Partizanai: istorija ir dabartis

Vos prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai, Tuinylos kaip “buožių” šeima buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus ir per didįjį  trėmimą  1948m. gegužės 22 dieną buvo ištremti, o turtas stribų išgrobstytas, pavyzdinga sodyba sunaikinta. Vežant į tremtį, Leonas pabėgo. Ilgai ir sunkiai skynėsi kelią į Lietuvą, kol galiausiai Ją pasiekė. Radęs suniokotą tėviškę, likęs be artimųjų, pradėjo slapstytis. Kad neatkreiptų koloborantų dėmesio, iš gimtų kraštų pasitraukė. Ilgai  slapstėsi Vytautiškių kaime pas Antaną  Marčiukaitį ir Milių. Dažnas svečias buvo Janušauskų, Gudzinevičių, Matusevičių ir kitose sodybose. Būdamas,paslaugus, linksmo būdo, gero karachterio, nepaprastai draugiškas,greitai įsigijo daug draugų,todėl kurį laiką ir gyveno tarp jų, dirbo, lankė šokius, mylėjo merginas ir jų buvo mylimas, kol neatsitiko tas, kas kiekvinam mylinčiam tėvynę ir neapkenčiančiam okupanto, tais laikais atsitikdavo: pakliuvo koloborantų akiratin. Prasidėjo persekiojimai, įtarinėjimai, skundimai, kol vieną kartą šokiuose, kurie vyko ištremto į Sibirą Lelevičiaus dvare,įsiveržė Krosnos strbai ir pradėjo tikrinti visų dokumentus. Leono dokumentų paprašė pats milicijos viršininkas Budrevičius, dokumentų Leonas kaip ir daugelis šokiuose buvusio jaunimo prie savęs neturėjo. Viršininkas  pasirodė sukalbamas, liepė sekančią dieną prisistatyti su dokumentais į Krosną. Leonas tą pačią naktį išėjo į mišką, susirado Šarūno rinktinės partizanus ir tapo Varmo būrio kovotoju, davė priesaiką, pasirinko Kario slapyvardį. Tai buvo 1948 metų žiema. Buvo labai narsus, drąsus, pareigingas ir reiklus partizanas. Žuvo 1949 metų spalio 2- ą dieną  prie Stebulių kaimo Kalniškės pamiškėje. Kartu žuvo Vytautas Neimanas – Jaunutis. 

Tai buvo sekmadienio popietė, nuostabi saulėta rudens diena. Ryšininkė Vyšnia – Janina Lukevičiūtė su drauge- Jaunučio sužadėtine minėtoje pamiškėje susitiko su 6 –ais partizanais{čekistai akte klaidingai mini- keturis}. Perdavusios “paketą” ir “kamuolį” pogrindžio spaudos, trumpam užtruko. Draugė kalbėjosi su Jaunučiu, Karys, susimąstęs rymojo ant šautuvo, o kiti partizanai pradėjo mėtyti “kamuolį”, kai iš miško sutratėjo čekistų automatai. Merginos, lydint kulkų spiečiui, pasileido per laukus,- keturi partizanai pamiške, pietų  kryptimi,Jaunutis ir Karys metėsi į mišką ir krito nuo baudėjų kulkų. Kūnai niekinti Krosnoje, užkasimo vieta tiksliai nežinoma, manoma ,kad už kapų, klebonijos  durpinėse, kai ir daugelis kitų.