę priglausti besislapstančius, bus baudžiami visišku turto sunaikinimu.

3.

Tie, kurie besislapstančius išduos priešui, bus sušaudomi, kaip tautos išdavikai.

APYGARDOS VADAS

1948.V.25

7. Įpareigojimas išklijuoti atsišaukimus

Pil....................

gyv...................

Į P A R E I G O J I M A S

Tamsta esate įpareigotas pridedamus kartu atsišaukimus išklijuoti savo apylinkėje viešesnėse vietose šiomis datomis.................................................

Už šio įpareigojimo būtiną išpildymą Tamsta esate atsakomingas partizanams.

VA   
1948.V.31. 

PARTIZANŲ ŠTABAS

8. 1948 m. gegužės 30 d. Vytauto apygardos štabo atsišaukimas kaip elgtis trėmimų metu

L I E T U V I A I !

Skaudi nelaimė vėl palietė mūsų kraštą. Raudonieji kraugeriai surengė masinį lietuviškų šeimų išvežimą. Tūkstančius nekaltų lietuvių jie išplėšė iš gimtojo krašto ir ištrėmė į išbadėjusios Rusijos gilumą. Šį masinį lietuviškųjų šeimų išvežimą raudonieji okupantai nori pateisinti lietuvių tautos, atseit liau-

dies, vardu. Pikta ir melaginga propaganda komunistai bando įrodinėti, kad vežami tik lietuvių tautos priešai, kurie trukdo "ramų tarybinį" gyvenimą. Komunistų akimis žiūrint, tokie priešai yra kiekvienas lietuvis, visa lietuvių tauta, kuri trokšta laisvės ir kovoja prieš raudonąjį okupantą. Tikrumoje kuo buvo kalti tie žilagalviai seneliai ir lopšiuose gulintieji kūdikiai, kuo buvo kalti tie ramūs ūkininkai, kurie savo darbu kūrė šviesesnią ateitį. Jų ašaros, kančios ir kraujas krinta ant raudonųjų okupantų ir lietuviškųjų komunistinių išgamų sąžinių. Nors komunistai bando visa tai užmaskuoti, bet užsienis jau sužinojo apie šią lietuvių tautos tragediją. Vakarų Europos valstybių spaudoje talpinami pranešimai apie raudonąjį terorą ir masinius trėmimus Lietuvoje.

Skaudu priminti, kad šioje kruvinoje lietuvių tautos tragedijoje bolševikų varomi, lyg bevaliai pastumdėliai, dalyvavo ir nekurie mūsų inteligentai. Tuo metu, kada kaimo artojas, rizikuodamas savo gyvybe, plėšėsi iš budelio nagų, lietuviškieki inteligentai: mokytojai, agronomai, tarnautojai, su ginklu rankose varė iš tėvynės vežamą brolį. Gėda ir tautos pasmerkimas tiems buvusiems "patriotams", kurie drebėdami dėl savo kailio, paėmė, komunistų kišamą, ginklą ir prisidėjo prie mūsų tautos duobkasių.

Kartu nepaprastai džiugu, kad ši žiauri lietuviškų šeimų medžioklė komunistams visiškai nepasisekė. Didesnė dalis išvežamų lietuvių pasislėpė arba, rizikuodami savo gyvybėmis, ištrūko tiesiog iš budelių nagų. Jie pasiryžo geriau vargti ir kentėti savo gimtajame krašte, negu kęsti badą ir beprasmiai žūti Sibiro taigose.

Tautiečiai! Jūs puikiai suprantate mūsų tautą ištikusią tragediją. Šis smūgis vienodai liečia mus visus, nes nei vienas nėra saugus nuo komunistinio teroro. Tad ištieskite vieni kitiems brolišką pagalbos ranką ir stengkitės

išlikti ir padėti kitiems išsilaikyti savo gimtajame krašte.

Priglauskite, paremkite ir saugokite nuo išvežimo pabėgusius ir besislapstančius lietuvius. Suraminkite ir padrąsinkite tuos, kurie šiandien abejoja ir blaškosi. Netikėkite jokiais bolševikų pažadais ir viliojimais. Viską apgalvokite šaltu protu, atmindami, kad iš komunistų malonės nėra ko laukia. Teneatsiranda nei vieno lietuvio, kuris iš baimės ar godumo drįstų atsakyti prieglaudą ir duonos kąsnį pabėgusiam broliui, nes tokie nesusipratėliai turės skaudžiai nukentėti.

B r o l i a i ir S e s ė s, pabėgę nuo ištrėmimo: Jūs pasirodėte verti garbingo lietuvio vardo! Nesvyruokite ir nepasiduokite nevilčiai. Saugokitės pakliūti į bolševikų nagus! Vargsime, kovosime ir kentėsime savo gimtajame krašte, bet ne komunistinėje katorgoje Sibiro taigose. Iškylus reikalui, prašome kreiptis pas mus. Mes visada ir visur esame pasiruošę Jums padėti.

B ū k i m e  v i e n i n g i  i r  p a s i r yž ę !

Tremtinių maldos ir mūsų bendra napaliaujama kova atneš skaistų Laisvės Rytojų mūsų brangiajai Tėvynei - L i e t u v a i !

VA
PARTIZANŲ ŠTABAS

9. 1948 m. birželio 1 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas N r. 1 rinktinei

LP                                 Slaptas
3-čios "Vytauto" A-dos     Nuorašas
5-tos "Lokio" Rinktinės
V A D A S
Nr.1

Į S A K Y M A S   R I N K T I N E I Nr.1.

Palangos Šilelis 1948 m. birželio mėn.1 d.

1.

"Vytauto" Apygardos Vado paskyrimu iš žemiau išvardintų asmenų susidaro 5-tos “Lokio" Rinktinės Štabas ir paskirti pareigoms:

Rinktinės Vadas A U D R A
Rinktinės Vado pavad. Ž A I B A S 
Rinktinės adjutantas Ž A L G I R I S

5-osios Lokio rinktinės partizanai poilsio metu

5-osios Lokio rinktinės partizanai. Iš kairės pimas - Balys Rukštelė-Ramūnas, antras -Vijeigis Pulgis-Andriūnas, penktas - Pranas Račinskas-Žaibas-Drugelis, šeštas - Juozas-Stanėnas-Lizdeika, septintas - Vladas Juozapavičius-Papartis, aštuntas-Vaclovas Mikalaiėiukas-Sakalas

Rinktinės Štabą sudaro:

1/ Štabo Viršininkas MINDAUGAS
2/ Rikiuotės Sk. Viršininkas ŠARŪNAS 
3/ Žvalgybos Sk. Viršininkas VYLIUS 
4/ Ūkio Sk. Viršininkas JUODVARNIS 
5/ Organizac.Sk. Viršininkas ŠERMUKŠNIS

Pagrindas: "Vytauto” Apygardos Vado paskyrimo raštai Nr.55-61 iš 1948.111.1

2.

1948 m. kovo mėn. 19 d. priešui suėmus Rinktinės Vadą Br. A U D R Ą, nuo 1948 m. kovo mėn. 24 d. Rinktinės Vado pareigas laikinai eiti pradėjau aš.

Pagrindas: "Vytauto" Apygardos Vadui Rinktinės Vado pavaduotojo raportas Nr.2, 1948.III.24.

MINDAUGAS
Štabo Viršininkas

Nuorašas tikras: Žalgiris

10. 1948 m. gegužės 15 d. Balio Vaičėno paskyrimo Vyties kuopos vadu raštas

LP
3-čios "Vytauto" Apygardos                                                Part. L I U B A R T U I
5-tos "Lokio" Rinktinės
V A D A S 
1948.VI.15 d.

P A S K Y R I M O    R A Š T A S

Nr. 16. Už ištvermę ir pasiryžimą, kovoje, dėl Lietuvos Laisvės, Tamsta nuo 1948 m. birželio mėn. 14 d. esate skiriamas "Vyties" kuopos vado pareigoms.

Žalgiris                             Žaibas
Adjutantas                           Rinktinės vadas

11. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko laiškas Vyties kuopos partizanams

Brangūs kovų broliai Obeliečiai!

Siunčiu jums, mieli broliai, didžiausius linkėjimus nuo visų mūsų krašto kovos vyrų.

Siunčiu pas Tamstas šį žmogų, kuris jums įteiks šį laiškutį, prašau su juo pasikalbėti visais jums dominančiais klausymais ir prašau jį laikyti kaipo tik mūsų atstovą, nes jis priklauso mūsų organizacijai L.L.A. Tad prašau jokios abejonės dėl jo neturėti. Aš jį painformavau apie visą reikalą, todėl prašau kiek galint su juo apsitarti, visais reikalais. Todėl aš Jums raštu nieko ir nerašysiu, prašau žodžiu apsitarti. Čia drauge siunčiu politikos apžvalgą nors jau pasenusi, bet gal būt bus ir įdomu. Tuo tarpu ir baigsiu, viso gero, sudiev.

1948-VII-17    

Žaibas
Lokio rinkt, vado pavad.

12. 1948 m. spalio 15 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko tarnybinis laiškas Vyties kuopos vadui Baliui Vaičėnui

LP                                                Palangos Šilelis 1948.X. 15.
3-čios "Vytauto" Apygardos
5-tos "Lokio" Rinktinės
V A D A S
Nr.1

"Vyties" kuopos Vade!

Ar tai dėl įvykusios Tamstai kelyje pas mus nelaimės, kuri sutrukdė Tamstai pas mus atvykti, kurį laiką aš iš Tamstos negaunu jokios žinios. Aš tikiu, kad tai sąryšyje su įvykusiomis Jūsų užpuolimo kautynėmis, kurios gal būt ir Tamstą privertė kažkur pasitraukti ir atitrūkti nuo ryšio. Bet ateityje, prašau kiek galint palaikyti stipresnį ryšį. Ryšys per Varną ir Šermukšnį man yra patogus ir garantuotas, dėl ko ir Tamstą prašau neturėti abejonės.

Čia siunčiu Tamstai paskyrimo raštą ir įsakymo nuorašą, LLA programą, Priesaikos tekstą ir instrukcijas, kuriomis pasiremiant prašau vadovautis, ir iš mūsų organizacijos sąskrydžių protokolų nuorašus, kad turėtumei vaizdą, kas darosi organizacijoje.

Prašau Tamstą kaip greičiau prisiųsti man tokias žinias: partizanų pirmūnų sąrašą laipsnių kėlimui. Ir veiksmų žinias, kad turėtumėm vaizdą, kiek mes esame padarę priešui nuostolių. Ir prašau prisiųsti ir ryšininkų sąrašą, slapy-vardes ir su kuo palaiko ryšį.

Be to prašau būtinai pranešti ar turite su Latvijos partizanais ryšį, su tokiais, kurie priklauso pogrindžio organizacijoms. Nes Vyr. Vadovybė yra pavedusi "Vytauto" Apygardai būtinai susirišti su Latvijos pogrindžio Vadovybe. Tad jeigu Tamsta turite galimybės, susitinkate su Latvijos partizanais, prašau būtinai patarpininkauti, dėl ryšio užmezgimo.

Tikiuosi, kad Tamsta su visu atsidėjimu stengsitės atlikti Jums pavestą pareigą ir palaikysite su mumis stipresnį ryšį.

Linkiu geriausios sėkmės Jūsų darbuose ir žygiuose.

Laukiu nuo Jūsų greito atsakymo.

Žaibas
Rinktinės vadas

13. Vyties kuopos vado Balio Vaičėno pavedimas Juozui Streikui laikinai vadovauti kuopai

LP                                                 1948 m. lapkričio ... d.
3-čios "Vytauto" A-dos
5-tos "Lokio" Rinktinės
"Vyties" Kuopos
V A D A S
Nr.3

"Vyties" Kuopos P a r t i z a n a m s

Sąryšy su mūsų 1948 m. liepos m. 10 d. nutarimu dėl ryšio sudarymo su Lietuvos Partizanų Vadovybe ir pąsisekus susirišti, esame oficialiai priskaityti prie bendro partizaninio Sąjūdžio ir priskirti prie LP 3-čios "Vytauto“ Apygardos, 5-tos "Lokio" Rinktinės, kaip "Vyties" kuopa. Kuopos vadu esu paskirtas aš ir mūsų kuopą atstovauju prie Rinktinės Štabo.

Tačiau gyvendamas toli ir esant reikalui, negalėdamas palaikyti su kuopa kontakto, kuopos Vado pareigas pavedu eiti Broliui S t u m b r u i /Str.Jz./, dėl kurio tinkamumo, manau, neabejoja nei vienas mūsų kuopos partizanas. Šis paskyrimas yra laikinas. Kai pagerės sąlygos ir galėsime susirinkti, aptarsime šį reikalą, pagal visų nuomonę.

Gyvenamasis momentas reikalauja, kad būtume pasiruošę kiekvienu laiku, pradėti didįjį žygį savo krašto išlaisvinimui, todėl turime laikytis kiek galima didesnio organizuotumo ir palaikyti tarpusavio ryšį.

Steigiu kuopos archyvą, į kurį bus dedami visi mūsų kovą liečiantys dokumentai. Taip pat reikalauju visus partizanus, kad vestų svarbesnių įvykių užrašus ir dėtų į saugią vietą. Ateity tatai bus turinti didelės reikšmės, brangi medžiaga.

Sunkioje mūsų kovoje nebesame vieniši, bet turime Vadovybę ne abejotinu autoritetu. Prašau tatai paskelbti ir tiems, kurie negaus šio rašto.

Baigdamas linkiu visiems kuopos partizanams kantrybės, pasiryžimo, tvirtumo ir broliškumo, beeinant sunkiu mūsų šventos kovos keliu, iki galutinės pergalės.

Mes laimėsime, nes einame vardan tiesos ir tikėjimo, kurio mūsų motinos mus išmokė. Artėja baisus galas mūsų pavergėjams ir tuo pačiu pabaiga priespaudai bei kančioms, mūsų žemėje.

Tepadeda Dievas jūsų darbuose ir žygiuose!

Liubartas "Vyties" Kuopos V a d a s

14. 1948 m. gruodžio 18 d. Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie dalinio nuostolius

Nuorašas
3-čios "Vytauto" A-dos                        1948 m. gruodžio 18 d.
5-tos "Lokio" Rinktinės
"Vyties" Kuopos 
V A D A S
Nr.1

R a p o r t a s.

Pristatau Tamstai žinias apie mano vadovaujamos kuopos žuvusius partizanus, pagal žemiau esančio s ą r a š o :

Liubartas
"Vyties" Kuopos V a d a s

15. 1948 m. gruodžio 10 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 3 rinktinei

ĮSAKYMAS RINKTINEI N r. 3

Palangos Šilelis, 1948 m. gruodžio 10 d.

Rikiuotės sritis.

1.

Nelygioje kovoje, priešo užklupti per masinius siautėjimus, žuvo "Kadugio" būrio partizanai: K a r o s a 1944.IX.15, B ė g ū n a s 1945.VI.10, J a u n i u s 1945.VI.25, T a r z a n a s 1945.VII.24, L a i s v ū n a s 1946.III.10 ir P a I i ep i s 1946.VIII.20.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kovos broliams kritusiems dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Kadugio" būrio vado raportas Nr.2, 1948.XII.7.

2.

Einant tarnybos pareigas, garbingai žuvo "Kadugio" būrio partizanai: V a n a g a s 1944.XII.14 ir J a z m i n a s 1945.IX.30.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Kadugio" būrio vado raportas Nr.2,1948.XII.7.

3.

Netikėtai priešo užkluptas žuvo "Kadugio" būrio partizanas Ž u v ė d r a
1947.VII.20.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Kadugio" būrio vado raportas Nr.2 iš 1948.XII.7

4.

Netikėtai priešo užpulti, nelygioje kovoje žuvo "Erškėčio" kuopos partizanai: K i rvis 1944.XII.30, B r i e d i s 1945.VI.17, S e n i s 1945.IX.1, U o s i s 1945.IX.1, Gaidys 1945.X.13 ir L a p ė 1947.VI.2.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

5.

Per kautynes su priešu, žuvo "Kadugio" būrio partizanai: D e r I i u f t a s 1945.IV.10, D a r o I i s 1945.VI.10, P a d u o b i s 1945.IX.14 ir V i I k a s 1946.II.15.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Kadugio" būrio vado raportas Nr.2, 1948.XII.7.

6.

Atliekant pavestą uždavinį, žuvo "Erškėčio" kuopos partizanai: R a m un i s 1945.III.3 ir J i e n a 1945.III.3.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

7.

Per kautynes su priešu, žuvo "Erškėčio" kuopos partizanai: P a p a r t i s 1945.V.20 ir L y d e k a 1945.V.20.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

8.

Per kautynes su priešu žuvo "Mingailos" būrio, Mazgelio skyriaus partizanai: skyrininkas M a z g e l i s , part.: P i p i r a s, Ž a l t y s , E r d v i l a s, L a k ū n a s , N a r a s , E g l a i t i s , V a r n ė n a s , V ė ž y s , L i e p a , P ut i n a s , A u d r a , G r u o d i s , G a r s y s , B a r a v y k a s , P a b e r ž i s , Ž a g r ė , V y t u r y s ir 4-ri partizanai slapyvardėm nežinomom. Iš viso žuvo

Lokio rinktinės partizanų rikiuotė. Priešais - Pranas Račinskas-Žaibas, pirmas iš kairės - Petras Cicėnas - Žalgiris, antras iš kairės - Balys Vaičėnas-Liubartas. 1949 m.

22 partizanai tą pačią 1946 m. sausio m. 15 d.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

9.

Laike susidūrimo su priešu žuvo "Erškėčio" kuopos partizanai: Š e r y s 1945.V.29, G u b e r t a s 1945.V.30 ir A t a s 1945.IX.?

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

10.

Per kautynes su priešu 1947.V.7 žuvo "Erškėčio" kuopos "Vaidilos" būrio vadas V a i d i I a ir partizanas K I a j ū n a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

11.

Per nelaimingą įvykį 1947.VI.2 žuvo "Erškėčio" kuopos partizanas M i k a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

12.

1947.XI.15 netikėtai priešo užklupti, nelygioje kovoje žuvo "Lokio" Rinktinės Vadas E r š k ė t i s , R-nės Vado pavaduotojas K a I t a s ir "Erškėčio" kuopos partizanai: A l g i m a n t a s ir S i g n a l a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

13.

1948.II.29    laike susidūrimo su priešu žuvo "Erškėčio" kuopos "Sakalo" būrio partizanas S a k a l a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Sakalo" būrio Vado raportas Nr.1,1948.X.27.

14.

1945.I.29    netikėtai priešo užkluptas žuvo "Vyties" kuopos partizanas A n t a n i o k a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties" kuopos vado raportas Nr.1,1948.XII.8.

15.

Kariuomenės siautėjimo metu žuvo netikėtai priešo užpultas "Vyties" kuopos partizanas A n y s i u s, 1945.VII.17.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties" kuopos vado raportas Nr.1,1948.XII.8.

16.

Netikėtai priešo užkluptas 1945.VIII.17 žuvo "Vyties" kuopos partizanas P r a k o p a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties" kuopos Vado raportas Nr.1. 1948.XII.8.

17.

Einant tarnybos pareigas, netikėtai priešo užklupti, žuvo "Vyties" kuopos partizanai: Š e r n a s 1945.IX.16 ir S a k a I a s-Bronius 1947.1.16.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties” kuopos vado raportas Nr.1 iš 1948.XII.8.

18.

Netikėtai su priešu susidūrus, žuvo "Vyties" kuopos partizanai: V a i t ė n a s 1946.IX.4, K i e t i s 1946.IX.4, B a r z d a 1946.IX.25 ir C e n t a s

1947.XII.19.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties" kuopos vado raportas Nr.1, 1948.XII.8.

19.

Per kautynes su priešu žuvo "Vyties" kuopos partizanai: K I e i n y s , R o k u n d a, K a r a l i u s ir K u v e i k i s 1946.I.29; T a r z a n a s, B a g d o n a s, J o n a s Didysis, A i d a s, L o k y s ir T ū z as 1947.X.4 ; V e I ė n a-Juozas, ir K a r I i u k a s-Jonas 1948.V.3 ;D a n u k a s ir A d o l f a s  1948.XI.13.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties" kuopos vado raportas Nr.1,1948.XII.8.

1946.XI.13 per kautynes su priešu žuvo "Vyties" kuopos partizanas Ą ž u o l a s-Stasys.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: "Vyties” kuopos vado raportas Nr.1,1948.XII.8.

21.

Į "Erškėčio" kuopą įstojo nauji partizanai: S i a u b a s 1948.V.29, G e d i m i n a s 1948.V.31 ir T r i m i t a s 1948.VI.

Pagrindas: "Erškėčio" kuopos vado raportas Nr.1,1948.VI.1.

22.

Nuo 1948.VIII.24 į "Erškėčio" kuopą įstojo naujas partizanas V i e s u l a s. Pagrindas: "Erškėčio" kuopos vado raportas Nr.3,1948.IX.1.

23.

"Erškėčio” kuopos Vadas S m a u g l y s pakeitė savo slapyvardę į Kęstutį.

Pagrindas: jo raportas Nr.4,1948.XII.3.

Šarūnas    Žaibas

Rikiuotės skyriaus    Rinktinės V a d a s

Viršininkas

16. 1948 m. gruodžio 15 d. Balio Vaičėno paskyrimo Lokio rinktinės štabo spaudos-švietimo skyriaus viršininku raštas

LP

3-čios "Vytauto" A-dos "Vyties" Kp. Vadui L I U B A R T U I

5-tos "Lokio" Rinktinės

VADAS

1948.XII.15.

Nr.28.

P A S K Y R I M O R A Š T AS

Už ištvermę ir pasiryžimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės, Tamsta esate skiriamas nuo 1948 m. gruodžio mėn. 16 d. Rinktinės Spaudos-Švietimo skyriaus viršininku.

Žalgiris    Žaibas

Rinktinės Adjutantas    Rinktinės Vadas

17. 1948 m. gruodžio 28. d. Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie partizano Kazio Ramanausko žuvimą

^LP    Nuorašas

3-čios "Vytauto" A-dos    1948 m. gruodžio 20 d.

5-tos "Lokio" Rinktinės    "Lokio" Rinktinės V a d u i

"Vyties" Kuopos

V A D A S

Nr.2

R a p o r t a s

Pranešu Tamstai, kad š.m. gruodžio m. 19 d. netikėtai priešui užpuolus žuvo mano vadovaujamos kuopos partizanas B a r z d a.

Liubartas "Vyties" kuopos V a d a s

18. 1949 m. sausio 3 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 1 rinktinei

LP    Slaptas

3-čios "Vytauto" A-dos

5-tos "Lokio” Rinktinės

V A D A S

Į S A K Y M A S R I N K T I N E I Nr. 1

Palangos Šilelis, 1949 m. sausio mėn.3 d.

1.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą ir už parodytą 1948 m. rugsėjo mėn. 23 d. ir lapkričio mėn. 19 d. žygiuose partizanišką drąsą ir didelį pasiaukavimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės, Rinktinės OS V-kui B-liui Š e r m u k š n i u i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.64,1949.I.2.

2.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės, naujai pertvarkant "Kiaunės" rajoną, rajono įgal. tvark. org. reikalams Broliui S k r a j ū n u i, Žvalgybos skyriaus V-kui Broliui L a i d u i, Rajono OS V-kui Broliui M e I d u i ir Ryšininkui Broliui T a u r u i, reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.67 iš 1949.1I2 ir Nr.43, 44, 45,1948 X11.14.

3.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės, sutvarkant "Nėrio" Rajoną, Rajono OS V-kui Broliui Ą ž u o l u i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.70,1949.1.2.

4.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą ir parodytą drąsą atliekant pavestus uždavinius kovoje dėl Lietuvos Laisvės Rinktinės Ryšininkui su Apygarda Broliui V y t e n i u i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.66, 1949.1.2.

5.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą ir už parodytą drąsą atliekant pavestus uždavinius, kovoje dėl Lietuvos Laisvės Ryšininkui su VA Daliniais ir ROS Broliui P a b e r ž i u i ir Ryšininkėms P-lėms R ū t e l e i ir K r e g ž d u t e i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštai Nr.68,65,71, 1949.I.2

6.

Už padarytus nuopelnus, sąžiningą pareigų ėjimą ir už parodytą partizanišką drąsą, atliekant pavestus uždavinius, kovoje dėl Lietuvos Laisvės, "Šven-

Iš kairės antras Vincas Araminas-Šermukšnis, Petras Cicėnas-Žalgiris, Petras Araminas-Žalvarnis

tosios" Rajono "Žaliosios" Apylinkės OS V-kui Broliui L i e p a i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.69,1949.1.2

7.

Už parodytą partizanišką drąsą ir sumanumą 1948 m. rugpiūčio m. 18 d. Ignalinos skriabams padarytose pasalose, kuriose buvo sunaikinti: 4 skrabai ir du sužeisti, sudeginta auto mašina ir paimta 1 rusišk. automatas ir 1 vok. šautuvas, partizanams dalyvavusiems: Rinkt. Adjut. Ž a l g i r i u i, Rinkt. Žv. Sk. V-kui V y l i u i, "Erškėčio" kuopos Vadui K ę s t u č i u i, Kp. Vado pavad. S i a u b u i ir partizanams G e d i m i n u i ir T r i m i t u i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.7, 1949.I.2

8.

Už parodytą, gyvenant legaliai, partizanišką drąsą ir sumanumą 1948 m. kovo m. 6 d. Salako m. nuginkluojant pieninės sargybinį, iš kurio buvo atimtas vok. šautuvas ir likvidavimą lietuvių tautos išdavikų: pirmo 1948.III.25, antro 1948.IV.23 ir 1948.V.19 Zarasų apskr. kolchozų agitatoriaus leit. Vasiniovo, grupės Vadui Broliui V i e s u l u i ir dalyviams: Ą ž u o l u i ir Ž i l v y č i u i reiškiu pagyrimą raštu.

Pagrindas: Pagyrimo raštas Nr.73,1949.I.2.

9.

Šio įsakymo nuorašus gauna tik kuopų Vadai ir Rajonų OS Viršininkai ir paskelbia visiems partizanams ir OS nariams.

MINDAUGAS    ŽAIBAS

Štabo Viršininkas    Rinktinės Vadas

Nuorašas tikras: Žalgiris

19. 1949 m. sausio 4 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 2

LP    Nuorašas

3-čios "Vytauto" A-dos 5-tos "Lokio” Rinktinės V A D A S Nr.2

Į S A K Y M A S R I N K T I N E I Nr.2

Palangos Šilelis, 1949 m. sausio mėn. 4 d.

Rikiuotės sritis.

1.

Iš esančių "KIAUNĖS" Rajone Vanagų ir aktyvių veikėjų sudarau “Laisvės" kuopą sekančių būrių sudėtyje:

1/ "GEDIMINO"

2/ "ALGIRDO"

3/ "KĘSTUČIO"

Pagrindas: Rajono įgal. tvark. org. reikalams Skrajūno raportas Nr.31,1948.XII.15.

2.

Kuopai ir būriams vadovauti nuo 1949 m.sausio mėn. 4 d. skiriu: "LAISVĖS"    Kuopos Vadu    L i z d e i k ą

Kuopos Vado pavad.    D a i n i ų

1/    "GEDIMINO"    Būrio Vadu    S a k a l ą

Būrio Vado pavad.    D e i m a n t ą

2/    "ALGIRDO"    Būrio    Vadu    Ž v a l g ą

Būrio    Vado pavad.    K a l n ą

3/    "KĘSTUČIO"    Būrio    Vadu    D a g i l į

Būrio Vado pavad.    K r ū m i n į

Pagrindas: Paskyrimo raštai Nr.32, 1948.XII.29. ir Nr.34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 1949.I.2.

Paskirtiems Vadams skubiai vykti į būstines ir pradėti eiti pareigas.

3.

1948 m. gruodžio mėn. 19 d. netikėtai priešo užpulti, žuvo "Erškėčio" kuopos partizanai: G e d i m i n a s ir T r i m i t a s.

Pagrindas: "Erškėčio" kuopos Vado raportas Nr.5,1948.XII.20.

4.

1948 m. gruodžio mėn. 19 d. netikėtai priešo užpultas žuvo "Vyties" kuopos partizanas: B a r z d a.

Pagrindas: "Vyties" kuopos Vado raportas Nr.2,1948.XII.27.

5.

Nuo 1948 m. lapkričio mėn. 1 d. "Kiaunės" Rajono įgal. tvark. org. reikalams S v a j ū n a s pakeitė slapyvardę į S k r a j ū n ą.

Pagrindas: Jo raportas Nr.5,1948.XI.25.

Šarūnas    Žaibas

Rikiuotės sk Viršininkas    Rinktinės V a d a s

20. 1949 m. sausio 7 d. Juozo Streikaus paskyrimo Vyties kuopos

vadu raštas

Nuorašas

LP    1949 m. sausio m. 7 d.

3-6ios "Vytauto" A-dos 5-tos "Lokio” Rinktinės Vyties“ Kuopos VADAS Nr.4

Broliui S T U M B R U I /Str. Juoz./

Laikinai pavedu eiti "Vyties" kuopos Vado pareigas ir kaip galima greičiau prašau prisiųsti savo sutikimą, šiose pareigose pasilikti visam laikui. Taip pat prašau pasirūpinti, sudaryti ryšio tinklą, nuolatiniam ryšio palaikymui.

Pakol nėra sudarytas ryšys, kuopos Vado pareigas, kiek tatai lies "Vyties" kuopą, prie Rinktinės štabo atliksiu aš, visus kitus reikalus palikdamas tvarkyti Tamstai, savo nuožiūra.

Jei sudarysite ryšį ir sutiksite eiti visą laiką K-pos Vado pareigas, - pasirūpinsiu, kad būtų Tamstai prisiųstas paskyrimo raštas.

Linkiu sėkmės ir Aukščiausiojo pagalbos visuose darbuose ir žygiuose!

Liubartas /Sen. Lordas/ "Vyties" Kuopos Vadas

21. Sužeidimo ženklo nešiojimo taisyklės

Nuorašas Priedelis prie įsakymo K Nr.4/14/1949.11.28.

SUŽEIDIMO ŽENKLO TAISYKLĖS

1.    Sužeidimo ženklas suteikiamas RnV ar aukštesnio tiesioginio viršininko įsakymu laisvės kovotojams partizanams, sužeistiems kautynių metu ar kitais atvejais susijusiais su laisvės kovotojo partizano tarnybinių pareigų bei uždavinių vykdymu.

Sužeidimai, gauti atvejais nelaimingų atsitikimų, įvykusių dėl sužeistųjų neatsargaus elgesio, nesudaro pagrindo suteikimui sužeidimo ženklo.

2.    Gavimas dviejų ar daugiau sužeidimų vienu metu, atžymimas tik vienu sužeidimo ženklu.

3.    Laisvės kovotojams partizanams, sužeistiems kelis kart ir atatinkantiems šių taisyklių 1 ir 2 str. reikalavimus, suteikiamas atatinkamas skaičius sužeidimo ženklų.

Partizano ženklas nešiojamas ant rankovės su dviem sužeidimo vėliavėlėm

4.    Sąrašus kandidatų sužeidimo ženklui gauti, RjV ar aukštesnių teisių tiesioginiam viršininkui pristačius, svarsto ir tvirtina RnV ar atatinkamas aukštesnis tiesioginis viršininkas.

5.    RnV ar aukštesnio tiesioginio Viršininko patvirtinti sąrašai laisvės kovotojų partizanų, kuriems suteikiami sužeidimo ženklai, skelbiami sąrašus patvirtinusio viršininko įsakyme.

SUŽEIDIMO ŽENKLO APRAŠYMAS

BEI JO DĖVĖJIMO TAISYKLĖS

1.    Sužeidimo ženklas - 4 cm ilgio ir 1 cm pločio šilkinė raudonos spalvos juostelė. Išilgai juostelės 1 mm nuo viršutinio ir 1 mm nuo apatinio jos pakraščių, po 1 mm pločio juodą ruoželį.

2.    Sužeidimo ženklas dėvimas ant kairiosios rankovės, lauko pusėje, 1 cm aukščiau rankogalio /16 cm nuo rankovės galo/. Esant daugiau sužeidimo ženklų, jie dėvimi 1 cm aukščiau vienas kito.

Nuorašas tikras: Žaibas

22. Partizanų raštuose vartojami sutrumpinimai

SUTRUMPINIMAI

1.    BDPS    - Bendras Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis

2.    VGPV    - Vyriausias Ginkluotųjų Pajėgų Vadas

3.    A    - Apygarda

4.    AV    - Apygardos Vadas

5.    R    - Rinktinė

6.    RV    - Rinktinės Vadas

7.    Š    - Štabas

8.    ŠV    - Štabo Viršininkas

9. RŠV    - Rinktinės Štabo Viršininkas

10. Rj    - Rajonas

11. RjV    -    Rajono Vadas

12. RjŠ    -    Rajono Štabas

13. RjŠV    -    Rajono Štabo Viršininkas

14. ŠSk    -    Štabo Skyrius

15. OrgSkV    - Organizacinio Skyriaus Viršininkas

16. ŠSkV    - Štabo Skyriaus Viršininkas

17. ŽvSkV    - Žvalgybos Skyriaus Viršininkas

18. OpMobSkV    - Operacinio-Mobilizacinio SkyriausViršininkas

19. InfSkV    - Informacinio Skyriaus Viršininkas

20. ŪkSkV    - Ūkinio Skyriaus Viršininkas

21. Br    - Būrys

22. BrV    -    Būrio Vadas

23. P    -    Partizanas /ai

24. PD    -    Partizanų Dalinys /iai/

25. VD    -    Vadovavimo Dalinys

26. VDV    -    Vadovavimo Dalinio Vadas

27. OS    -    Organizacinis Skyrius

28. VOS    -    Valsčiaus Organizacinis    Skyrius

23. LLKS narių einamųjų pareigų žymių projektas

24. Balio Vaičėno Velykinis sveikinimas Andriui Dručkui

1949 m balandžio m. 15 d.

Berniuk!

Sveikinu Velykų švenčių proga linkėdamas laimės ir svajonių išsipildymo.

Gyvenu gerai, tik išsiilgau Tavęs ir laukiu dienos kada galėsiu susitikti. Šiaip perdaug nenuobodžiauju. Be anksčiau buvusių pažįstamų dviejų draugų susipažinau čia su daugeliu berniukų ir mergaičių. Kai kurie iš jų prašo įrašyti linkėjimus. Tad daug nei nerašysiu. Perduok sveikinimus pažįstamiems ir pažįstamoms.

Su!

Neužmirštąs L.

25. BDPS Baudžiamojo statuto projektas

Nuorašas P r o j e k t o nuorašas

BENDRO DEMOKRATINIO PASIPRIEŠINIMO SĄJŪDŽIO rusų-bolševikų okupacijos meto

BAUDŽIAMASIS STATUTAS

Bendrieji nuostatai

1.    Kiekvienas asmuo, Lietuvos ar svetimos valstybės pilietis, veikiąs prieš lietuvių tautos interesus arba savo veiksmais darąs ypatingą žalą lietuvių tautos dvasinėms ar materialinėms vertybėms, yra baudžiamas.

2.    Bausmių rūšys:

a/ mirties bausmė, b/ įspėjimas.

Nusikaltimų rūšys.

3.    Kas nusikalto šnipinėjęs laisvės sąjūdžio veiklą ir surinktas žinias teikęs okupacinės valdžios organams arba kokiais nors kitais būdais kenkęs laisvės kovos sąjūdžiui, tas yra baudžiamas m i r t i e s b a u s m e.

131

Pastaba: Jei turi, konfiskuojama turto dalis.

4.    Kas nusikalto, su ginklu arba be ginklo, pavieniai ar gaujoj, daręs apiplėšimus, tas yra baudžiamas m i r t i e s b a u s m e.

Pastaba I: Jei turi, konfiskuojama turto dalis.

Pastaba II: Jei plėšikauja nepilnametis, kuriam nesukako 18 metų, jis, jei turi ginklą,

nuginkluojamas ir perduodamas globoti artimiesiems.

5.    Okupacinės valdžios pareigūnas, ypatingai žiauriai vykdąs okupacinės valdžios priemones, nukreiptas prieš vietos gyventojus, yra baudžiamas m i r t i e s b a u s m e.

Pastaba: Jei turi, konfiskuojama turto dalis.

6.    Kas nusikalto, iš keršto arba savanaudiškumo sumetimais, įskundinėjęs gyventojus okupacinės valdžios organams, kai dėl jo įskundimų ne mažiau kaip du gyventojai buvo ar yra kalinami arba ištremti, tas yra baudžiamas m i r t i e s b a u s m e.

Pastaba: Jei turi, konfiskuojama turto dalis.

7.    Kas, naudodamasis savo padėtimi, sąmoningai stengiasi išrauti iš lietuvio širdies tautinę sąmonę ir įskiepyti jam nutautinimo dvasią, tas yra baudžiamas m i r t i e s b a u s m e.

Pastaba: Jei turi, konfiskuojama turto dalis.

8.    Kas nusikalto šio statuto 3-7 straipsniuose numatytais nusikaltimais, bet tai padarė nesąmoningai, nesuprasdamas savo veiksmų kenksmingumo ir yra vilties, kad įspėtas daugiau nebenusikals, tas įspėjamas vieną kartą žodžiu ar raštu.

Jei įspėtasis nusikaltėlis nepasitaiso, jis baudžiamas m i r t i e s b a u sm e.

Pastaba: Darant įspėjimą, gali būti konfiskuojama turto dalis.

9.    Kas buvo nusikaltęs veikdamas prieš lietuvių tautos interesus arba savo veiksmais ypatingai kenkdamas lietuvių tautos dvasinėms arba materialinėms vertybėms, bet jei ne mažiau kaip vieneri metai yra nutraukęs savo kenksmingą lietuvių tautai veiklą, tas šiuo metu statutu dabar nebaudžiamas, bet jis neatleidžiamas nuo atsakomybės tada, kai bus atstatyta Lietuvos Nepriklausomybė.

Baigiamieji nuostatai

10.    Šis statutas galioja nuo jo paskelbimo dienos iki bus atstatyta Lietuvos Nepriklausomybė.

11.    Šiam statutui vykdyti taisykles leidžia Vyriausias Ginkluotų Pajėgų Vadas.

12.    Nebegalioja visi anksčiau paskelbtieji karo meto baudžiamieji nuostatai, kurių liečiamieji klausimai išspręsti šiuo statutu ir ypač tie nuostatai, kurie šiam statutui prieštarautų.

DKV    Nuorašas tikras: /-/ Krivaitis

N Adj.

1949.VI.1

Nr.232

1949.VI.27    Nuorašo nuorašas tikras: Liubartas

26. Ištrauka iš 1949 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.27

I š t r a u k a

iš N Vado Įsakymo K Nr.27, 1949 metų liepos mėnesio 15 dienos Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn. 10 d. įsakymu Nr. 11 ir KV 1949 m. birželio mėn. 8 dienos raštu Nr.223, žemiau išvardintieji laisvės kovotojai-partizanai, organizacinių bei kautynių vienetų vadai ir štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa, drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto išsilaisvinimo iš raudonųjų okupantų jungo, keliami į aukštesnius P puskarininkio ir jaunesnio puskarininkio laipsnius:

1.

Į puskarininkio lapsnj:

13. P Š e r n a s - BR ŠARŪNO BrVpvd

Pagrindas: BRV raportas Nr.31,1949.VI.17

Ištrauka tikra: Žaibas BRV

27. Atsišaukimas įspėjantis apie provokatorių pavojų

S a u g o k i t ė s p r o v o k a t o r i ų !

Paskutiniu laiku bolševikai siekdami sunaikinti bet kokį jiems pasipriešinimą paleido į tautą provokatorius, kurie, prisimesdami tikrais lietuviais, stengiasi įgyti gyventojų bei laisvės kovotojų tarpe pasitikėjimą ir renka žinias apie Lietuvos Išsilaisvinimo Kovos Sąjūdį. Provokatoriai, pasivadinę partizanais, renka iš gyventojų maistą, drabužius ir kitokius reikmenis. Yra buvę atsitikimų, kai provokatoriai apsistoja pas patikimą gyventoją, kur vėliau, pagal susitarimą, ateina skrebai. Įvyksta neva susišaudymas. Tariamieji partizanai išbėgioja, o vėliau šis gyventojas areštuojamas už partizanų rėmimą.

Taip pat paleidžiamos jaunos moterys, kurios pasivadinusios partizanų seserimis bei ryšininkėmis slankioja po gyventojus teiraudamosios pas ką lankosi partizanai ir renka žinias kitais priešui rūpimais klausimais.

Pasitaiko, kad tokie provokatoriai randa silpnesnės orientacijos žmonių, kurie, nieko blogo negalvodami, išpasakoja visas žinomas paslaptis ir nesąmoningai pasitarnauja priešui.

Lietuvos Partizanai perspėja visus gyventojus nesiduoti įvedamiems į klastą ir su nepažįstamais partizanais, ryšininkais arba kitaip pasivadinusiais asmenimis neįsileisti į jokias kalbas ir neteikti jiems jokios paramos. Pastebėjus slankiojant įtartiną asmenį, skubiai pranešti vietos partizanams.

Neklausantieji šio įspėjimo bus baudžiami kaip priešo talkininkai.

1949.VIII.15    LIETUVOS PARTIZANAI

28. Baltijos tautų memorandumas JTO

Nuorašo nuorašas

Pabaltijo memorandumas Jungt. Tautoms:

"KIEKVIENAS ŽMOGUS TURI TEISĘ GYVENTI SAVO KRAŠTE"

Vykd. Tarybos pir-kas p.V.Sidzikauskas apie žygius Lietuvos reikalu.

Po ilgesnės pertraukos š.m. lapkričio mėn. 12 d. Informacijos Tarnybos Valdytojas J.Brazaitis Augsburge sušaukė lietuvių laikraščių redaktorių konferenciją. Šioje konferencijoje centrinį dienotvarkės punktą sudarė Vykdomosios Tarybos Pirmininko p.V.Sidzikausko pranešimas apie bendrus Pabaltiečių žygius, darytus Paryžiuje Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigose. Tuo reikalu VT pirmininko pranešimo santrauką čia ir paduodame:

Vietoje akivaizdžiai paaiškėjo, kiek padėtis politiniu atžvilgiu yra pasikeitu-

si mūsų naudai. Mūsų priešas vis labiau ir labiau nustoja buvęs vakariečių draugu ir sąjungininku ir darosi jiems tuo, kuo jis mums jau seniai yra. Analogiją tarp mus ištikusio ir jiems gresiančio likimo ima suprasti vis stipriau vakarų politikai, Pabaltijo valstybių klausimas jau nebebuvo taip rūpestingai nutylimas kaip seniau. Savo pareiškimuose baltus prisiminė Spaakas, Meyhew, Austin, suminėdami Pabaltijo valstybes ar kaip sovietų aukas ar kaip sovietų vykdomojo "savarankiško" plebiscito iliustracijas. Privatūs pasikalbėjimasi su atsakingais žmonėmis rodo didėjantį ne tik susidomėjimą mūsų kraštų dabartine padėtimi, bet augant jų tikėjimą mūsų ateitimi, o taip pat pasitikėjimą mūsų organams bei žmonėmis, kurie dabar Lietuvai atstovauja ir vadovauja jos kovai.

Antra vertus, dabartinė JTO visumos sesija yra užversta kitais aštriais rūpesčiais, kurie gresia ne tik vietiniais neramumais, bet ir pasaulinio masto konfliktais. Tarp jų mūsų problema, tokia skaudi mums, nėra dar aktuali tarptautiniu mastu ir dėl toji šiuo momentu dar negali prisišaukti radikalaus teisingo sprendimo.

Šitokia politinė padėtis lemia ir mūsų žygių pobūdį JTO sesijos metu. Iš vienos pusės padaryta visų esamose sąlygose galimų pastangų, kad būtų

5-tos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas, Vytautas Dručkus-Šernas, Vaclovas Mikalaičiukas-Sakalas; antroje eilėje - Jonas Čičelis-Tėvas, Juozas Stakėnas-Lizdeika, Jaronimas Bulka-Diemedis

atkreiptas dėmesys JTO Pabaltijo politinę problemą, iš kitos pusės stengtasi pozityviai prisidėti prie JTO visumoje svarstomų ir mums rūpimų problemų sprendimo.

Pirmajam reikalui Lietuva, Latvija, Estija bendrai įteikė sesijos pirmininkui Dr.Evatui raštą, kuriuo nurodoma, kaip vienas JTO narys, sov. Sąjunga, vykdydama sistemingą Pabaltijo tautų naikinimą, yra pažeidęs pačius JTO pagrindus, dėl to JTO prašoma įsikišti ir padaryti tam nusikaltimui galą. Iš savo pusės mes esame pasirengę pateikti visą reikalingą dokumentaciją sov.Sąjungos nusikaltimui įrodyti.

Antrajam reikalui, t.y. prisijungti mums su pozityviais pasiūlymais, davė progos trys JTO darbų tvarkos punktai: žmogaus teisių deklaracija, genocido konvencija ir tremtinių bei pabėgėlių problema.

Žmogaus teisių deklaracijos projektas buvo rastas nepilnas. Atskiru raštu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kokiu būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, pasiūlyta deklaraciją papildyti tokiomis asmens teisėmis:

"Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi savo krašte".

"Niekas neprivalo būti tremiamas į svetimą kraštą dėl politinių ar kurių kitų motyvų".

Konvencijos dėl genocido projektas taip pat mums rodėsi reikalingas papildyti. Atkreipus dėmesį, kad už genocidą Niurnbergo teismas nubaudė netik tiesioginius žudynių vykdytojus, bet ir nacinę vyriausybę, o sov. Sąjungos vyriausybė nekaltų gyventojų žudymą vykdo dar didesniu masiniu būdu,-pasiūlyta į konvenciją įrašyti punktą, kuriuo atsakomybė už genocidą būtų uždėta tiek jo vykdytojams, tiek ir vyriausybei.

Apie tremtinių bei pabėgėlių problemą IRO gen. sekretorius Dr.Tuck raportas buvo palankus. Tačiau mes radome reikalinga atskiru raštu dar papildyti realiais daviniais apie tremtinių medžiagines sąlygas, apie maistą, patalpas ir siūlyti skubiai spręsti pačių tremtinių problemą iš esmės. Mes išdėstėme, kad grįžti į Tėvynes, kol ten yra sovietinis režimas neįmanoma, lygiai neįmanoma įsikurti Vokietijoje, tad prašoma skubinti emigracija.

Būtent: nieko nelaukiant įkurdinti Pabaltijo pabėgėlius, kiek galima jų neišsklaidant, kraštuose, kur jau yra iš Baltijos kraštų kilusių gyventojų sambūrių; pageidaujama JAV, D.Britanija ir jos dominijos ir ypatingais atvejais Lotynų Amerikos valstybės. Priimančiose valstybėse organizuoti priėmimą ir pagalbą tiems Baltijos pabėgėliams, kurie negali patys apsirūpinti pragyvenimo ištekliais. Pasisakyta griežtai prieš vadinamo "neišsklaidomo likučio" t.y. nedarbingų, sergančių asmenų palikimo Vokietijoje. Jeigu nebus surasta valstybinių priemonių jiems išlaikyti, lietuvių, latvių, estų bendruomenės pačios pasiūlo juos aprūpinti ir globoti. Toliau dar minėtini pageidavimai, kiek galima pagerinti materialines ir moralines tremtinių gyvenimo sąlygas, aprūpinti jų religinius ir švietimo reikalus, teikti IRO pagalbą visiems DP, turintiems DP statutą, panaikinti jiems skirtus siekimo varžymus ir t.t.

Visi šie raštai buvo įteikti sesijos pirmininkui Dr.Evatui ir taip pat išdalinti visoms delegacijoms ir spaudai.    

Kitas svarbus reikalas buvo išdėstyti mūsų reikalus atskiriems aukštiems pareigūnams. Tarp daugelio kitų, visų trijų Pabaltijo tautų delegacijos buvo priimtos p.Roosveltienės. Savo ruožtu buvo padarytas priėmimas spaudos atstovams, ir iš kai kurių prancūzų laikraščių susilaukta simpatijų Pabaltijo tautoms ir aprašymo to, kas jų padaryta JTO sesijos metu savo kraštų teisę ginti. Minėtina taip pat, kad šiuo metu vėl prabilo pavergtų tautų bičiuliai užsieniuose. Europos laisvės lyga Škotijoje įteikė raštą Etliui, Sevinui, Evatui, paremdama Pabaltijo tautų prašymą sustabdyti jų Tėvynėse masinius gyventojų naikinimus ir grąžinti joms laisvę.

Nuorašas padarytas iš anapus geležinės uždangos Vakaruose D /Dillingen lietuvių karo pabėgėlių leidžiamo laikraščio "MŪSŲ KELIAS" 1948 metų lapkričio mėn. 17 d. Nr.65 /177/tikras.

VAKARIS K VDV

1949.8.20    Nuorašo nuorašas tikras: Žaibas

29.1949 m. rugsėjo 6 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 14

BRV    ĮSAKYMAS B Nr.14

Nr.

Nr. 246    1949 metų rugsėjo mėn. 6 d.

Rikiuotės sritis

1.

NV įsakymu Nr.27 iš 1949 metų liepos mėn. 15 d. B Rn P už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos Laisvės pakelti į aukštesnius P puskarininkio ir jaunesnio puskarininkio laipsnius:

J puskarininkio laipsnį:

1. P. S k r a j ū n a s    - KIAUNĖS RjV,

2.    P.G i r ė n a s    - BIRUTĖS BrV,

3.    P.J a z m i n a s    - VYTIES BrV,

4.    P.K u k u t i s    - VYTIES BrVpvd,

5.    P.gr.P i e p e r    i s    - MARGIO BrV,

6. P.S v o t a s    - MARGIO BrVpvd,

7.    P.E d z k a    - ŠARŪNO BrV,

8.    P.Š e r n a s    - ŠARŪNO BrVpvd,

9.    P.j.psk.S n i ū n a s    - GINTARO BrV,

10.    P.B a n d e I ė    - GINTARO BrVpvd,

11.    P.j.psk.D z i t k a    - ŠARŪNO BrV,

12.    P.T ė v a s    - VYTIES BrP,

13.    P.L i z d e i k a    - LAISVĖS KpV,

14.    P.S a k a I a s    - LAISVĖS KpVpvd,

15.    Pj.psk.D o b i I a s    - ERŠKĖČIO KpP,

jaunesnio puskarininkio laipsnį:

1.    P.D a i n i u s    - KIAUNĖS RjŠV,

2.    P.D e i m a n t a s    - GEDIMINO BrV,

3.    P.S ū n u s    - VYTIES BrP,

4.    P.M a ž i u k a s    - BIRUTĖS BrP,

5.    P.V a d o n i s    - MARGIO BrP,

6.    P.V i e s u I a s    - BIRUTĖS BrP,

7.    P.Š a r k i s    - VYTIES BrP,

8.    P.Č i g o n a s    - VYTIES BrP,

9.    P.V i e s u I a s    - LAISVĖS BrP.

2.

Slaptumo ir saugumo sumetimais įsakau P laipsnių nei žodžiu nei raštu nenaudoti ir jų ženklų nenešioti.

Pagrindas: NVįsakymas Nr.29,1949.VIII.2

3.

Raudoniesiems okupantams areštavus VKp TARZANO BrV Br. E r e I į, nuo 1949 metų gegužės mėn. 1 d. BrV pareigoms paskirtas VKppvd Br.K i rv i s, kartu pasiliekant ir senose pareigose.

Pagrindas: VKV raportas Nr.Nr.34, 35,1949.III.15

4.

Žuvus VKp ŠARKOS BrV Br.S t r a z d u i, nuo 1949 metų gegužės mėn. 1 d. BrV pareigoms paskirtas Br.P ū k a s.

Pagrindas: VKV raportas Nr.36, 1949.III.15

5.

1949 metų birželio mėn. 21 d. į KKp LAISVĖS Būrį įstojo nauji partizanai: T i g r a s ir Ž i l v y t is.

Pagrindas: LAISVĖS BrV raportas Nr.5,1949.VII.26

6.

Nuo 1949 metų liepos mėn. 5 d. KKp LAISVĖS Br. sudėtyje įsteigta veiki-

mo grupelė, kurią sudaro sekanti asmenys: Vaiduoklis ir Balandis. Pagrindas: LAISVĖS BrV raportas Nr.6, 1949.VII.26

7.

Nuo 1949 metų liepos mėn. 2 d. KKVpvd. Br.S i a u b a s savo slapyvardę pakeičia: Voldemaras.

Pagrindas: jo raportas Nr.1, 1949.VII.2

8.

Šis įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Šį jsakymą gauna: visi Kp ir Br.Vadai -17 egz., 1 egz. pristatomas NV ir 2 egz. lieka BR archyvuose.

Šarūnas    Žaibas

OpMobSkV    BRV

30. BDPS Ginkluotųjų pajėgų štabų statuto projekto išrašas

Projekto išrašas

BDPS Ginkluotųjų Pajėgų ŠTABŲ STATUTAS

BENDRIEJI NUOSTATAI A. RAJONAS

1.    RV įsakymu iš keliuose valsčiuose esančių PD ir OS sudaromas organizacinis vienetas-rajonas /Rj/.

2.    Rajonas-organizacinis vienetas savo sudėtyje turįs RjV RjŠ, keletą VOS, bent vieną rikiuotės dalinį ir RjŠ vadovavimo dalinį.

Pastaba: esant ypatingoms vietos sąlygoms, leidžiama tokia Rj sudėtis: RjV, RjŠ ir keletas VOS/neišplėtota P veikla/ arba RjV, RjŠ, keletas P rikiuotės dalinių ir RjŠ vadovavimo dalinys /neišplėtota OS veikla/, tačiau abiem šiais atvejais Rj vadovybė į p a r e i g o j a m a dėti energingas ir nepaliaujamas pastangas neišplėtotąją veiklos sritį galimai greičiau sutvarkyti.

3.    Rajono vadovybę sudaro RjV ir RjŠ.

4.    Vadovybė vadovauja Rj OS ir P atskirai bei suderintai veiklai ir yra už ją atsakominga.

5.    Rj vadovybė savo veikloje vadovaujasi organizacijos ir veiklos nuo-

statais ir aukštesnės vadovybės duodamais įsakymais, instrukcijomis bei nurodymais.

B.    RAJONO VADAS

6.    Vadą, RV pristato, skiria AV.

7.    Vadas vadovauja P ir OS paskirai arba suderintai veiklai, perduoda iš aukštesnės vadovybės gautus ir duoda savo įsakymus, instrukcijas bei nurodymus ir kontroliuoja bei tikrina jų vykdymą.

8.    Vadas yra atsakomingas už visą Rj veiklą ir priklauso betarpiškai RV, RŠV.

9.    Bendra Rj arba kelių atskirų veiklos sričių suderintą veiklą vadas aptaria bendrame Š posėdyje arba ŠV, duoda tai veiklai reikalingus nurodymus ir tvirtina ŠV jam paruoštus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus.

10.    Rj atskirų sričių reikalus vadas aptaria su atitinkamais ŠSkV, duoda tų veiklos sričių darbui atlikti reikalingus nurodymus ir tvirtina ŠSkV atskiros veiklos sritims paruoštus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus.

11.    RjV tvirtina jam priklausančių PD ir OS pristatomas žinais ir nustatyta tvarka bei forma jas teikia aukštesnei vadovybei.

C.    RAJONO ŠTABAS

I.    Štabo sudėtis ir uždaviniai

12.    Štabą sudaro ŠV ir penki ŠSkV: organizacinio, sk. v-kas, žvalgybos sk. v-kas, informacinio sk. v-kas, ūkio sk. v-kas ir operacinio-mobilizacinio sk. v-kas.

13.    Štabo paskirtis yra:

a/ surinkti ir suteikti paskiros veiklos srityse išsamius duomenis bei pateikti veiklos klausimu išsprendimo pasiūlymus, kad vadas galėtų padaryti sprendimą bei įvykdyti gautuosius iš aukštesnės vadovybės įsakymus.

b/ vado sprendimą išreikšti tam tikra forma: /įsakymų, instrukcijų ar nurodymų pavidalu/

c/ laiduoti greitą ir teisingą aukštesnės vadovybės ir RjV įsakymų perdavimą ir vykdymą.

14.    Atskiri ŠSk turi tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus.

15.    Jeigu Š sudarymui trūksta asmenų, vienam pareigūnui gali būti pavedamos dvejos, net trejos pareigos kartu, tačiau uo atveju pareigūnas privalo atlikti visas funkcijas, kurios nustatytos nuostatais arba reikalaujamos aukštesnės vadovybės.

II.    Rajono Štabo Viršininkas

16.    ŠV-ką, RjV pristačius, skiria RV.

17.    ŠV betarpiškai priklauso RjV ir kartu yra jo pavaduotojas.

18.    Štabo V pats ruošia atskiros veiklos sritis ar bendrą Rj veiklą liečiančių įsakymų, instrukcijų bei nurodymų projektus arba paveda juos paruošti ŠSkV-kams. ŠSkV paruoštus projektus ŠV tikrina, derina taiso ir galutinai juos sutvarkęs, pateikia RjV.

19.    ŠV vadovauja Š raštinės darbui, tvarko korespondencijos paskirstymą ir išsiuntinėjimą, bendrina ir tikrina surinktas PD ir OS sudėties, ginklavimo bei veikimo žinias ir ūkines apyskaitas /pagal RjV nustatytą tvarką ir formą/, paruošia reikalingas siųsti aukštesnei vadovybei žinias ir renka, tvarko ir saugo Š archyvinę medžiagą.

III. Rajono Štabo skyrių viršininkai

20.    RSk V-kus, ŠV pristačius skiria RjV.

21.    ŠSk V-kai betarpiškai priklauso RjV ir RjŠV.

22.    ŠSk V, remdamiesi organizacijos ir veiklos nuostatais, RjŠV, RV bei aukštesnės vadovybės įsakymais, instrukcijomis bei nurodymais, veikia savarankiškai ir yra atsakingi už jiems pavestas veiklos sritis.

23. Atskiruose RŠ skyriuose, kai jie apima kelių sričių veiklą, esant reikalui, gali būti steigiami atatinkamų veiklos sričių poskyriai. Poskyrių Viršininkai betarpiškai priklauso atatinkamiems ŠSkV ir pavestą darbą atlieka kaip jų padėjėjai.

24.    ŠSkV įgyvendina aukštesnės vadovybės Rj atskiroms veiklos sritims duodamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus ir jų praktiškam įgyvendinimui vietos sąlygose ruošia įsakymų, instrukcijų ir nurodymų projektus išaiškina, kontroliuoja bei tikrina žemesniems organizacijos pareigūnams atitinkančio tų veiklos sričių darbo atlikimą ir savo asmeniška veikla atlieka atitinkamos veiklos sritims reikalingą darbą.

25.    ŠSkV paruošti ir ŠV patikrinti bei pataisyti ir suderinti įsakymų ar nurodymų projektai įgyja įsakomosios galios Rj tik tada, kai juos patvirtina RjV.

26.    ŠKV-kams jiems pavestose veiklos srityse priklauso PD ir OS pareigūnai, kuriems, aukštesnės vadovybės duotų bei savo paruoštų ir vado patvirtintų įsakymų, instrukcijų bei nurodymų praktiškam atlikimui, ŠSkV gali duoti tik įsakymus bei nurodymus apie tai painformuodami RjV ir RŠV.

IV. Organizacinio Skyriaus Viršininkas

27.    OrgSk V vadovauja Rj bendrosios organizacijos ir ryšių organizavimo veiklai.

28.    OrgSkV sudaro ir įgyvendina Rj vidaus ryšių planą /nustato reikalingus ryšių punktus ir sudaro reikalingas ryšių linijas su jais.

29.    Organizuoja naujus ir rūpinasi plėtojimu esančių PD bei OS, nustato su jais reikalingus ryšius ir išiaškina organizacinius nuostatus.

V. Žvalgybos Skyriaus Viršininkas

30.    ŽvSkV vadovauja Rj sekimo, žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai, nurodydamas kas reikia sekti, kokias žinias rinkti, kaip jas sutvarkyti kokia tvarka bei forma jas perduoti. Jis pats verbuoja svarbesnius žvalgybos agentus bei sekėjus, nustato su jais ryšius ir rūpinasi tų ryšių saugumu bei veikimu. Surinktas iš įvairių šaltinių žinias palygina patikrina, suderina, apibendrina, sutvarko ir perduoda ŠV ar tiesiog V, apie tai painformuodamas ŠV.

VI. Oper. mobilizac. skyriaus viršininkas

31.    OpMobSkV vadovauja Rj operacinei veiklai ir mobilizaciniam pasirengimui.

32.    Operacinei veiklai vadovauja įgyvendindamas PD mokymo programą, tikrindamas P karinį parengimą ir tikrindamas bei kontroliuodamas operacinių uždavinių vykdymą ir kitus su operacine veikla surištus veiksmus.

33.    OpMobSkV, glaudžiai bendradarbiauja su Org.SkV, sudaro mobilizacinį planą, nustato tam reikalingus kadrus ir kitus mobilizaciniam planui reikalingus dalykus.

VII. Informacinio Skyriaus viršininkas

34.    InfSkV:

a/ vadovauja Rj informacinei veiklai, naudodamasis iš aukštesnės vadovybės gaunamomis instrukcijomis, informacine medžiaga bei nurodymais ir savo turima ir pasiteikiama medžiaga;

b/ iš priklausomų organizacinių vienetų ir kitų bendradarbių renka žinias apie organizacijos narių ir visuomenės nuotaikas, teigiamus ir neigiamus veiksnius šioms nuotaikoms pareikšti, jas atitinkamai sutvarko ir perduoda ŠV;

c/ glaudžiai bendradarbiaudamas su RjV, ŠV ir kitais Rj vadovybės pareigūnais, deda visas pastangas išlaikymui aukštos kovos moralės organizacijos narių ir visuomenės tarpe, kovojant dėl Lietuvos Laisvės.

VIII. Ūkio Skyriaus Viršininkas

35.    ŪkSkV vadovauja Rj aprūpinimo bei tiekimo bei sanitarijos organizavimo veiklai.

36.    Aprūpinimo bei tiekimo veiklai vadovauja duodamas nurodymus ūkinėms gėrybėms rinkti, tvarkyti, saugoti ir naudoti organizuodamas organizacijos turimų nenaudingų vertybių pavertimą naudingomis bei pateikdamas PD ir OS ūkinę atskaitomybę. Tvarko už organizacinių vienetų atliekamas ūkines operacijas, joms pateisinti vesdamas nustatytos formos atskaitomybę.

37.    Sanitarijos organizavimo veiklai vadovauja organizuodamas P sani

tarijos bei pirmosios pagalbos teikimo ir vaistų naudojimo mokymą, organizuodamas gydymui būtinai reikalingų vaistų bei gydymo priemonių tiekimą, paskirstymą, įsandėliavimą, surišdamas su specialiam gydymui reikalingais sanitarijos specialistais ir organizuodamas gydymui reikalingas sąlygas /vietas, gydyme nusimanančius asmenis ir t.t./

Iš kairės: Petras Cicėnas-Žalgiris, Jonas Čičelis-Tėvas, Pranas Račinskas-Žaibas

38.    Vienas iš pagrindinių ŪkSkV uždavinių yra laiduoti materialinį pagrindą Rj vadovybės veiklai.

IX. Rajono Štabo vadovavimo dalinys

39.    Rj vadovavimui palengvinti iš P sudaromas RjŠ vadovavimo dalinys /VD/, grandis, skyrius. Vadovavimo dalinio Vadu /VDV/ skiriamas sumaniausias, turintis karinį patyrimą ir drąsus kovotojas. Atliekamu vadovavimui reikalingų žygių laiku VDV veikia jo daliniui skirtame veikimo plote BrV teisėmis.

D. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

40.    Šis statutas yra slaptas organizacinis dokumentas, kurio turinys tegali būti žinomas tik Rj ir aukštesnėms vadovybėms. Visos vadovybės įpareigojamos šį statutą gerai žinoti ir vykdyti jo nuostatus.

Visus kilusius neaiškumus išsiaiškinti su aukštesne vadovybe.

41.    VGPV įsakymu šis statutas papildomas arba keičiamas.

42.    Statutui aiškinti ir jo įgyvendinime būdams nurodyti gali būti leidžiamos instrukcijos bei nurodymai.

31. LLKS Baudžiamasis statutas

priedėlis prie LV 49.10.11. rašto Nr.207

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO BAUDŽIAMASIS STATUTAS

Bendroji dalis

1.    Kiekvienas asmuo, Lietuvos ar svetimos valstybės pilietis, veikiąs prieš lietuvių tautos interesus arba savo veiksmais darąs ypatingą žalą lietuvių tautos dvasinėms vertybėms ar materialinėms gėrybėms, yra baudžiamas.

2.    Bausmių rūšys:

a)    įspėjimas,

b)    mirties bausmė.

Nusikaltimų rūšys

3.    Kas nusikalto šnipinėjęs Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio veiklą ir surinktas žinias teikęs okupantinės valdžios organams arba kitais kokiais nors būdais sąmoningai kelnkęs laisvės kovos sąjūdžiui, tas yra baudžiamas mirties bausme.

Pastaba: jei turi, konfiskuojama turto dalis.

4.    Kas nusikalto, su ginklu ar be ginklo, pavieniui ar gaujoj, daręs apiplėšimus, tas yra baudžiamas mirties bausme.

Pastaba I: jei turi, konfiskuojama turto dalis.

Pastaba II: jei plėšikauja nepilnametis, kuriam nesukakę 18 metų, tai jis, jei turi ginklą, nuginkluojamas ir perduodamas globoti jo artimiesiems.

5.    Okupacinės valdžios pareigūnas, žiauriai vykdąs okupacinės valdžios priemones, nukreiptas prieš vietos gyventojus, yra baudžiamas mirties bausme.

Pastaba: jei turi, konfiskuojama turto dalis.

6.    Kas nusikalto, iš keršto arba savanaudiškumo sumetimais, įskundinėjęs gyventojus okupacinės valdžios organams, kai dėl jo įskundimų ne mažiau kaip du gyventojai buvo ar yra kalinami ar ištremti, tas baudžiamas mirties bausme.

Pastaba: jei turi, konfiskuojama turto dalis.

7.    Kas naudodamasis savo padėtimi, sąmoningai stengiasi išrauti iš lietuvio širdies tautinę sąmonę ir įskiepyti jam nutautinimo dvasią, tas baudžiamas mirties bausme.

Pastaba: jei turi, konfiskuojama turto dalis.

8.    Kas nusikalto šio statuto 3-7 straipsniuose numatytais nusikaltimais, bet tai padarė nesąmoningai, kad įspėtas daugiau nebenusikals, įspėjamas

vieną kartą žodžiu ar raštu. Jei įspėtas nusikaltėlis nepasitaiso, jis baudžiamas mirties bausme.

Pastaba: darant įspėjimą, gali būti konfiskuojama turto dalis.

9.    Kas buvo nusikaltęs veikdamas prieš lietuvių tautos interesus arba savo veiksmais ypatingai kenkdamas lietuvių tautos dvasinėms vertybėms ar materialinėms gėrybėms, bet jau nemažiau kaip vieneri metai yra nutraukęs savo kenksmingą lietuvių tautai veiklą, tas šiuo statutu dabar nebaudžiamas, bet jis neatleidžiamas nuo atsakomybės tada, kai bus atstatyta Lietuvos Nepriklausomybė.

Baigiamieji nuostatai

10.    Šis statutas galioja nuo jo paskelbimo dienos.

11.    Šiam statutui vykdyti taisykles leidžia Sąjūdžio Gynybos Pajėgų Vadas.

12.    Nebegalioja visi sąjūdžio organizacinių vienetų anksčiau paskelbtieji statutai bei nuostatai, kurių liečiamieji klausimai išspręsti šiame statute ir ypač tie, kurie jam prieštarautų.

32. LLKS kovotojo blaivystės pasižadėjimo pavyzdys

Blaivus protas ir siela,-laidas kovos laimėjimui!

LLKS kovotojo iškilmingas P A S I Ž A D Ė J I M A S

Data.............

Aš..............................................................................................................

žinodamas, kad tik blaivus būdamas galėsiu atiduoti Tautai ir Tėvynei ką privalau, savanoris kai ir iškilmingai pasižadu, iki baigsis Laisvės Kova, susilaikyti nuo degtinės ir kitų alkoholinių gėrimų stipresnių kaip 15 laipsnių, vartojimo.

Savo pasižadėjimą tvirtinu parašu ir partizanišku nykščio suspaudimu.

Parašas.........................

19...m.........mėn....d.

34. 1949 m. spalio 26 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 15

BR

V

Į S A K Y M A S B Nr.15

Nr.515    1949 metų spalio mėn. 26 d.

Rikiuotės sritis.

1.

Remiantis NV 1949 metų gegužės mėn. 24 d. raštu Nr.30-5 žemiau išvardinti laisvės kovotojai-partizanai už pasižymėjimą drąsa, tvarkingumu, sąžiningu jiems pavestų pareigų ėjimu ir ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe, kovoje dėl Lietuvos Laisvės, keliami į P g r a n d i n i o laipsnį:

1. R a m ū n a s     - ŠRjŠV,

2. G I u o s n i s     - SrRjOSV,

3.    G e d i m i n a s   - LAISVĖS Br P.

2.

Sėkmingesnei kovai su priešu sustiprinti ir partizanų veikimui palengvinti sunkioje kovoje dėl Lietuvos Laisvės, B Rn sudėtyje sudarytų veikimo grupelių narius t v i r t i nu sekančiose pareigose:

EŠERIO grupelė

1. V a i d u o k l i s - grup. Vadas nuo 1949.VII.9,

2.    B a I a n d i s    -    " narys .........

LYDŽIO grupelė

1.    Ą ž u o I a s    - grup. Vadas    nuo    1949.IX.15,

2.    P u t i n a s    - ” narys    .......,

3.    P a b a i s a    -    "    narys    ........

LYNO grupelė

1.    K i r v i s    - grup. Vadas    nuo    1949.IX.26,

2.    N u o v a d a s    -    "    narys    .........

3.    M e s e r š m i t a s -    “    narys    ...... ".

UNGURIO grupelė

1.    K e r š t a s    - grup. Vadas    nuo    1948.1.18,

2.    Ž a l t y s    -    "    narys    "    1949.X.1,

3.    S k u d u t i s    -    "    narys    .........

Pagrindas: LAISVĖS BrV raportai: Nr.6 iš 1949.VIII.26, Nr.13, 1949.IX.18, Nr.16,

1949.IX.26 ir BRnŠV raportas Nr.5, 1949.X.26. 48.

3.

Netikėtai priešo užpulti, žuvo DKp partizanai: J e r o s l o v a s 1948.X.28, D a n u k a s ir A d o l f a s 1948.XI.13, D z i d k a, M a ž i u k a s ir V i e s ul a s 1948.XI.24, D ė d ė J o n a s, K r i a u č i u k a s ir K o m e n d a n t a s

1948. XII.5, E d z k a ir M a r t i 1949 metų pradžioje ir D r a u g e I i s - U ž k u r y s 1949.V.26.

Pagrindas: DKV raportas Nr.6, 1949.X. 11.

4.

Netikėtai priešo užklupti, pateko gyvi priešui į rankas DKp partizanai: Z i I o n i s 1948.XII.5 ir M a c e i k a 1948.XII.6.

Pagrindas: DKV raportas Nr.6, 1949.X.11.

5.

DKV Br. L i u b a r t a s, jam pačiam prašant, nuo 1949 metų spalių mėn. 29 d. atleidžiamas iš DKV pareigų.

Pagrindas: DKV raportas Nr.7,1949.X.19.

6.

DKp BIRUTĖS BrV Br. S t u m b r a s nuo 1949 metų spalių mėn. 29 d. iš einamųjų pareigų atleidžiamas ir nuo tos pat dienos skiriamas DKV pareigoms. Pagrindas: BRŠV raportas Nr.3, 1949.X.19.

7.

Už pasižymėjimą ir ištvermę, kovoje dėl Lietuvos Laisvės, nuo 1949 metų spalių mėn. 27 d. DKp BIRUTĖS BrV pvd Br. G i r ė n a s skiriamas BIRUTĖS BRV pareigoms ir BRV pavaduotojo pareigoms skiriamas Br. S ū n u s. Pagrindas: BRŠV raportas Nr.3, 1949.X.19.

8.

Į KKp LAISVĖS būrį įstojo nauji partizanai: A r a s 1949.IX.9, G e d i m i n a s 1949.IX.15, K ę s t u t i s ir A i d a s 1949.X.12.

Pagrindas: Laisvės BrV raportai: Nr.10 iš 1949.IX.9, Nr.12, 1949.IX.18 ir Nr.17,

1949.X.12.

9.

Žuvus DKp ŠARŪNO BrV Br. E d z k a i, nuo 1949 metų spalių mėn. 27 d. ŠARŪNO BrV pareigoms skiriamas Br. T ė v a s.

Pagrindas: BRŠV raportas Nr.3, 1949.X.19.

10.

Į DKp sudėtį įstojo nauji partizanai: E l n i a s 1949.V.8, S p a r t u o l i s 1949.IX.24, S t r a z d a s 1949.V.24 ir Sesė Ž i e ž i r b a 1949.V.28.

Pagrindas: DKV raportas Nr.7, 1949.X.11.

Šį įsakymą gauna: Kp ir Br Vadai -17 egz., pristatoma NV 1 egz., lieka BRn štabe 2 egz. ir 1,2 par. ištraukas išvardinti P ir S.

Šarūnas    Žaibas

BRnOpMobSkV    BRV

35. Balio Vaičėno laiškas Antaninai Dručkutei

1949 m. lapkričio 4 d.

Sv. SESE VIRGINIJA*

Ant šito popierio rašau nuoširdžius sveikinimus Tau ir visiems artimiesiems jau gana toli nuo Jūsų būdamas. Visas keliones, buvusias iki šio laiko praleidom laimingai. Čia atėjus iš mūsų Dievulis pareikalavo dar vienos aukos: š.m. spalių 23 d.-sekmadienio rytą pasišaukė pas save vieną mūsų ketveriukės narį - Šarkiuką**. Prieš tai jis jautėsi gerai, linksmas ir sveikas. Naktį staiga susirgo, o sulaukęs ryto ir mirė. Palaidotas savo draugų su karstu Lietuvos žemėje, atliekant paskutinį patarnavimą. Nors visuomet ties supiltu kapu mes gailim užpiltos smėliu jaunystės, bet remiamės tik tuo, kad jis mirė taip, kaip miršta visi žmonės, tarp draugų ir prie broliuko***, kurie jį palaidojo krikščionių papročiu, kad jo kūno nevarstė kulkos ir nespardė žiaurus budelis. Partizanų rūpesčiu vienoje iš Lietuvos Bažnyčių buvo atlaikytos Šv.Mišios. Dabar mes tegalime melsti Viešpatį, kad priglaustų jo išvargusią sielą.

Siunčiu tau truputį laiškų. Tikiuosi, kad juos skubiai perduosi. Jei neskaitai perdaug pavojinga, perduok laišką poniai Kl.**** (tai, kur tarnavo abu Tavo broliukai) ir jei ką dėl manęs gausi, pasistenk skubiai perduoti. Ant jos voko aš užrašysiu: "Kaimynams Kl.-". Taip pat perduok laišką ir Jonukui (tam, kur visuomet atnešdavo medaus ir obuolių). Ant jo voko aš užrašinėsiu: "Skudučiui". Kas yra Kerštas***** tu, berods, jau žinai.

Mūsų Sąjūdyje Tu esi užskaityta kaip ryšininkė. Siunčiamą įsakymo ištrauką laikyk kaip dokumentą. Visą tą reikalą******, kurį anąkart palikome nesutvarkytą, jei dar nesutvarkei, tai skubiai sutvarkyk ir kai būsi sutvarkiusi - man pranešk. Juk tai mano vienintelis turtas, kurį aš noriu išsaugoti.

Šiaip kiek galima daugiau laikykis atsargumo. Baisu, kad vėl neįsisuktų į jūsų tarpą šalnos. Kaip matosi, mūsų kova dėl Laisvės eina prie sprendžiamo

galo ir gal vis kaip nors jau baigsis tie mūsų vargai.

Baigsiu linkėdamas, kad Dievas Jus visur ir visada saugotų.

L Pavasaris

* Laiškas rašytas B. Vaičėno-Liubarto-Pavasario ryšininkei Antaninai Dručkutei- Virginijai

neužilgo po Liubarto persikėlimo į Ignalinos miškus. Rengiant šį dokumentą spaudai, jis gana keistomis aplinkybėmis dingo. Liko tik nuorašas.

**    Edvardas Garnelis.

***    Šarkiuko brolis-Alfredas Garnelis.

**** Mičiūnų kaime (Rokiškio aps., Obelių vls.) gyvenusio felčerio, rėmusio partizanus, Izidoriaus Klišonio žmona Julija Klišonienė.

*****    Andrius Dručkus.

****** Kalbama apie dalį Vyties kuopos archyvo, kurią Liubartas, išeidamas į Ignalinos miškus, paliko Virginijai saugoti.

36. Balio Vaičėno laiškas X asmeniui

1949 m. spalių 20 d.

S e s e !

Rašau slegiamas blogos nuomonės, kuri pas mane susidarė dėl tavo nelietuviško elgesio, todėl laiško tonas negali būti malonus.

Pirmiausia noriu priminti, kad esi neverta brolio, didvyriškai mirusio, dėl sužeidimo kovoje, brolio apie kurio mirtį jau anksčiau esu pranešęs. Gal būt negerai padariau pranešdamas, gal dėl to ir tu nuėjai išdavikės keliu, bet aš negalėjau nuslėpti, kad ir skaudžios teisybės. Dabar man skaudu pagalvojus, kad tau gali tekti mirti kaip išdavikei, nevertai savo tautietės vardo. Negalvok, kad galima būti išdavike niekam nežinant. Mūsų tautos engėjų paslaptys mums gerai žinomos, nors jos saugomos automatų ir griežtai prižiūrimų durų. Džiaugiuosi, kad viską žinau /arba nors ne viską, tai pakankamai/ ir mūsų keliai pakol aš gyvensiu, nors ir lankyčiausi savo apylinkėse-nebesusidurs nes jau gerai žinau, kokią sutartį turi sudariusi su čekistais.

Broliškai patariu mesti šį darbą, nes tai baisu prieš tautą ir prieš Dievą, o jei nesusiprasi, ištiks tave išdavikės atpildas, kuris vadinasi - mirtimi.

Savo ruožtu aš padariau viską, kad tu ir norėdama mums negalėsi pakenkti nes visi jau žino, kad esi pavojinga.

Žinok, kad svetimi kas jie bebūtų, ateina ir išeina, o visuomet liekame tik mes su savo garbe arba gėda.

Tad sustok! Neženk paskutinių žingsnių į pražūtį.

Teapsaugo nuo to tave Dievas I

Kaimynas Liubartas

37.1949 m. lapkričio 4 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko Įsakymo Nr.16 ištrauka

I š t r a u k a

iš B Rn Vado įsakymo Rn Nr.16, 1949 metų lapkričio mėn. 4 d.

Organizacinė sritis

1.

Žemiau išvardinti ryšininkai su nepaprastu pasišventimu, didvyriška drąsa, nesigailėdami nei jėgų, nei laiko, pavyzdingai atlikę jiems pavestus uždavinius ir savo nenuilstamu darbu daug prisidėję prie partizaninės kovos dėl gimtojo krašto Laisvės, tvirtinami BRn ryšininkais sekančiose pareigose:

21. S. V i r g i n i j a - Ryš. su DžRjV nuo 1949.XI.1,

Visiems išvardintiems ryšio pareigūnams už pasiaukojantį darbą ir atliktus uždavinius reiškiu nuoširdžią partizanišką padėką ir linkiu ištvermės, pasiryžimo ir Aukščiausiojo palaimos garbingoje kovoje iki garbingos pergalės-Laisvos Nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Pagrindas: BRŠVraportas Nr.4,1949.X.20

ŽAIBAS

LIUBARTAS

Organizacinio Sk. Viršininkas

Ištrauka tikra: Žaibas

38-39. Balio Vaičėno ir Vytauto Dručkaus Kalėdiniai sveikinimai Anelei Dručkutei, Andriui Dručkui ir Antaninai Dručkutei

1949 m. gruodžio m.21 d.

Sesei N I J O L E I ir KITIEMS !

Kalėdų švenčių proga sveikiname linkėdami, kad gimęs Išganytojas palengvintų ir Jūsų vargus !

Kaimynas iš vakarų Liubartas

L P 1949 m. gruodžio m. 21 d.

Vacys Mikalčiukas-Sakalas ir Vytautas Dručkus-Šernas. 1949-50 m.

B R Š

Nr.42Br.

Br. KERŠTUI ir sesei VIRGINIJAI !

Kalėdų švenčių proga sveikiname linkėdami sėkmingai dirbti Tėvynės gerovei, o gimęs Kūdikėlis Kristus telydi Jūsų žingsnius ir kilnius darbus teatlygina džiaugsmu - Laisvėje !

L Pavasaris    Žaibas

ŠV    _ BRV

Šernas ŠARŪNO BrVpvd.

40. 1950 m. rugsėjo 14 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr.10

V

TrV

N r. 76    Į S A K Y M A S Tr Nr.10

1950 melų rugsėjo mėn. 14 d.

Organizacinė sritis

1.

Atsižvelgiant į tai, kad KIAUNĖS Rj /MRj/ apima tik vieno valsč, plotą ir esanti Rj vadovybė nesugeba palaikyti drausmės,dėl kurios stokos kyla visokių nesusipratimų, organizacinei drausmei ir P veiklai sustiprinti bei visokiems nesklandumams pašalinti, KIAUNĖS Rj /MRj/, kaipo atskirą organizacinį vienetą, nuo 1950metų rugsėjo mėn. 20 d. panaikinu. KIAUNĖS Rj/MRj/ apimties plotą su esančiais PD ir OS priskiriu prie ŠVENTOSIOS Rj /TRj/.

2.

Įjungus KIAUNĖS Rj /MRj/ į ŠVENTOSIOS /TRj/ sudėtį, KIAUNĖS Rj / MRj/ štabo pareigūnus nuo 1950 metų rugsėjo mėn. 20 d. iš einamųjų pareigų atleidžiu.

3.

KIAUNĖS Rj /MRj/ archyvą pavedu saugoti Br.SKRAJŪNUI ir LAKŠTINGALAI-DAINIUI. Rn priklausančius raštus įsakau skubiai pristatyti į RnŠ. Spausdinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kad jos yra įgytos tautos lėšomis, saugoti iki atskiro parėdymo.

4.

ŠVENTOSIOS Rj /TRj/ Vadui Br.ŠARŪNUI įsakau nuo 1950 metų rugsėjo mėn. 20 d. perimti buv. KIAUNĖS Rj /MRj/ PD ir organizacinės veiklos vadovavimą.

5.

Šis įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Šį įsakymą gauna: visi Rj ir Kp Vadai. 1 egz. pristatomas VV ir 2 egz. lieka RnŠ archyve.

Liubartas    Žaibas

ŠV    TrV

41. Vinco Pupelio paskyrimo Džiugo rajono štabo viršininku raštas

VŠKp,

TrV

Nr.123    GINTARO BrV P psk. SENIŪNUI

P a s k y r i m o r a š t a s

Už ištvermę ir pasiryžimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės Tamsta esate paskirtas nuo 1950 metų rugpjūčio mėn. 1 d. DŽIUGO Rj /URj/ Štabo Viršininko pareigoms, drauge einant ir senas pareigas.

Pagrindas: URjV raportas Nr.11 ,1950 .VI.29

Liubartas    Žaibas

ŠV    TrV

Palangos Šilelis,

1950.IX.22

42. 1950 m. rugsėjo 22 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 11

V

TrV

Nr.79    Į S A K Y M A S Tr Nr.11

1950 metų rugsėjo mėn. 22 d.

Rikiuotės sritis 1.

1950 metų kovo mėn. d. netikėtai priešo užpulti žuvo ŠKp partizanai: MARGIO BrV P pusk. P ė p e r i s ir P Spartuolis, ir GINTARO BrVpvd B a n d e l ė.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiems kovos broliams dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: URjV raportas Nr.8, 1950.VI.29

2.

1950 metų sausio mėn. pradžioje, migdomais vaistais užmigdyti, gyvi buvo atiduoti į priešo rankas sekantys partizanai: URjŠV P gr Z u b r y s , P S p i r g i n y s ir P Z y l ė.

Pagrindas: URjV raportas Nr.9, 1950.VI.29 156

3.

1949    m. gruodžio mėn. 9 d. sunkiai serganti P R ū t a gyva pateko į priešo rankas. Priešo tardoma ir kankinama 1950 metų sausio mėn. 20 d. didvyriškai mirė, nieko priešui neišdavusi.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusei kovos sesei dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas : URjV raportas Nr.10, 1950.Vi.29

4.

Už ištvermę ir pasiryžimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės, ŠKp. GINTARO BrV P psk S e n i ū n a s nuo 1950 metų rugpiūčio mėn. 1 d. paskirtas URjŠV pareigoms, drauge einant ir senas pareigas.

Pagrindas: URjV raportas N r. 11, 1950. VI.29

5.

1950    metų vasario mėn. 2 d. į ŠKp. VYTIES Br sudėtį įstojo naujas partizanas G e n y s.

Pagrindas: Vyties BrV raportas Nr.3,1950.VI.30

6.

1950 metų liepos mėn. 1 d. priešo apsuptas didvyriškai žuvo ŠKp. ŠARŪNO BrV P psk. T ė v a s.

Amžina garbė ir Aukščiausiojo globa kritusiam kovos broliui dėl Lietuvos Laisvės.

Pagrindas: URjV raportas Nr.12, 1950.VII.20

7.

1950 metų liepos mėn. 25 d. į MKp sudėtį įstojo naujas partizanas Š v y t u r y s.

Pagrindas: MKp raportas Nr.3,1950.IX. 1

8.

Remiantis NV įsaku N nr.24 iš 1949 m. gegužės mėn. 30 d. ir Sužeidimo Ženklo Taisyklėmis, Laisvės Kovotojams-Partizanams sunkioje išlaisvinimo kovoje vykdant pavestus uždavinius ir atliekant pareigas, per įvykusius su priešu susidūrimus, padarytus priešo užpuolimus arba pasalas, kautynių metu sužeistiems, suteikiama teisė nešioti nustatytos formos Sužeidimo Ženklus sekančiai:

I

Suteikiama teisė nešioti vienas Sužeidimo Ženklas:

1. ŠKp. BIRUTĖS BrV Br G i r ė n u i sužeistam 1950.VII.1,

2. ŠKp. BIRUTĖS bRvPVD Br S ū n u i sužeistam 1950.VII.1 Pagrindas: URjV raportas Nr.13 iš 1950.VII.20

Šį įsakymą gauna: visi Rj ir kp Vadai. 1 egz. pristatoma VV ir 2 egz. lieka Tr archyv. Ištrauka-iš farag. 8 išvardinti partizanai.

Liubartas    Žaibas

ŠV    TrV

43-44. Partizanų padėkos rašto pavyzdžiai

Pavyzdys

LP

3-čios VYTAUTO A-dos

5-tos LOKIO Rinktinės    Lietuvos Partizanų

VADAS    Bičiuliui Žvirbliukui Vincui

Gyv. Gribžemių km.

Nr._

1950 m. rugsėjo 22 d.

P A D Ė K O S R A Š T A S

Už suteiktą pagalbą ir parodytą pasiaukojimą, globojant per 1949/1950

metų žiemą Džiugo Rajono partizanus: Mažylių, Vanagą, Lokį ir Vėtrą......

.......................................................................... reiškiame Tamstai nuoširdžią

partizanišką padėką.

Jūsų kilnus pasiaukojimas tebūna broliškos meilės pavyzdžiu visoms mūsų tautos kartoms.

ŠV    RnV

Stumbras Džiugo RjV

LP

3-čios VYTAUTO A-dos

5-tos LOKIO Rinktinės    Lietuvos Partizanų

VADAS    Bičiuliui.................

Gyv......................

Nr. _3_.

1950 m. rugsėjo 22 d.

P A D Ė K O S R A Š T A S

Už suteiktą pagalbą ir parodytą pasiaukojimą, globojant per 19.../19... metų žiemą Džiugo Rajono partizanus: .....................................

..................................... reiškiame Tamstai nuoširdžią partizanišką padėką.

Jūsų kilnus pasiaukojimas tebūna broliškos meilės pavyzdžiu visoms mūsų tautos kartoms.

Liubartas    Žaibas

Šv    RnV

Džiugo RjV

45-47. Įspėjimų kolaborantams pavyzdžiai

Pil........................

gyv.......................

Į S P Ė J I M A S

Dėl perdidelio pataikavimo komunistinei valdžiai ir uolaus dalyvavimo lietuviškų šeimų trėmime. Tamsta 3 dienų laikotarpyje turi atsisakyti iš einamų pareigų.

Už šio įspėjimo nepildymą, būsite baudžiamas visu griežtumu.

Daugiau įspėjimų nebus.

........    PARTIZANŲ ŠTABAS

Data

PASKUTINIS ĮSPĖJIMAS

Pil._

LK-jai partizanai, siekdami savo tautai laisvės ir nepriklausomybės, vedantieji žūtbūtinę kovą su okupantais ir jiems parsidavusiais asmenimis įspėja tamstą, kad laiku atsisakytumėte savo vedamos kenkiančios bei pragaištingos veiklos prieš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.

Praeityje galėjote matyti pavyzdžių, kai kenksmingi asmenys, užsiėmę šnipinėjimu, skundimusi ir kitais niekšingais darbais buvo perduoti Karo Lauko Teismui ir nubausti mirtimi.

Tautos išdavike, tūkstančiai kapų kalba žuvusiųjų už Tėvynės laisvę lūpomis: "Lietuvi, būk tuo, kuo esi gimęs. Neparduok savo tėvų žemės už grašius pavergėjui",- gerai pagalvok, ką darai.

Kadangi šis įspėjimas yra paskutinis, tai, jei negrįšite prie bendro tautos kamieno, bandydamas toliau tęsti kenksmingą darbą, būsite perduotas Karo Lauko Teismui.

PARTIZANŲ DALINIO VADAS

VISUOMENĖS ŽINIAI

Šnipas ___

prieš kiek laiko buvo pajungtas Tautos pragaištingam darbui - šnipinėjimui. Laisvės Kovos Sąjūdžio noras sugrąžinti jį į tikrą kelią, per tuo reikalu platinamus viešuosius įspėjimus, paliko be pasekmių. Vėliau buvo įteiktas asmeniškas įspėjimas, tačiau ir jis šioje judiškoje sąžinėje paliko be atgarsio.

Kaip griežtai priešingas Tautos siekimams bei Laisvės Kovos Sąjūdžiui ir nerodąs noro pasitaisyti, buvo perduotas Karo Lauko Teismui ir pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Baudžiamojo Statuto.......straipsnio sprendimą

nubaustas mirties bausme -_

Sprendimas įvykdytas š.m............... mėn.......d.

Nupuolusias Tautos jėgas norima sugrąžinti, tačiau jei jos neparodo noro pasitaisymui, yra perduodamos Karo Lauko Teismui.

Tebūnie tai visiems pamoka!

PARTIZANŲ DALINIO VADAS

48-49. Partizanų ūkinės veikios dokumentų pavyzdžiai

LP    Pil........................

"LOKIO" Rinktinės    gyv......................

ŪKIO Skyrius

K V I T A S Nr. 41

Tamsta esi prašomas paaukoti partizanų pragyvenimo reikalams.......................................................................................................................

Paaukojimas būtinas. Už išdavymą gresia mirties bausmė.

Data    /parašas/

LOKIO Rinktinės    ..............................................

VADAS    KOLŪKIO VADOVYBE I

Nr.774

Į P A R E I G O J I M A S

Įpareigojame Jus iš Jūsų vadovaujamo kolūkio šių metų derliaus paaukoti partizanų pragyvenimo reikalams sekančių produktų kiekj:

Rugių................................................................... cnt    /cnt    50 kg/

Kviečių................................................................. cnt

Žirnių.................................................................... cnt

Miežių.................................................................. cnt

Bulvių................................................................... cnt

Mėsos.................................................................. cnt

Paaukojimas būtinas. Už įpareigojimo nevykdymą ar išdavimą priešui gresia mirties bausmė.

/data/    /parašas/

Aukščiau išvardintus žemės ūkio produktus gavau: /data/    /parašas/

50. Atsišaukimas į Lietuvos jaunimą

J A U N I M E !

Jaunimas - tai pamatas mūsų laisvo rytojaus. Koks bus tas laisvės rytas, daug priklauso nuo mūsų jaunosios kartos, jos meilės savajai Tėvynei, jos pasiryžimo, mokėjimo atsispirti priešo norams. O priešo norai dideli ir puikiai pažįstami lietuviui. Priešui svarbu pavergti lietuvių tautą dvasiniai, nes žino, kad kūnas savaime taps jo vergu. O kaip pavergti tautos dvasią? Įvairiai mėgino priešas, tačiau suprato, kad senoji karta tai siena, kurios jis nepajėgs apeiti, suprato, kad artimiausias kelias - tai jaunimas, žinoma, jei jį pajėgs pajungti savo tikslams.

Sodininkas, norėdamas gauti norimą vaisių, dar jauną medelį skiepija atitinkamais skiepais, suteikia jam atitinkamas sąlygas, lygiai taip ir priešas, norėdamas skinti lietuvių tautoje komunizmo vaisius, pradeda darbą jaunoje kartoje. Kaip sodininkas nesulauktų prigyjant skiepo, neprižiūrėdamas medelio, lygiai taip neišugdytų priešas komunisto, neįtraukęs jaunuolio į komunizmo ratą. Komunizmo ratas - tai įvairios komunistinės organizacijos, per kurias priešas skiepija jaunimą komunizmo nuodais. Kaip tinkamai įskiepytas medelis duoda norimą vaisių, taip priešo pajungtas jaunuolis yra pagalbininkas priešui jo darbuose.

Štai dėl ko, jaunime, priešas stengiasi įtraukti tave į savo pragarišką komunizmo ratą. Ir užtenka tau, jaunime, vieną valandą sužlugti dvasiniai ir tu atsidursi tame užkeiktame rate, iš kurio išeiti nėra kelio!

Jaunuoli, priešo tikslas padaryti tave komjaunuoliu. Jis įkalbinėja tave, grasina arba žada tau "garbę", "laimę". O gal susižavėsi siūlomais "laurais“, gal pabūgsi priešo grasinimų?

Ne, tu tai neprivalai padaryti! Tu, jaunime, esi atžala didžiojo Lietuvos laisvės medžio. Tavyje glūdi paslėpta mūsų kovinga, laisvę mylinčios tautos dvasia, tad privalai būti apdairus, kad priešas tau neišplėštų šią paskutinę brangenybę, kaip išplėšė laisvę.

Nupulti dvasioje - reiškia neprieštarauti priešo norams; nemokėjimas pasakyti "ne" - reiškia pritarimą priešui. Štai tu, moksleivi, pabūgai atsispirti priešo norams ir tapai komjaunuoliu. Tu esi įrankis bolševiko rankose. Priešas gudrus. Turėdamas tave savo rankose, jis trauks paskui save, ir tu atsispirti negalėsi. Kol tu apsiprasi su bolševikų šlykštybėm, tau priešas patieks jas "gražiąja" puse į viršų, tau duos "nekaltus" uždavinius, žodžiu, diena iš dienos nuodys tavo dvasią, kol tu, pats to nejausdamas, liksi daiktu bolševikų rankose. Tavo gyvenimas nebus savarankus: jis priklausys nuo priešo įgeidžių. Priešo įsakymai, uždaviniai bus tavo gyvenimo gairės, kurių tu nenukrypdamas turėsi laikytis. O priešo darbai, jo tikslai per daug gerai tau pažįstami, kad jie šiandien galėtų žavėti tave.

O gal pasakysi ne? Gal manai nesilaikyti tų gairių, kurias priešas nusmaigstys tavo gyvenimo kelyje? Apsiriksi!

Daiktą, kurį mes turime savo rankose, naudojamės tol, kol jis mums naudingas, o nenaudingą ir nepataisomą metame į šiukšlyną. Lygiai, kaip mes su daiktu, taip pat, jei ne žiauriau, pasielgs raudonasis budelis su tavim, jaunuoli, jei tu būsi jo įrankiu - komjaunuoliu. Jei paklusi priešui - sutiksi tapti savo tautos Judu: priešas tavim naudosis, jei ne, - jis tave pasmerks, nes tu būsi didžiausias jo priešas. Kas liks tau? Nepasitikės tavim tauta - ji atstums tave, o raudonasis budelis tave sužlugdys.

Kada pasityčios priešas iš tavęs, tavyje atbus tavo užslopinta tautos dvasia ir kas minutę šauks tau "tu Judas". Kur dingsi tada?! Nuo priešo ir nuo tautos teismo, nors laikinai, tu pasislėpt galėtum, bet kur pabėgsi, kur pasis-

lepsi nuo savęs? Tavo lietuviškasis aš nuolat kartos: "Aš prašau, neparduok manęs priešui, nebūk Judas, bet tu mane slopinai komunistiniais nuodais, suteršei mane, tad šiandien nesigailėk..."

Lietuvi jaunuoli, štai tavo ateities perspektyva, jei tu nors valandėlę susvyruosi, jei nemokėsi griežtai pasakyti priešui "ne". Tačiau tik maža dalelė gali sulaukti tokio likimo, nes jaunuolis, kurio krūtinėje plaka Tėvynės meile deganti širdis, puikiai žinodamas priešo darbus ir tikslus, drąsiai atsako į priešo grasinimus ir raginimus - "ne". Jis nebijo nustoti to, ką jam davė priešas, nes priešas davė tai, kas jam atliko arba duoda tai, už ką tikisi šimteriopo atlyginimo. Priešo grasinimai nebaugina lietuvio - jis nusišypsojęs sako: "Jei nukentėsiu, tai asmeniškai dėl to nukentėsiu". Šis drąsus, ryžtingas atsakymas - tai tikrai lietuviškas atkaklumu skambąs atsakymas priešui.

Jaunas, energija trykštąs žmogus neturi bijoti priešo grasinimų, neturi bijoti, jei reikėtų paaukoti save, savo gyvenimą tam, kad liktų gyva laisvę mylinti tautos dvasia, kad išlaikytų nesuterštą savo vardą Lietuvių tautos Prisikėlimui. Tu, jaunime, turi visomis jėgomis įsijungti į bendrą tautos pasipriešinimą bolševikams, kad būtum vertas netolimo Laisvės Ryto, dėl kurio tauta nesigailėjo ir nesigaili brangiausių aukų.

LAISVĖS KOVOTOJAI PARTIZANAI

51. Atsišaukimas į lietuvius dėl karo Korėjoje

L I E T U V I !

Kolorado vabalas pradėjęs pavasarį, į vasarą žengė su įvykiais Korėjoje. O kas bus rudenį? Pažvelkime ir į tai, kiek tai panašu į 1939 metus.

Karas galimas ir šiemet, bet tam būtinos šios sąlygos: a) kad žmonija taip pažintų bolševizmą kaip mes, b) kad po karo bolševizmas neturėtų kur dingti,

c) kad bolševizmas karą pradėtų.

Pirmai sąlygai išpildyti padėjo Hitleris. Bet daug kur bolševizmas atėjo po nacizmo, kas ten bolševikų sulaukusiems reiškė tą pat, kaip mums 1941 m. birželio mėn. sulaukus vokiečių. Liaudies demokratijos šalyse šaudymas bolševikų rodo, jog ten ir ištikimiausi Stalino draugai jau yra jo priešai.

Bolševizmo pergalės kinų namų kare rodo, kad tai tautai bolševizmo atžvilgiu buvo nesvetima rusiška kultūra. Pasaulio įvykiai privertė Staliną, kad su ypatingu uolumu jis kinus komunistus keistų rusais bolševikais. Tai tikra garantija, kad bolševikams metus pavaldžius Kiniją, kinų tauta jiems gali reikšti tokią meilę, kokią bolševikai 1941 m. patyrė Pabaltyje; Kinijos komunistai tegali geidauti Tito laimės. Tai tesako, kad po karo bolševikas galės Kinijoj ieškoti globos nebent tas, kuris jsipirš padėti gaudyt prieš kinų tautą prasikaltusius bolševikus.

Dėl karo pradėjimo tenka žvelgti į 1939 metus. Nusistovėjęs terminas, kad dėl Dancigo koridoriaus pradėtas antras pasaulinis karas. Tik tuo tikint sunku suprasti tai, kodėl nepradėtas antras pasaulinis karas okupuojant Austriją, Čekoslovakiją. Dėl ano karo priežasties gali būti įvairių nuomonių, bet visų nuomonės sutinka dėlto, kad antras pasaulinis karas, pradėtas Hitleriui su Stalinu sutarus būti dėl jo agresoriais.

Regime ir šiandien, kad dėl šimtų milijonų kinų bolševikinimo Saugumo Taryba tylėjus, visai nelauktai užsistojo Korėjos tautą. Aišku, ir dėl šio karo priežasties gali būti įvairių nuomonių, bet pagrindinė jų yra TSRS karo sąjunga su Kinija, - žinokime tai, kad atomo bombos amžiuje armijų gausumas savo reikšmės nustojo.

TSRS grįžimas į Saugumo Tarybą aiškiai kalba, kad ir Stalinas nesitikėjo to, ko susilaukė pradėjęs žygį Korėjoje. Savu laiku ir Hitleris negalvojo, kad po valstybių okupacijos bus kam įdomu Dancigo koridorius. Stalinas Korėjoje pradėjo žygį tik po to, kai tarybų spauda pradžiugo, kad JAV pastangos sukurti Ramiojo vandenyno paktą patyrė krachą. Šio pakto sukūrimo nepasisekimas tvirtino, kad Tolimieji rytai pasaulio neįdomauja, - Stalinas į Korėją žengė kaip į visų užmirštą kraštą.

Ką reiškia TSRS grįžimas į Saugumo Tarybą? Stalinas pamatė, kad nelauktai paliko karo agresoriumi, už ką baudžiama kartuvėmis. Pamatė ir TSRS, jog užtenka ir septynių Saugumo Tarybos narių, kad bet kur pasireiškęs agresorius būtų galima sudrausminti.

Ar Korėjos karas užsibaigs? "Pažeidus" komunistinei Kinijai suverenitetą Korėjoje karas gali užsibaigti tada, jeigu Mao Czedunas pasirinktų Tito kelią. Tik tuo atveju iš TSRS globos išsprūstų ir Europos liaudies demokratijos šalys, nes pasirodytų, kad Stalinas ne genijus, bet bejėgis prieš SNO. Tai reikštų ir tai, kad Stalino žvaigždė užgęstų ir Rusijoje.

Lietuvi! Pasaulio įvykiai tavęs klausia - ko tu gali laukti?

įvykiai Korėjoje sako, kad bolševikų valdomi miestai per vieną dieną virsta pelenų sauja. Tai žodis kiekvienam bolševikui, kad ir iš jo tepaliks pelenai, jeigu jis nepasirinks Tito kelio.

Bolševike, žinoki, kad atomo bomba tau sunaikinti skirta! Tavo išsigelbėjimas - kuo skubiausiai palikt žmogumi.

Lietuviai - vienybės, kad laisvės sulaukus savęs bijoti netektų!

Laisvės kovotojai partizanai

52. Atsišaukimas į lietuvius

T A U T I E T I !

Nors minutei atitrūk nuo žemiškų dalykų, stabtelk ir pakelk akis į dangų. Paklausyk ką šneka nemari tautos dvasia, ko klausia tavęs sąžinė? Ar galėtumei šiandien mirti be keršto širdyje savo artimui, ar galėsi broliu sveikintis laisvės varpui aidint tėviškės laukuos?

Pažvelk ten kur šnara šimtametės eglės, kur audrų nebojęs partizanas savo širdį dalina milijonams, - be priekaištų, nelaukdamas padėkos ir niekam nesiskųsdamas kovoja tam, kad pavargus senutė galėtų be baimės numirti savo pastogėje, kad kūdikių negąsdintų baisus čekisto žvilgsnis. Galų gale, kad, jam savo gyvenimą paaukojus, laisvai skambėtų daina žaliam gegužy...

Ar tu nesi tos pačios tautos sūnus-dukra, ar tavo gyslose nepulsuoja lietuviškas kraujas? Tai kodėl tu vergu lieki svetimiesiems? Kam lieji kerštą savo broliui vykdydamas svetimtaučio niekšingą valią? Okupantas stengiasi kaip įmanydamas užgniaužti lietuvių tautos siekimus, nori kerštu ir pagieža apnuodyti tavo sielą, kad nieko kas gera nebematytumei. Susiprask! kol laikas, sustok - pamąstyk! Jei turi kerštą savo širdyj, išrauk jį su šaknim, kad ir tavo vaikai galėtų be keršto laisvai ir nepriklausomai gyventi.

Okupantas širdyje tyčiojasi iš tavęs, kad tu pamatęs kaimyną turinti dar ko pavalgyti bei apsirengti, bėgi jį skųsti. Nematyk perdaug ką daro tavo kaimynas, bet gerai pažiūrėk pats į save. Ar nerausi iš gėdos ir ar nevengsi susitikti savo pažįstamųjų, kai lietuvių tautos valdžia perims pilnutinai valdyti kraštą?

Ar kartais ne pats sau tik duobę kasi? Juk pavyzdžiai daug kur įrodė, kad tarpusavy du susipešę ir priešai vienas kitą skundę, trėmimo metu buvo išsiųsti į Sibiro taigas badui ir mirčiai. Tave svetimasis laiko sau priešu, todėl kad esi lietuvis. Jis tarpusavio vaidus palaiko tam, kad dviem pešantis - trečias galėtų laimėti.

Tad nebūk apakėliu ir nežudyk pats savęs, nežudyk ir neskundinėk savo brolių! Nesivaidykite dėl menkniekių, nepasivydėkite didesnio duonos kąsnio, nesidairykite kas dedasi kaimyno kieme. Šitie tavo skundai pražudys tave patį, nes ir partizanai imsis griežtesnių priemonių užkirsti kelią priešo ugdomai neapykantai lietuvių tarpe. Tai biauri ir užkrečianti liga, kurią be jokio delsimo reikia gydyti, kad lietuvis neišsigimtų ir netaptų auka to, kas siekia pastatyti jo tautai paminklą su įrašu "kažkada tai gyveno lietuvių tauta".

LLKS Partizanai

53. Atsišaukimas į moksleivius

M O K S L E I V I !

Dar trumpas laikas praėjo, kai tu vėl sėdai į mokyklos suolą, kad šviesoje išugdytum save gyvenimui arba, tiksliau sakant, kad mokykla tave paruoštų gyvenimui.

Kaip ir ankstyvesniais okupacijos metais, taip pat ir dabar, mes negalime likti nuo tavęs, moksleivi, nuošaliai. Kadangi dar ir šiuo metu mūsų Tėvynė kenčia žiaurios priešų letenos prispausta, ir auklėjimas mokyklose vykdomas taip, kad iš jaunųjų tautos jėgų padarytų jos priešus - mes negalime tylėti. Mūsų pareiga yra karts nuo karto prabilti j tave, kad, veikiamas bolševikinės mokyklos, tu netaptum tautos priešu bei Tėvynės išdaviku, o liktum ištikimas Tėvynės Lietuvos sūnus-dukra.

Jau pastaruosius šešius metus savo žydinčios jaunystės praleidęs prie tarybinės valdžios, tu pats savo akimis spėjai gerai įsitikinti, kokią "laisvę" atnešė okupantas Lietuvai. Tuščios ir sugriautos ištremtųjų, išžudytų ir į kalėjimus sugrūstų lietuvių sodybos ir dirvonais pavirtę tėviškės laukai rodo tikrą Lietuvos "žydėjimą". Pagaliau net tavo paties tėvų, brolių ir sesių, dirbančių kolchozuose, aimanos dėl duonos kąsnio negavimo už vergišką darbą, rodo tikrą "klestėjimą", "gerovę" ir pan.

Kadangi mokykla yra auklėjimo-ugdymo įstaiga, tai jos tikslas ir yra jaunuolį išauklėti. Bolševikai, siekdami palaužti mūsų tautos atsparumą jiems ir norėdami išrauti iš lietuvių Tėvynės meilę, laisvės troškimą, religiją ir t.t., siekia išauklėti mūsų jaunąją kartą jiems atsidavusiais žmonėmis, kurie pamintų visa, kas lietuviška, atsižadėtų savo tautos interesų ir taptų aklais bolševikų partijos garbintojais bei barbariškais jos tikslų vykdytojais. Toks yra bolševikinės mokyklos tikslas. Šio tikslo siekdama, bolševikinė mokykla įvairiais metodais skiepija jaunuoliams kruvinas bolševikines idėjas, o kas tik lietuviška - stengias išrauti iš bręstančio jaunuolio širdies.

M o k s I e i v i ! Griežtai atstumk brukamas bolševikines idėjas. Juk tu puikiai pažįsti bolševikų melą, barbariškumą ir niekšiškumą. Tu privalai prisiimti grynai tik moksliškas žinias, o tavo širdyje turi likti meilė Tėvynei Lietuvai ir pasiaukojimas jai.

Mokyklose prasidėjo smarkus jaunuolių vertimas rašytis į komjaunimą. Kodėl priešas taip daro? Kodėl jam nepakanka tų išgamų, kurie savanoriais stoję į komjaunimą? Kyla klausimai, atsakymas aiškus. Bolševikai aiškiai mato savo neišvengiamą pražūtį ir tai, kad kiekvienas komjaunuolis atgimusios Lietuvos bus smerkiamas. Tad jiems ir svarbu padaryti kuo daugiau komjaunuolių, kad atėjus tam laikui, nežūtų jie vieni, kurie jau yra įklimpę, bet su jais Lietuvoje žūtų daugiau jaunų jėgų. Tik dėl to ir yra vykdoma ta plati prievartavimo rašytis į komjaunimą akcija.

M o k s l e i v i ! Laisvosios tautos kompartiją skelbia už įstatymo ribų. Į s p ė j a m e t a v e ! Jokiu būdu nesirašyk į žydiškąjį komjaunimą, savo tautos išdaviką. Žinok, kad komunizmo žlugimas visame pasaulyje čia pat, taip pat žinok, kad kiekvienas komjaunuolis, nežiūrint kokiomis aplinkybėmis jis būtų į komjaunimą įsirašęs, kaipo Tėvynės išdavikas, būsimos laisvos Lietuvos bus smerkiamas. Kas mano save pateisinti, jog dėl prievartos įsirašęs į komjaunimą, tas klysta. Prievarta niekas negali tavęs priversti būti tautos išgama. Jei susidaro tokia padėtis, jog kitaip nebegalima, tai geriau atsisakyk mokyklos suolo, bet priešui nepasiduok. Tikram, Tėvynę ir savo tautą mylinčiam lietuviui, jokia auka nėra sunki.

Tad ryžkis, kovok ir būk stiprus, moksleivi, kad niūriems debesims išsisklaidžius, tau netektų gėdingai stoti prieš tautos teismą, bet galėtum džiaugsmingai tarti: "Likau ištikimas Tėvynės Lietuvos sūnus-dukra".

Amžina tautos panieka lietuviškiesiems komjaunuoliams, jos išdavikams ir savo brolių žudikams!

Lietuvos partizanai

54. Atsišaukimas į bendradarbiaujančius su okupantais

BROLIUI, KLAIDINGU KELIU NUĖJUSIAM

Broli, užmiršk valandėlei save ir savo draugus, užmiršk savo norus ramiai ir sočiai gyventi, kiekvieną vakarą gulti į šiltą ir minkštą lovą, užmiršk valandėlei savo malonumus ir svajones, užmiršk taipgi savo baimę ir nerimą ir paklausyk atsidėjęs, ką aš Tau pasakosiu...

Broli! Pažvelk į savo tautą, ant kruvinų savo pečių sunkią vergijos naštą nešančią, pažvelk į savo tautos kančias ir aukas, pažvelk į visą kelią, kuriuo ji eina, savo budelių niekinama ir skriaudžiama... Nežiūrėk, broli, į visa tai prabėgomis, nebandyk paviršutiniškai į visa tai žvilgterėti, bet nuoširdžiai pagalvok apie tūkstančius savo brolių, kurie žuvo už mūsų geresnį gyvenimą kovodami, prisimink tuos tūkstančius savo brolių, kurie kalėjimuose didžių kančių patyrė, bet nepalūžo, prisimink, broli, ir tuos senelius, motinas, seseris ir nekaltus vaikučius taip žiauriai iš miego pažadintus ir į gyvulinius vagonus susodintus tam, kad į tolimą Sibirą jie išvežti būtų, ir suprasi, kad mūsų gausūs priešai perdaug silpnai mažutėje Lietuvoje jaučiasi. Tu suprasi, jog priešai bijo tų mažų vaikučių, tų merginų, senelių, kad taip stengiasi juos iš tėviškės ištremti. Tikrai nuoširdžiai visa tai apsvarstęs, Tu nulenksi galvą prieš tautą, tų kančių nepabūgusią ir drąsiai prieš savo pavergėjus kovojančią.

Bet Tu, broli, nusigręžei nuo to, kas kiekvienam lietuviui šventa ir brangu, ir kilnius tautos idealus išmainei į sriubos lėkštę, šiltą kambarį ir parsidavėlio algą. Tu to nebūtum padaręs - aš tikiu, - bet tas tikro lietuvio kelias Tau atrodė taip sunkus, jog Tu neišdrįsai išsižadėti patogaus ir lengvo gyvenimo ir pakeisti į sunkų ir pavojingą gyvenimą kovotojo, už Lietuvos nepriklausomybę kovojančio, Tau pasirodė taip beviltiškas tas kelias, kurį pasirinko geriausieji ir ištikimiausieji Lietuvos sūnūs, kad Tu nutarei pasielgti išmintingiau, ir pasukai į kitą kelią - į kelią, kuriuo bolševikai mūsų tautą nori nuvesti. Tu manei, o taip pat ir dabar manai, kad lemiamai valandai atėjus ir Tu pasirodysi, kad esi lietuvis, o kol kas Tu pabūsi tik klusniu tarybiniu piliečiu.

Bet kaip labai, broli, apsirikai. Pasidaręs ištikimu bolševikiniu piliečiu, Tu tapai ištikimu bolševikų pagalbininku ir kruvinų nusikaltimų bendrininku. Tu, žinoma, pasakysi, kad prie to darbo neprisidedi, tačiau Tu esi klusnus bolševikų tarniukas, ištikimai pildai pavestas Tau pareigas, ir tuo pačiu stiprini bolševizmą, o Tavo rankomis stiprinamas bolševizmas naikina tuo tarpu Tavo tėvus, seseris, gimines, draugus, tautiečius. O Tu dar drįsti pasakyti, kad savo tautai Tu nenusikaltęs. Tu bolševizmo keliu eidamas galėsi sulaukti Nepriklausomybės ir vėl patriotu tapti, tačiau neapsižiūrėjai, kad tas kelias visai į priešingą pusę veda. Tu, broli, nepagalvojai, kad eidamas klaidingu keliu, Tu skaldai mūsų tautą ir padedi mūsų priešui ją naikinti.

Bet svarbiausias argumentas Tau buvo jėga ir Tu jai nusilenkei. Tau pasirodė, kad bolševizmas yra didžiulė jėga, kurią vargiai kas nugalės. Šią Tavo nuomonę stiprino dar ir tai, kad tu matei metai iš metų stiprėjantį bolševizmą, o jo užpulti niekas vis nedrįsta. Tu patikėjai bolševikų pagyromis apie jų nenugalimumą, ir ši nuomonė vis dar yra, Tavo manymu, teisinga, nes pasaulis nedrįsta bolševikų kliudyti.

Bet Tu nepagalvojai, kad 180 milijonų rusų bijo trijų milijonų lietuvių, ir naikina juos, kaip įmanydami. Tu nepagalvojai, kad rusai bijo parodyti pasauliui savo gyvenimo, todėl taip slepia viso pasaulio gyvenimą nuo savo žmonių. Tu nesupratai, kad rusai pasistatė geležinę uždangą tam, kad nei pasaulis matytų Tarybų Sąjungą, nei Tarybų Sąjunga matytų pasaulį. Juk jeigu rusai iš tikrųjų yra taip kultūringi ir pažangūs žmonės, kaip kad jie giriasi, tai kodėl jie visa tai nuo pasaulio slepia. Juk pamatęs rusų kultūringumą, visas pasaulis pasektų jų keliu, ir rusai pasidarytų viso pasaulio šeimininkais. Tačiau taip nėra! Tas rodo, kad bolševikai yra perdaug silpni, jei taip visko bijo. Juos palaiko tik geležiniai rėmai, be kurių viskas subyrėtų. Tie rėmai - MGB. O valstybę, vien žvalgybos tepalaikomą, sugriauti nėra jau taip sunkus dalykas. Tik tie, kurie tą sugriovimą ruošia, stengiasi taip sutvarkyti, kad kuo mažiausiai nukentėtų šalis, kurią tie rėmai spaudžia. Pasaulio išvaduotojai dirba dėl Tavęs, o Tu jiems priešiniesi ir trukdai!

Gana jau, broli, aš kalbėjau. Jei Tu nepatingėsi viso to rimtai apgalvoti, pamatysi, kad aš sakiau teisybę. O jeigu Tu tikrai nori sulaukti laisvo ir nepriklausomo gyvenimo, nustok savo rankomis savo priešus stiprinęs. Sugrįž-

ki, broli, į kelią, kuriuo visi dori lietuviai eina, ir atsilygink už skriaudas, kurias Tu padarei savo tikrajai Tėvynei. Neišsigąsk sunkesnio kelio, kuriuo teks eiti, ir kuo gali padėk Tėvynei, o ne jos priešams. Jei negali aktyviai prie kovos prisidėti, tai bent nežymiai pasistenk padėti jai varge. Kiekviena proga, kuri tik pasitaikys, trukdyk bolševikams vykdyti savo nusikaltimus, ir kuo gali padėk aktyviems kovotojams už Lietuvos Laisvę. Padėk Tėvynei, o Ji Tavęs neužmirš!

Tėvynės Balsas

55. Atsišaukimas-įspėjimas išdavikams

Atiduok Tėvynei, ką privalai!

Lietuviškos žemės išgama!

Kalbėsiu į tave ne ta kalba, kuri pareiga artimą laidojant, - Korėjos įvykius tau rodau, kurie ant tavo kapo paminklą stato.

Gal nori paklausti, - kas gi tas paminklas?

Tai paskutinė išgamos kalba, kad jie už savo likimą prakeiks ir juos gimdžiusias motinas. Tai komunistams už jų darbus alga.

Šitos algos siekdamas, komunistas didžiavosi spaliuku, kuris šlykščiausias išdavikas gimdytojų. Tai vaikui, kuris auginamas komunistu, užtraukė motinos prakeikimą. Kad komunistų partiją prakeiktų ir visų šalių komunistai, Stalinas tikru genijum juos šaudo, nuodija, žudo. Komunistus, kaip žmonijos žudikų partiją, Korėjoje tramdo - komunizmui paminklą stato.

Korėjos įvykiai - gūdi pranašystė tautoms, kurios komunistų valdomos žmogžudžių tautomis lieka. Lietuviškos žemės išgama, kuris rusiško automato pagalba susitepei artimo krauju, kuris už judošiaus grašius pardavei savo sąžinę. Žmogaus akyse palikęs tevertas lavono, savais darbais pasiekto likimo ir savo tautai trokšti! Kas gi tu esi, lietuviškos žemės išgama?

Tu - stribas, šnipas, kolchozų ir komunistų partijų organizatorius! Vienodi jūs visi! Korėjos įvykiai jums visiems ir kalba, kad už gimimą prakeiksit savo motinas.

Savo ramybei saugoti šiandien Jūs išmeldžiat kremliaus užuitas armijas. Tik argi armijų globojami, jūs nedrebat dienos šviesoje, kad jus visi regi! Ar neklaiki jums naktis, kad netikėtai galit būt užpulti!

Jūs negalit iš baimės nedrebėti, nes jūs vaikai tautos, kuri pergyveno carą, kaizerį, Hitlerį. Jums įgimtas tikrumas, kad lietuvis pergyvens ir Staliną su jumis!

Klaiki jūsų ir ateitis: Korėjos įvykiai tikras ženklas, atomo bomba krem-175

liaus užuitoms armijoms padės grįžti į namus atsiskaityti už jų sukolchozinimą. Niurnbergas tikriausia garantija, kad tas atsiskaitymas neišvengiamas.

Grįš ir mūsų tautos sūnūs-dukros iškentę pragaro kančias tarybinės armijoj, Sibire, kalėjimuose, lietuviškam miške ir požemy, kad atsiskaitytų su tais, kurie juos į ten išsiuntė, kad atsiskaitytų ir už tuos, kurių lavonai ant miestelių grindinių išniekinti.

Tiesa, grįžusieji jūsų namuose neras. Pirmąja proga jus pakart skubės jūsų artimiausi draugai. Taip darys dėl to, kad tuo savo nusikaltimus paslėptų. Bet klaiki jums dalia bus ir lietuviškam miške: čia jūsų alkis vilkais staugs; kai iš miško į kaimą sėlinsit, anas jus kaip vilkus sutiks.

Dreba žemė Korėjoje, kad sudrebėtų ir užkietėjęs žmogžudys, kad išgirstų ir komunistas.

- Prieš pradedant kryžiaus žygį prieš komunizmą: Tito yra vienintelis komunistams išsigelbėjimas!

Prie savo kapo priėjęs, ir tu, lietuviškos žemės išgama, savęs paklauski, - ar tikėjos to tave gimdydama motina! Ar klaiki kapo duobė vienintelis tavo išsigelbėjimas nuo tos pražūties, į kurią tave įvedė Maskvos draugai! Argi iš tikro tu neturi mažiausios vilties su savo tauta iš komunizmo plėtėjų ieškoti atlyginimo ir už tavęs šlykščiausią išniekinimą - prie tavo kapo kalba tau žmogaus balsu.

Lietuviškos žemės išgama! Korėjos įvykiai tau prie iškastos kapui duobės leidžia giliai pagalvoti, - ar prasikaltimą negali savo darbais išpirkti.

L L K S

56-78. Balio Vaičėno susirašinėjimas su ryšininku Romu Palivonu ir kiti laiškai

1949 m. lapkričio 5 d.

MIELAS KARVELI! *

Siunčiame pirmąją siuntą į mūsų kraštą, kurią teks gabenti Jums ant savo sparnų. Reikia priminti, kad tai darbas kiek reikalingas ir svarbus, tiek pat ir pavojingas, todėl išskyrus tuos asmenis, be kurių negalima apsieiti, niekas daugiau (net ir geriausi) neturi žinoti. Nors tai Jums yra žinoma, bet laikau reikalinga dar kartą priminti.

Gal būt teks kai ką atgabenti ir iš mūsų krašto. Dar norėčiau priminti, kad pagal išgales gal būt kai kada mus paremtumėte. Žinoma, maisto gabenti mums nereikia, bet jei galėtumėt drabužiais ir apavu, būtų gerai. Kai drabužiams, tai geriausia būtų nesiūta medžiaga arba pinigai. Tikiu, kad ir šių reikalų visai neužmiršite. Siunčiame įsakymo ištrauką apie Jūsų paskyrimą ryšininku, kurį laikykite ateičiai apie dabar veikiamus darbus. Kai nuvešite raštus į vietą, būtų gerai, kad tuo pačiu gautumėt atsakymą iš mūsų kaimo.

Romas Palivonas-Karvelis

Baigdamas linkiu Dievo paramos visuose žygiuose.

Liubartas

Kai rašysi man, parašyk sesutės adresą, nes aš jį užmiršau, tačiau jai apie mūsų reikalus, jei tektų susižinoti, taip pat nesakyk. Gali tik pasakyti, kad buvom susitikę, kad tebesu sveikas ir krutu.

LPavasaris

* dalį laiškų, maloniai pateikė Algirdas Čekys.

1949 m. lapkričio 26 d.

Mielas Karveliuk,

Sveikinu linkėdamas Dievo globos visuose audringo gyvenimo posūkiuose. Jau praėjo gerokai laiko, kai apie Jus ką nors girdėjau, todėl šiuokart daug nerašysiu. Jei dar nepalietė tos šalnos, kurias anąkart minėjote, lauksiu Jus parašant. Jei laimingai laikysies, laiks nuo laiko rašyk man tuo pačiu adresu kaip iki šiol. Kai kada aš labai nutolstu nuo savo krašto, todėl nepamiršk parašyti, kas dedasi mūsų krašte. Mes gyvename po seno. Paskutiniu laiku sustiprėjo viltis, kad mūsų lūkesčiai eina prie galo. Gerai būtų, kad neužmirštumėt reikalų, kuriuos anąkart minėjau, nors daug apie juos rašyti man kažkaip nesmagu. Kitą kartą, kai rašysiu, gal būt jau turėsiu ir mūsų spaudos. Sudiev!

LPavasaris 1949 m. gruodžio m. 21 d.

Mielas Karveliuk!

Rašau Tau jau antrą kartą. Šiuokart vėl siunčiame truputį spaudos į mūsų kraštą. Pasistenk ją greitu laiku pergabenti.

Taip pat kai tik gausi progos, parašyk man, kaip ten susitvarkei su savo bėdomis, kurias aname laiške minėjai, ir visa, ką būsi girdėjęs apie mūsų padangę. Jau kuris laikas kai apie savo kraštą nieko negirdėjau, o nežinoti -vistik nuobodu. Tad kiekvieną kartą, kai tik bus galimybė, parašyk nors po truputį.

Šiaip jau gyvenimu ko! kas negalių skųstis. Žinios eina geryn. Gal vieną kartą ir nušvis aušra. Tad baigsiu. Ir lauksiu. Perduokit mano linkėjimus savo žmonelei ir, jei skaitot galimu, - visai šeimai. Tesaugo jus Dievas!

Pavasaris

P. S. parašyk, kaip gyvena mano dėdės - Praniai.

Pavas.

1950 m. vasario 12 d.

Mielas Karveliuk,

Atleisk, kad taip pavėluotai rašau, nors jau gerokai laiko praėjo, kai gavau Jūsų paskutinį laišką. Tikiu, kad supranti, jog mūsų sąlygose būti punktualiam - ne visuomet įmanoma. Jūsų laiškus gavau visus. Taip pat ir dovaną -100 Rb. Džiaugiuosi ir dėkoju, kad pagalvojate ir apie mūsų vargus. Jei būsite pajėgus ir ateityje paremti, labai būsiu dėkingas. Būtų gerai, kad galėtum man nupirkti ir atsiųsti diagonalinį karišką arba šaulišką mundurą arba dėl munduro tokio naminio pilko milo, kokio mačiau Jūsų žmona turi pasisiuvusi švarkelį. Jei tai būtų neįmanoma, tai pagal išgales gal neužmiršite paremti ir pinigais. Prieteliai, kurie mums tarpininkauja, yra verti pilno pasitikėjimo. Dabar dar noriu paklausti, kaip laikosi ir kur gyvena Dzidoriukas Sk (Jūsų kaimynas). Jei jis dar tebėra toks kaip seniau, gal kartais nuvažiuoja į tą kaimą, kur pernai mokytojavo, o ten kaip tik man būtų reikalų. Kai arčiau gyveni, gal kartais žinai, kas ten dėjosi apie Dusetas. Jei tiesa, girdėjome gandų, kad per Grabnyčias ten buvęs kažkoks skandalas.

Šiaip pas mus kol kas nieko naujo. Artėjant pavasariui stiprėja ir viltys,

kad vieną kartą išauš ir mūsų dienos. Bet baltoji žiema turi savo svorį ir verčia su atidumu žvalgytis į purų sniegą. Žinoma, viskas yra Dievo valioje ir noris tikėti, kad jis neužmirš tų, kurie prašo ir tikisi Jo užtarimo. Baigsiu laukdamas ko nors iš Jūsų. Telydi Aukščiausias Jūsų žingsnius.

LPavasaris S. 1950.III.16.

Gerbiamas bendradarbi *,

sąlygos neleidžia palikti darbą ir būti pas Jus, tačiau pasikalbėjimas žodžiu būtų aiškesnis negu popieriuje. Nežinau ar Jūs jau girdėjote ar ne, tačiau žinios tokios, kad mūsų broliai net labai nukentėjo. Tai buvo naktį iš 9-tos į 10tą. Matyt, kad atsirado Juda ir pasitarnavo priešui, nes iš Ignalinos prisistatė garnizonas ir prieš rinkimus besitranką skrebai. Šaudymas girdėjosi net pas mus. Žuvo penki broliai. Jau 11 d. išgirdau džiaugiantis, kad žuvo visi vadai, tačiau netiesa, jie gyvi, nes paspruko. Kaip tas jiems pavyko nežinau: vieni kalba, kad jie prie savęs turėjo tris arklius, kiti kalba, kad bėgdami pagriebė pasipainiojusius. Tačiau aš laikausi pirmosios nuomonės, nes to krašto žmogus kalbėjo, kad tie, kurie spėjo pakinkyti du arklius, pabėgo, o penki likę prie trečiojo, žuvo. Besitraukdami pirmieji, išvilioję ant ežero skrebus, pagal netikras žinias, paklojo 13.

Tuo būdu bunkeryje, kuriame gyveno jau pusę žiemos, viskas liko. Paskutiniu laiku pristatėm nemažą kiekį rašomosios medžiagos, o dabar neturės ir kuo rašyti, nes liko ir matricos ir rašomoji mašinėlė, ir viskas. Tačiau mūsų pareiga kuo galima padėti ir kuo greičiau atstatyti jiems normalias veikimo sąlygas. Tam aš manau kiekvienas narys pasiryžęs ir kuo nors padės. Sunkiau bus gauti raš. mašinėlė. Pavasaris atrodo gyvas. Prašau rašyti jiems ir, jei galit ką nors, - man.

* nežinomo ryšininko laiškas

1950 m. kovo m. 19 d.

M. Karveliuk!

Sveikinu ir linkiu geriausios sėkmės. Jau seniai besulaukiau iš Jūsų laišką. Norėtųsi žinoti, kas dedasi platesnėj padangėje. Pas mus paskutinės naujienos blogos. Patyrėme skaudų sukrėtimą. Mane ir su manim esančius mūsų parapijiečius giltinė šiuokart dar aplenkė.

Su ilgesiu laukiame šilimos ir grįžtančių paukščių. Panašu šiais metais sulaukti ir daugiau naujo. Kiek pasitvirtins mūsų spėliojimai, parodys ateitis. Jei pasisuksi į mūsų padangę, perduok sveikinimus Garsui ir pasiteirauk apie ten esančius.

Kaži, kaip mano ankstyvesni prašymai. Jei pajėgtum, būtų gerai.

Ateityje gal daugiau parašysiu, o šiam kartui tegu bus gana.

Tesaugo Jus Dievas!

L Pavasaris 1950 m. birželio 17 d.

Guli iš kairės: Balys Vaičėnas-Pavasaris, Vytautas Dručkus-Šernas; stovi Vladas Juoza-pavičius-Papartis, Jonas Čičelis-Tėvas, Petras Cicėnas-Žalgiris

Mielas Karveli,

Sveikinu ir dėkoju už visus broliškus patarnavimus. Džiaugiuosi, kad praeitą kartą minėti nemalonumai laimingai baigėsi. Gaila, kad mūsų Garso savo eilėse pristigome. Bet ką darysi. Kitaip jis ir negalėjo. Džiugu, kad atsiranda jo vietininkė. Manau, kad ji verta pasitikėjimo. Pavedu Jums ją prieš pradedant pareigas tinkamai painformuoti, kad šios pareigos, tiek, kiek garbingos, - reikalauja ir pasišventimo bei pasiaukojimo. Laikinai pavadinsiu ją "Atžala". Jei nepatiks slapyvardis, gali pasirinkti pagal savo skonį, o Jūs kai kitą kartą rašysit, man pranešit. Tuokart pravesime per įsakymą ir pasiųsime jai ištrauką. Kai susitiksit, perduokit mano linkėjimus kilniame darbe.

Siunčiu keletą laiškų. Nors jie ir nėra perdaug lengvi, bet tikiuosi, kad pasistengsi skubiai pasiųsti. Jums į voką įdedu 1 egz. mūsų "S.K.". Parašyk, kas girdisi mūsų padangėje. Gal būsi kai ką girdėjęs apie mano benamius. Nors turėjau sesutės adresą, bet iki šiol jai neparašiau, o dabar nežinau, ar ten tebegyvena.

Mūsų gyvenime kol kas nieko ypatingo. Viltys neblogos. Norėtųsi, kad Dievas leistų joms išsipildyt.

Dar negavau tų laiškų, kurie keliavo tokią įdomią kelionę.

Baigsiu. Perduokit sveikinimus savo žmonelei ir__

Tesaugo Jus Apvaizda

Pavasaris 1950 m. liepos m.21 d.

Mielas Karveli!

Dėkoju už visus pasitarnavimus man asmeniškai ir Tėvynės labui atliktus, linkėdamas sėkmės ir tolimesnėje ateityje. Siunčiu mūsų "S.K" pasiskaityti. Be to, pora storokų vokų. Jų kelias dalinai ir nuo Tavęs priklauso. Tikiu, kad pasistengsi. O kaip su darboviete?...ar dar nepakeitei? Esant sąlygoms, kokias anksčiau minėjai, gal būt ir geriau padarytum persikeldamas, nes negerai kai įkrinti kam nors į akį. O pareigas Tėvynei, manau, galėsi atlikti ir kitur išsikėlęs, gi jeigu dėl kokių nors priežasčių nebegalėtum, - būtinai pranešk Vėtrai. Pas mus kol kas nieko naujo.

Paskutinio mėnesio tarptautiniai įvykiai sustiprino viltis, kad šiais metais gali išsispręsti ir mūsų likimas, bet prieš laiką džiaugtis dar negalima. Žodžiu, viską parodys ateitis.

Už gautą piniginę paramą siunčiu kvitą. Daugiau, rodos, neturiu ko rašyti, nes labai vėjo išpūsta galva. Pasveikink nuo manęs žmonelę ir Sudiev! Lauksiu parašant.

Su pag. L Pavasaris.

1950 m. rugpjūčio 5 d.

Sveikinu! Linkiu laimės ir sėkmės. Kaip begyveni pakeitęs gyvenimo gūžtą? Seniai apie jus jau ką begirdėjau. Siunčiu bagažą. Perkelk jį per erdvę. Be to, įdedu Atžalai įsakymo ištrauką. Perduok jai ir atsiprašyk, kad aną kartą aš jai sumelavau: parašiau, kad įdedu ištrauką į voką ir neįdėjau. Mat pas mus kartais ir taip pasitaiko. Girdėjau, kad mūsų krašte buvo liūdnų įvykių. Netekome kaimyno. Tepriglaudžia Visagalis jo išvargusią sielą. įdomu, kuris sužeistas?

Pirmoje eilėje iš kairės Vytautas Dručkus-Šernas, Alfredas Garnelis-Čigonas; stovi: Jonas Čičelis-Tėvas, Balys Vaičėnas-Pavasaris, Petras Cicėnas-Žalgiris, Vincas Araminas-Šermukšnis

Jei žinai, parašyk. Įdedu ir vieną atsišaukimą - pasižiūrėti. Daugiau nededu, nes skaitau, kad tau jas platinti perdaug pavojinga. O kaip su ryšiu? Man rodosi, kad būtų patogiau, jei mums siunčiamas siuntas paliktum pas Šarūną. (Girdėjau, kad esate pažįstami.) Tuokart gal greičiau gautume. Iki šiol siunčiami laiškai kartais labai ilgai užtrukdavo kelionėje. Jei dar susitiksi mano Milę, perduok jai geras dienas. Tarptautinė politika artėja prie sprogimo. Tikėkim, kad netolimoje ateityje sulauksim naujų įvykių. Gal vieną kartą nušvis galimybė laisviau atsikvėpti ir prislėgtoms krūtinėms.

Būtų didelė šventė.

Baigiu linkėdamas Apvaizdos palaimos visuose žygiuose atliekant pareigą Tėvynei.

LPavasaris

Br.K.

Girdėjau kad turite parduoti gerą arklį. Norėčiau pasiderėti.

Gal galėtumėte šiandien 18 val. ateiti pasimaudyti į Persvėto ežerą. Eikite sovchozo link. Kad galėčiau Jus pažinti, neškitės rankoje Tiesos laikraštį ir kokią nors lazdelę ar šakelę. Susitiksime maždaug toje vietoje, kur vieškelis einąs į Zarasus priartėja prie pat ežero. Čia pat stovi ir kilometrinis stulpas. Jūs eikite taku, kuris prasideda tuoj pat už tilto ir paežerių veda į sovchozą.

Linkėjimai nuo Br.V.

P.

1950.VIII.18.

Gerbiamoji Miliute¹

Nors jau tik ne mėnuo laiko, kada gavome Jūsų rašytą laišką X.21 d., tačiau ir mes patys nežinome dėl kokių priežasčių Jums iki šios dienos nesuspėjom parašyti.

Laišką iš Jūsų gavome kažkas apie X.27 d. kurį perdavė nepažįstamas ponas ir Jūs rašote, kad jau anksčiau mums rašėte mūsų įstaigos adresu, tai turėjome gauti, nes kiekvieną dieną mums atneša paštą, bet kodėl tas laiškutis pas mus nepapuolė tai jau man neaišku.

Žinai Miliute, mes kada atvykome į Dūkštą gyventi negalime skųstis savo gyvenimu, neblogai sekasi, iš karto buvo sunkiau dirbti kaip Zarasuose. Tačiau kiek padirbėjus, viskas aiškėja ir viskas darosi lengviau ir aiškiau, nes sako ir mešką galima išmokyti.

Dirbame ir aš, ir žmona, abu esame Finansų skyriaus darbuotojai ir duktė

Danutė eina į mokyklą, į 1 klasę.

Dėkojame, kad mūsų nepamiršti ir parašai mums laišką ir kartu atsiprašome, kad mes taip ilgai Jums atsakymo negalėjom duoti, nes pas mus dabar daug mažiau yra laiko negu kad būdavo Zarasuose, ir su laiškais ne taip lengva, nes ateini iš darbo visada vakare vėlai ir šventoje reikia kai kada dirbti.

Vienu laiku buvome parvažiavę visi namo, kokią dieną praleidom ir vėl traukiniu grįžome čia, namuose buvau pas Antosę (Antaniną Dručkutę) Tik jos neradau, buvo išvažiavusi į Šiaulius.

Neprisimenu, vieną šeštadienį buvau pakviestas pas Baliuką (Balį Vaičėną-Pavasarį) ir ten buvau, važiavome su p.Algirdu motociklu ir puikiai subaliavojome svečiuose pas Baliuką ir jo draugus, karšti linkėjimai nuo jų ir Jums.

Mes anksčiau atvykę į Dūkštą gyvenome kaimo vietovėje ant buto kur buvo labai nepatogu vaikščioti į darbą, bet beveik po trijų mėnesių laiko pavyko gauti komunalinį butą mieste ir jau daugiau kaip mėnuo gyvename mieste geresniame bute, žinoma buto neprilyginsi su Jūsų arba kitų Kaune gyvenančių žmonių butais, bet pagal Dūkštą tai pusę bėdos. Vienas kambariukas, kuriame stora boba neapsisuktų ir tam pačiam kambariuke virtuvė ir viskas, langai du su pusantros šibos čielo stiklo ir vėjo perpučiamom sienom, ir viskas, bet kai mes esam taip bagoti, tai mums ir užtenka, turime bulvių pusantros skalynos, duonos pusę bulkutės, svogūnų pusantros pynės, druskos pusę svaro, ir viskas. Malonu girdėti, kad Jus apsirūpinot savo ateities likimą pastoviu darbu ir galėsite laisviau gyventi ir turėti pajamų.

Atvažiuokite pas mus į svečius pažiūrėti mūsų gorado Dūkšto ir kaip mes gyvename, atvažiavimas pas mus patogus, kadangi gyvename nuo stoties kokie 200 metrų, ir traukinys keleivinis ateina nuo Vilniaus į parą 2 kartus.

Dabar pas mus dirbti daug linksmiau negu Zarasuose, nes mūsų įstaigoje yra apie 15 tarnautojų, iš jų ir vyrų, ir mergaičių, ir visi jauni, ir linksmi, ir visokių šposų pilna, juoko iki valiai.

Tad, Emiliute, atvažiuok kada sugalvojus pas mus, o prieš tai dar parašyk mums laišką, kurio mes laukiame ir kitą kartą greičiau ir daugiau parašysime.

Tad siunčiame linkėjimus ir žmona ir duktė visi jums. Sudiev. /parašas/

Dūkšto Finansų skyrius    Laisvės g-vė Nr.19.

1950-XI-19. ¹

1950 m. gruodžio m. 15 d.

Miliut,*

Sveikinu! Atleisk, kad ilgai neparašiau. Manau, supranti, kad turiu daug kasdieninių rūpesčių. Nors man mokykloje ir sekasi, bet vistik sunkios pamokos atima daug laiko ir dažnai esu taip išsiblaškiusi, kad sunku prisiversti ką nors ir parašyti. Be to, man labai nesiseka rašyt laiškai. Štai ir dabar tu tiki, kad aš daug parašysiu, o aš gal įstengsiu tik tiek, kad - buvo rašyta.

Šiaip jau niekuo nusiskųsti negaliu, aplinka, kurioje gyvenu rimta ir linksma. Kai gerai įsižiūri, visur randi grožio ir poezijos.

Norėčiau šįvakar parašyt laišką ir tai senutei, kuri man buvo tokia gera, kai mes gyvendavom viena nuo kitos netoli, bet argi aš rasiu žodžių jai, nemokančiai rašto, paguosti? Jei ją kada nors sutiksi, pasakyk, kad aš visada ją prisimenu.

Jei sutiksi Niną pasveikink ir nuo manęs. Su ja susižinoti man kažkodėl nesiseka. Prašiau parašyt, bet nesulaukiau. Pro ją važiavo vienas pažįstamas. Buvau parašiusi laišką, bet atvežė atgal. Sako: ten nebegyvena. Žadu dar ir jai rašyt, tik nežinau ar mano laiškas ją suras.

Gal daug ir nerašyt. Vistiek į popierį negali surašyt to ilgesio, slegiančio neramią širdį. Nors dar reikia mokytis, bet aš jau pradedu galvoti apie atostogas. Tuokart, jei neparsikvies brolis į tėviškę*, būtinai tave aplankysiu. O jei pasikviestų - ir ten juk susitiksime. Reikia tik kantrybės ir tivrtumo, o tuokart jausies visur laiminga.

Telydi tave laimė!

Mažoji Valė**

* turima galvoje - jei nežus, kadangi brolis Bronius-Sakalas jau buvo žuvęs.

1951 m. sausio 5 d.

Miliut,

Sveikinu pradėjusią naujus metus ir linkiu, kad jie tau būtų laimingi.

Pradedant metus, kažkaip, randasi daugiau ūpo Todėl ir tave, mintimis, aplankysiu, nors "navatnybių" ir neturiu.

Naujus metus sutikau gana linksmai. Visur atostogos ir gera, šventiška nuotaika. Kai matai aplink džiaugiantis, - užmiršti kasdieniškus rūpesčius, o žemė papuošta nekaltomis snaigėmis, atrodo, tokia pavasariška!

Skaičiau tavo laišką. Taip pat Romas sakė, kad ir jam rašiusi. Atleisk, kad noriu padaryti vieną, mažą pastabą. Man atrodo, tu perdaug jau giriesi tuo savo mylimuoju. Juk, kai kada, žmonės iš širdies sapnų mėgsta ir pasijuokti,

o ypatingai tuo atveju, kai jie baigiasi nesėkmingai. O meilė kartais tokia netikra! Atleisk, kad tai primenu. Manau ir pati supranti kas gera ir kas liūdna. Aš gi iš širdies linkiu, kad tavo meilė vainikuotųsi džiaugsmu!

Neturiu kuo nusiskųsti, lygiai kaip ir džiaugtis, todėl daug nei nerašysiu. Be to, jau gana vėlus vakaras.

Jei sutiksi Danuką perduok nuoširdžius linkėjimus. Taip pat Ninai (jai rašiau prieš Kalėdas) ir kitiems pažįstamiems.

Viso gero linkinti

mažoji Valė

III²

Daug laimės jūsų vardo dienoje.

Mes Jus sveikiname su šiuo Ąžuolo Vainiku.

Ir linkim daug Laimės Jūsų sunkiam gyvenime. Ir ateinančiuos metuos Jums laisvą gyvenimą. Ir rošėm papuoštą vainiką.

Linki gyvenimo broliai...

1953 m. XI/30 d.

Broleli...

Štai ką mes kalbėjome Broleli, tai Bukytė ten su kitais Broliais Radvilišky. Labai šaltai darykite tai, daug špiegų mūsų eilėse yra. Už tai tamstų namai yra įtarti per Bukytę. Būk atsargus, Broleli, jie gali persekti Jumis

Aš

Ačiū Jums, Brangieji,

Kad nebijote eiti pro Paraką, dūmus ir mūrus, griuvėsius ir laukų arimus. Ištvermę ir pasiryžimą kovoje dėl Lietuvos Laisvės Tamsta aukojat savo jaunystę ir viską, brangieji.

1955-11-6

Andriuk! *

Nuoširdus lietuviškas ačiū už knygą! Neseniai gavau. Iš tikrųjų Tu moki parinkti, ši knyga skaityta ir apie ją buvau ir pamiršęs. Ir kaip malonu dabartinėse mano sąlygose perskaityti vėl ją. Džiaugiamės visi. Atgaivinti prieš akis žilos senovės vaizdus, tikrai įdomu ir naudinga. Dabar turiu iš Tavęs jau dvi puikias knygas.

Anksčiau buvo tokia padėtis, kad apie knygas ir nepagalvodavai. Bet dabar geros knygos - didelis dalykas.

Ir aš Tau dėkoju už tai. Gyvenime turėjau gerų draugų, giminių, puikių bičiulių. Bet kur jie dabar?! Kada gyvenimo verpetai trenkė mane į pačią prarają. Kada aš kovojau sukaupęs paskutinius valios likučius, kad nepalūžčiau, išsilaikyčiau tikrojo žmoniškumo aukštumoje ir moralinė pagalba reiškė tiek pat; kiek viską gydantis balzamas-jie visi tylėjo: giminės, bičiuliai, o aš nieko neprašiau, nes aš išdidus savo likimu, aš ne elgeta. Ir dabar aš iš jų nieko, o nieko nenoriu. Už tai išmokau pažinti tikrąjį žmogų. Nelauktai pasirodei Tu; negiminė, nebičiulis. Svetimas asmuo. Ne, aš netikiu, kad svetimi. Visų pirma esame vienos tautos vaikai - o tas yra svarbiausia. Vienos žemės sultys, bočių krauju pašventintos amžių eilėje, teka mūsų gyslomis; neramios, svaigios, gimtųjų laukų vėjo kvapais dvelkiančios. Juk ar ne vienos kalbos, lyg muzikos skambios, ar ne bendru jausmu - giliu ir šventu - išmokome vertinti, tai kuo mes esam išdidūs. Ir aidi mūsų jaunatviškas dvasios jausmas dainos motyvu ten, kur svyrančių rugių varpose žaidžia vasaros vėjas, ir ten, kur šaltas Ledjūris skalauja sniego ir ledo karalijos pakrantes. Ne mes nesame svetimi: su tuo nesutinku.

Ir tariu Tau ačiū, kuklų, bet nuoširdų: tikruoju žmoniškumu persisunkusį ačiū!

Ką Tau parašyti dar? Gal tai, kad, dvasios akimis, kiekvieną naktį regiu Nemuno šlaitus, tėviškės gojus, gėlėtas lankas ir šnekuosi su taip artimais ir brangiais mano širdžiai asmenimis.

Vizija, sapnas. Bet argi tai svarbu? Juk greit tai nebebus tik fantazijos raizginys. Greit bus tai paprasta realybė: kada pakelio smūtkelis palinkęs nuo audrų ir vėjo, išvargusi motutė ir išsiilgusi žmona sutiks mane kryžkelėje, išvargusį, pasenusį, bet išdidų ir su jaunatviška dvasia.

Gaila, kad dar negaliu pasiųsti Tau savo foto. Pirmoj progos - būtinai. Kas Tavo padangėje, darbas, nuotaika ir pats gyvenimas?

Laukiu greit parašant! Leisk palinkėti daug sėkmės, ištvermės ir ryžto!

Jonas

P.S. Iš Tavęs laiško kol kas negavau, nežinau, parašei ar ne?

Ar "zagaskote" yra tarnautojų iš 1949-7 m. Jei yra, perduokit sveikinimus nuo Vlado Jonušonio. Jei tokių yra, parašyk apie tai laišką.

Jis anksčiau buvo Šeduvos gyvulių supirkimo punkto vedėjas.

* Šis ir kitas - tai Jono Tamoliūno-Mažojo Jono laiškai Andriui Dručkui iš lagerio.

1954-VI-27.

Andriuk!

Gavau iš Tavęs: Stendhal. Raudona ir Juoda. Nuoširdus ačiū. Turiu pasakyti, kad turi literatūrinį skonį ir moki parinkti knygas. Šis Stendhalio veikalas mano dar nebuvo skaitytas. Jo dar yra lietuvių kalboj puikus veikalas "Parmos vienuolynas", jei esi neskaitęs, patariu perskaityti.

Man tik labai gaila ir nemalonu, kad negavau laiško, kuris buvo įdėtas į knygą ir neperskaičiau to užrašo knygoj, kurį buvai užrašęs dovanojant knygą. Tą užrašą išplėšė ir laišką paėmė. Daugiau Andriuk neužrašyk nieko. Taip pat nežinau, kada šią knygą išsiuntei.

Nežinau ar man rašei, bet kol kas aš nesu gavęs iš Tavęs jokio laiško. Iš viso laiškus gaunu labai retai.

Ką veiki Tu dabar, tarnauji ar mokiniesi, jeigu tarnauji parašyk, ką dirbi?

Pas mane buitinės sąlygos šiek tiek pagerėjo. Šnekama, kad dar daugiau pagerės, nežinau, pagyvensim, pamatysimi?

Pas mus jau būna ir šiltesnių dienų, nors kalnuose dar sniego užtenka. Čia vasaros būna tokios trumpos, ir saulės tiek mažai, kad sulaukus tokių dienų džiaugiamės lyg maži vaikai. Iš viso šių kelių metų bėgyje, pajutau geroką protinį ir dvasinį atbukimą, beto atmintis smarkiai sušlubavo. Greičiausiai tai pasėka klimato ir sąlygų. Manau grįžus viskas palaipsniui susitvarkys. Turi susitvarkyti. Nes dar tiek puikių užsimojimų, darbų, kuriuos turiu įgyvendinti. Noro yra, tikiu kad atsiras ir jėgų ir grįš tai ką dabar jaučiuosi praradęs.

Iš mūsų palaipsniui nemaža išvažiuoja. Manau, yra grįžusių ir į Lietuvą.

Pas jus dabar gražu, gamta visu savo puošnumu pasipuošė, tiesa? Dažnai dvasios sparnais nuskrendu į tos mažytės, bet taip brangios Tėvynės laukus. Matau jos krikštolinių ežerų paviršius, žaliuosius tėviškės gojus. Ir ilgiuosi bei laukiu tos akimirkos, kada vėl galėsiu grįžti ir apglėbti bei išbučiuoti savo gimntąją tėviškėlę. Galbūt Tau pasirodys perdaug naivu, bet nesistebėk, nes

tik netekęs pajunti visą vertės brangumą.

Gaila, kad negaliu atsakyti į Tavo laišką, nes jo neperskaičiau. Ir gaila, kad neperskaičiau tų minčių, kurias buvai užrašęs knygoj.

Andriuk, nepatingėk retkarčiais parašyt apie save. Laišką siųsti apmokamą, tada aš tikriau gausiu.

Leisk dar sykį nuoširdžiai padėkoti už dovanėlę-knygą.

Linkiu daug sėkmės! Laukiu parašant!

Jonas

Pridėk draugui ranką prie krūtinės Ir paklausyk, kuo plaka vargšė Tau širdis?

Ar tik ne ilgesys laisvos Tėvynės Šiandieną varsto Tau sielos duris?

Sutruks vergystės pančiai, kur rakino Tiek metų laisvės trokštančius žmones!...

Išauš Tėvynei dienos melsvo lino Ir į šviesesnę ateitį mus ves...

Broli! *

Lauke lietui lyjant, vėjas drąsko nuo medžių paskutinius lapus, lyg norėdamas jais paslėpti žemės skausmą, sugerto kraujo dėmes, kurios šaukia lietuvį keršto, šaukia semtis drąsos iš pralietojo brolių kraujo ir ragina ruoštis sunkiai kovai dėl laisvės iki galutinos pergalės, šaukia atiduoti visas jėgas Tėvynei. Jus turite greitai grįžti į savo gimtąjį kraštą žaizdota širdimi, pavargyusia siela nuo kančių, bet išvydę gimtąją žemę, pajutę jos dvasios balsą, kuris kaip gyvybės eleksyras atgaivins ir uždegs nauja, laisvės troškimo ugnimi. Jūs privalote grįžti ir pradėti kovą iš naujo, parodydami savo Tėvynės priešams ir savo brangiam kraštui, kad lietuvio dvasios ir pasiryžimo nepajėgia išplėšti jokia brutali jėga. Kiekvienas doras lietuvis reikalingas ir brangus Tėvynei su kilnia dvasia ir idealiais troškimais. Reikia nepamiršti, kad ne fizinė jėga, bet tiesa, tvirta valia ir sumanumas nulemia viską. Tiesa, mano jėgos nekokios, nuolatiniai persekiojimai ir dar plius liga paliko sunkius pėdsakus, bet tas nesvarbu. Laisvė vis vien bus, jei aš jos ir nesulauksiu, jos laimę nešančius spindulius pajus ir džiaugsis žaizdotom krūtinėm šimtai tūkstančių kitų lietuvių taip pat mylinčių savo kraštą, tik svarbu, kad jie kovotų ir nedrebėtų prieš už save stipresnį. Brutali jėga niekuomet nepajėgs nugalėti tiesos. Nors jėga sukausto tūkstančius rankų, bet sielos surakinti nepajėgs ir niekas neužgniauš laisvės troškimo.

Atidaviau Tėvynei daug, galima sakyti viską, bet to maža, turi aukotis kiekvienas laisvės aukurui, kad gyventų jaunoji karta laimingai. Kol dar plaka krūtinėje širdis, tol liepsnosiu kovos ugnimi ir kovosiu iki paskutinio atodūsio,

šauksiu brolius ir seses į kovą iki laisvės aukuras, sudėtas iš širdies kraujo ir kartaus skausmo bei ašarų suliepsnos.

Grįžkite ir grįžę, jei neužteks fizinių jėgų ir jei sieloj bus tamsus nuovargis, tai nors šviesos nešėjais būkite kitiems.

Ir nebeklausiu aš Tavęs daugiau, ko plaka Širdis, kuri lig šiolei laisvės rast negali...

Tikėk, išauš diena,- išblanks pelenų takas Ir Tu sugrįši tuo taku atgal...

* Andriaus Dručkaus laiškas Jonui Tamoliūnui-Mažajam Jonui į lagerį.

1948.VIII.4.

Miela Sese! *

Gavau nuo Jūsų du laiškučių iš sikio, būdamas žaliajam gojui. Tai buvo sekmadienis, aš grįžau iš Aleksandravos atlaidų ir radau atvežtus. Į Radviliškį grįžau 3-čio rugpiūčio, buvau atostogų. Praleidžiau atostogas neblogai; turėjau keletą mergaičių, kurios vešėjo mano puikiuose rūmuose kuriuose yra daug kambarių, langų ir durų. Jie man labai patinka, nes pastatyti naujoviškai pagal tarybinį planą, viena mergaitė graži kuri neveltui vadinama Pavasariu. Kaip būt buvę smagu jei butumėmt tada aplankę mane ir žaliąjį gojų kuriame taip smagu ir gera ypač vasarą. Dabar Jūsų lauksiu Radviliškyje tai daug tada pakalbėsime; užvažiuok nors ant trumpo laiko tada daugiau pakalbėsime, o dabar neturiu daug ko rašyti, o kita - bijau kad jis (laiškas) nepavieluotų. Norėčiau labai gauti Antaninos antrašą, tai kaip nors malonėk prisiųsti. Aš gyvenu po senam, tik šiek tiek audringiau ir įdomiau, bet nuomonė ta pati. Kai atvažiuosi tada papasakosiu viską. Jai sutiksi Antaną tai perduok daug gerų dienų ir paprašyk, kad nepyktų už nenuvažiavimą, nes tokios blogos aplinkybės susidėjo, kad vis neišpuola. Perduok visiem linkėjimų, jo sesutei ir tai gražiai mažytei mergytei.

Aš nuvažiuoti negaliu, nes daug darbo, bet visiškai ir neatsisakau, nes gali ir proga papulti. Jai turėsit jūs proga tai pranešk, kada atvažiuosi, tai jai būsiu liuosas, nueisiu pasitikti. O jei kartais negalėsi atvažiuoti, tai nepamiršk parašyti nors kelius žodelius, kad ir kur būtum.

Baigsiu rašyti, nes lieku laukti jūsų aplankant, tada papasakosiu viską.

Išsiilgęs Andrius

* Andriaus Dručkaus laiškas Emilijai Vaičėnaitei. Slapta forma minimas susitikimas su B. Vaičėnu-Pavasariu ir jo vyrais.

1948.XI.30.

Radviliškis

Miela Sese Mile!³

Šiandien parėjau iš gimnazijos užbaigęs pirmą trimestrą. Rezultatų dar gerai nežinau, bet dvejeto tai turbūt neturėsiu, tai ir patenkintas.

Metu knygas ant stalo, dar pasižiūriu, kaip laikrodžio rodyklė slenka paskutinį šios dienos ratą. Imu popierio ir rašau Jums. Juk kiek daug praėjo laiko, kaip matėmėms ir kalbėjom gyvais žodžiais. O kaip būtų malonu susitikti dabar ir pakalbėti, o kalbos mums netrūko ir turbūt netruks. Likimas šaltas ir žiaurus, rodos, taip ir tyčiojas, blaškydamas kaip lapus nuo medžių, taip ir mus, kur vieną, kur kitą, rodos, norėdamas atimti viską, kas miela ir gera, bet vis tik dar nepajėgia išplėšt paskutinio - pasidalinimo mintimis tuo bejausmiu popierių. Pirmiausia parašysiu kas labiausia Tau rūpi. Tavo mylimasis išėjo ten, kur pirma kelionė nepavyko, kurią Jūs žinot. Bet ši kol kas laiminga.³ O daugiau neturiu ko apie juos rašyti ir aš manau užteks, jei žinosi, kad dar širdis plaka audringoj krūtinėj ir viltis su meile liepsnoja kaip laužas sausroje.

Apie save neturiu ko daug rašyti. Dienos slenka kaip vėjas palikdamos mane šaltą ir abejingą. Kai širdį virpina skaudžios stygos, tada sukeliu krūtinėje audrą, kad negirdėčiau jų, o ypač kad nuslėpčiau nuo kitų, nes žinau - jei aš verksiu suklupęs po savo gyvenimo našta, tai kiti juoksis vietoj paguodos man. Ir kai nepavyksta sukelti audra krūtinėje, kai, rodos, suklupsiu ant gyvenimo kelio, apsižvalgau aplink ir, kai matau klastingai veidmainingus žvilgsnius, tada nusijuokiu pragarišku juoku, kad viską užstelbtų.

O kad stygų nuslopint jau nepajėgiu, tad einu kur jaučiuos vienišas, kur nieks nemato ir negirdi, ir tada klausaus jų melodijos.

Taip ir slenka mano smilkstanti jaunystė. Sykį namo važiuodamas, turėjau tokį mažą nuotykėlį, kuris suteikė šiek tiek įdomumo, ir jei nepamiršiu, tai susitikęs papasakosiu. Sese, gal kartais teks pro šalį keliauti, nepamiršk aplankyti mane. Aš nežinau, kada važiuosiu į Kauną, nes to laiko nėr ir nėr, ir nežinau, kada aš jį sučiupsiu.

Bet kartais galiu ir netikėtai pakliut, tai būtinai užeisiu.

Sesut, jei tik rasi atliekamo laiko valandikę, malonėk parašyt.

Baigiu rašyt, nes ir taip manau atsibos Tau skaityti, o laikrodžio rodyklė jau įpusėjo sekančios dienos pusratį, o aš antrą vakarą sėdžiu tom pačiom nemiegotom akim, o dar turiu paruošt keletą pamokų.

Sudiev. Linkiu viso geriausio Jūsų gyvenime. Lieku laukti laiškučio

Andrius

Daug didvyrių mūs kryžkelės krito,

Žaliuosius Tėvynės laukus ir padangę apgynę. Nesulaukė jie tekančio ryto,

Bet sulauks Lietuva, jų tėvynė...

Sveika Sese Žaliųjų Laukų!

Kadangi artinasi didžiosios mūsų šventės - užgimimas Kristaus, kuriose mes dedame vilties atgimti kartu ir mūsų prispaustos Tėvynės Laisvei. Tad sveikinu su Šventėmis Tave, ir norėčiau pasveikinti visus kitus, bet, deja, nepasiekiu, linkėdamas geriausios sėkmės ir jėgų kovai, nė žingsnio atgal, pergalės kovai.

Šiandien gavau nuo Jūsų laišką, kurio taip laukiau, už kurį nuoširdus ačiū. Prisipažinsiu, kad kuris laikas kaip nerašau niekam atsakymų dėl pablogėjusios padėties (nepapasakok namiškiams apie tai, nes tas nieko nepadės, o tik juos apsunkins sukeliant rūpesčių). Kaip žinai, esu puskarininkų mokykloje ir sekasi tarnyba neblogai, esu iš pirmaujančių būry, pavaduotojas grupės vado, bet kaip toliau bus nežinau. Tikiuosi apleisti mokyklą. Esu ištikimas savo Tėvynei ir tikiu, kad niekas nepaveiks ir nepakeis, iki užges paskutinis širdies dūžis. Pasiūlė įsirašyti (o į ką ir pati supranti), atsakiau trumpai ironišku juoku ir patariau daugiau nevargti, ir nuo to viskas dabar vyksta.* Ryt turėsiu pasikalbėjimą su karininku, komjaunimo sekretoriumi ir kartu savo viršininku. Nuo ko ir išsispręs būsima padėtis, jei neužkirs visai kelio, apleidęs mokomąją, stosiu į automokyklą, o gal visai kur kitur atsidursiu. Esu užsispyręs ir nepalenkiamas, einu pasitikėdamas savimi, su niekuo nesirūpinu ir nebranginu savęs, juk toks menkas žmogus pasaulyje ir kartu toks jis didelis savyje, savo milžiniškuose siekimuose. Kiek daug žmonių krinta kovoje be ženklo būdami pilni idėjų, milžiniškų užsimojimų tėvynei ir štai jis atiduoda savo vos pražydusią jaunystę ant aukuro švintančios Laisvės. Tuo tarpu randa progą atsistoti ant sukrautų aukų tie, kurie buvo prisiplakę nuošaly nuo kovojančių kovos metu, pasiskelbti laimėtojais.

Emile, niekuomet nereikia nusiminti ir neprarasti jėgų. Laikas dirba mūsų naudai. Viltis. Kantrybė...

Pasitikėkime Aukščiausiojo valia.

Jeigu nėra jėgų fiziškai atsispirti, kas pas mus gali būti, užtai turime būti tvirti dvasioje ir sutrypti juos morališkai.

Taip smagu būtų paklajoti po amžinai žaliuojančius gojus, būti kartu su visais, o taip pasiilgau, tiek daug būtų ko pasišnekėti, tiek daug turėčiau ko papasakoti, bet, deja, gal ir neteks daugiau švilpauti gimtaisiais laukais.

Nors gal bus šiek tiek adresas pasikeilęs iki gausiu nuo Tavęs laišką, bet dėl to nesirūpink, jis nežus ir mane pasieks.

Mokomos daug klasėje, daug trypiam tarybinius tyrlaukius, šliaužiojam, bėgiojam per taktinius pratimus. Galima sakyti žiema, nors sniego ne per daugiausia, kartais būna ir stiprių šalčių, daugiausia kaukia vėjas gerdamasis kiaurai per mūsų vasarinę uniformą.

Gal užteks tuos niekus rašyti...

Lik sveika

Lieku laukti    Andrius

1950.XII.14.

Rašyk tuo pačiu adresu, (markutės ant voko nereikalingos kariams)

* Laiške E. Vaičėnaitei A.Dručkus praneša, kad armijoje yra verčiamas stoti į komjaunimą.

PERIODINIAI LEIDINIAI

Pavyko išsaugoti penkis Vytauto apygardos struktūroje leistus periodinius leidinius: du numerius leidinio "Aukštaičių kova", vieną-"Laisvės šauklys" ir du-"Sutemų keleivis". Visi jie gauti per Balį Vaičėną-Liubartą.

"Aukštaičių kovos” steigimą ir pirmuosius leidimo metus aprašė buvęs 3-iosios Vytauto apygardos partizanas Alfonsas Daunys-Šriubas. Laikraštis, iš pradžių - LLA 3-iosios Vytauto apygardos organas - buvo įsteigtas 1945 m. pabaigoje. Šapirografą ir popieriaus parūpino partizanas Kirvis, radijo aparatą iš Ažugirio kaimo atgabeno A.Daunys-Šriubas. 1945-1946 m. žiemą šis laikraštis ir apygardos vadovybės atsišaukimai buvo spausdinami visai netoli Ryliškių kaimo, Ivoniškio link, Šmuiliškių vienkiemyje iškastame bunkeryje. Redagavo leidinį vienkiemio šeimininko vyresnysis sūnus, pagal profesiją matininkas, Pranas Ivonis-Skrajūnas, talkinamas savo brolio Uosio.

1946 m. pavasarį, iškilus suėmimo pavojui, Skrajūnas persikėlė link Saldutiškio.

Išsaugotas "Aukštaičių kovos" numeris-tryliktas, datuotas 1946 m. rugsėjo 10 diena. Kiek žinome, buvo išleista 20 numerių. Kada laikraščio leidimas nutrūko-stokojame žinių. Berods 1947 m. vasarą.

Nutrūkus "Aukštaičių kovos” leidimui, 1948 m. pradėtas leisti naujas 3-iosios Vytauto apygardos organas - "Laisvės šauklys". Išsaugojau 1949 m. spalio 25 dienos numerį.

"Aukštaičių kovos" leidimas buvo atnaujintas po dvejų metų-1949 metų liepos 26 dieną. Tai neabejotinai anksčiau leisto laikraščio tąsa, tačiau jau nebe kaip LLA 3-iosios Vytauto apygardos, o kaip Karaliaus Mindaugo (Rytų Lietuvos) srities organas. Šis faktas atspindi 1949 m. pradžioje vykusius struktūrinius bei taktinius pasikeitimus Lietuvos partizanų organizacijoje. Gaila, nežinome, kokios apygardos įėjo į K. Mindaugo sritį.

3-iosios Vytauto apygardos 5-osios Lokio rinktinės organas "Sutemų Keleivis" pradėtas leisti 1949 m. pradžioje. Tai, matyt, tiesiogiai susiję su B.Vaičėno-Liubarto-Pavasario paskyrimu (nuo 1948 m. gruodžio 16 d.) Lokio rinktinės Spaudos-švietimo skyriaus viršininku. Tai patvirtina įrašai jo dienoraščiuose, o pačiame laikraštėlyje randame straipsnius, apžvalgas, po kuriais -trumpinimai: "Lb", Lbr". Pavyko išsaugoti 4-ąjį ir 5-ąjį 1949 metais išleistus numerius, nors žinome, kad 1950 metais laikraštis dar buvo leidžiamas. Tokiu būdu archyve liko:

Aukštaičių Kova. LLA "Vytauto" Apygardos organas.-1946 m. rugsėjo mėn. 10 d.-Nr. 9(13).

Aukštaičių Kova. K.Mindaugo srities organas.-1949.VII.26.-Nr.1./21/.

Laisvės šauklys. LLKS Vytauto apygardos organas.-1949 10 25.-Nr.2(11).

Sutemų Keleivis. LP Lokio R-nės organas.-1949 m. rugpjūčio m. 23 d.-Nr.4.

Sutemų Keleivis. LP Lokio R-nės organas.-1949 m. gruodžio m. 19 d.-Nr.5.

KITI DOKUMENTAI

Partizanai gyvai reaguodavo į to meto tarptautinės politikos įvykius, artima jiems buvo patriotinė tematika, kūrybine gyslele apdovanotieji nevengė politinio grotesko. Tokio pobūdžio dokumentai padeda praplėsti turimą supratimą apie ginkluoto pasipriešinimo dalyvių dvasią, nuotaikas.

A.    Karikatūra, skirta Korėjos įvykiams. Piešinys.

B.    Eikš į kapą velnio vaike/ atsiimt už darbą reikia. Piešinys.

C.    Tu tėvynė - Aš tave. Piešinys.

Dvi švilpynės

Dvi švilpynės-vienas tonas:

Čia Berlynas, ten Maskva.

Kas negroja, kaip jo ponas Tam nusirita galva.

Tegyvuoja sausos normos Ir nesaldinta kava.

Neatskirsi nė iš formos,

Kur Berlynas, kur Maskva.

a

c

Neria kilpą tau ant kaklo-Lietuva, girdi, laisva,

O sukūrė gražią peklą Ir Berlynas, ir Maskva.

Toks ten draugas, toks čia ponas,

Toks ir būdas, kaip spalva:

Viens raudonas, kaip šėtonas Kitas rudas, kaip šuva.

Iš “Pogrindžio kuntaplio"

Staliniški Poteriai

Vardan tėvo Lenino, sūnaus Stalino ir jo Prakeiktojo komunizmo.Amen.

Staline, žydų tėve, kursai tupi kremliuje, teesie tavo prakeiktas vardas, teprasmenga tavo karalystė, tenebūnie tavo valia nei Maskvoje nei Lietuvoje. Kasdieninės mūsų duonos paskutinio kąsnio neatimk mums šiandieną ir išleisk iš kalėjimo mūsų nekaltus žmones kaip išleidei visus kraugerius komunistus ir kitus valkatas ir nevesk į pražūtį, bet gelbėk mus kasdie nuo artėjančio bado šmėklos. Amen.

Sveika Rusija, nelaimes pilnoji, Stalinas su tavimi. Tu paniekinta Europai ir paniekintas tavo nekultūringas vaisius Stalinas.

Šventoji Lietuva, mūsų motina, gelbėk mus nuo bolševikų, būsim tau dėkingi dabar ir mūsų mirties valandoje. Amen.

Tikiu į kvailą Leniną, nieko negailintį žiauraus komunizmo kūrėją, ir velnio sūnų Staliną, kursai prasidėjo iš Gruzijos išviečių kvapo, gimė iš pusiau padvėsusios žydelkos, kentėjo už savo kvailumą, vos tik nemirė ir kai išėjo iš kalėjimo, atsivėrė pragaras. Septinta spalių įžengė į kremlių ir sėdi dešinėje seno parkuoto žydo. Iš ten atėjo nekaltųjų lietuvių teisti. Tikiu į atgimstančią Lietuvą, su kultūringais kraštais bendravimą, raudonųjų banditų išvarymą, komunizmo ištižimą ir laimingą laisvų lietuvių gyvenimą. Amen.

Tebūnie prakeiktas Stalino vardas visame Pasaulyje

Tikiu į tėvą Leniną žulikų ir banditų karalių ir jo vienatinį sūnų Staliną, kuris iškilo iš tamsaus gruzijos krašto, gimė iš bjauriosios žydelkos, kentėjo prie Rusų caro jungo ir iš jo išlaisvino per spalių revoliuciją, įžengė į kremlių, sėdi dešinėje žabalo žydo, iš ten atėjo Baltijos valstybių terorizuoti.

Tikiu į Marksą ir Engelsą, visuotino turto sunaikinimą ir amžiną badavimą ubagyste. Amen.

DOKUMENTUOSE IR TEKSTE MINIMI SLAPYVARDŽIAI