Tremties Trimitas
VYTAUTĄ DIDĮJĮ PASKAITA, DAINOMIS IR LIETUVOS HIMNU PAMINĖJOME
Tautos šventę įspūdingai Detroite atšventus
V. M i n g ė I a
Kažkada, prieš 10-15 metų, porą kartų buvo atšvęsta Rugsėjo 8 šventė. Tačiau, ilgainiui šią šventę nepriklausomoje Lietuvoje 1930 m. įvestą, lyg ir sumenkinome, nes buvo tradicija švęsti tik Vasario 16 šventę.
Štai, šiemet jūros šaulių kuopa “Švyturys” nutarė Vytauto Didžiojo 541-rių metų mirties sukaktį įspūdingai paminėti. Gražus, labai pavykęs, kultūringas ir patriotinės dvasios persunktas šventinis paminėjimas įvyko 1971 m. rugsėjo 12 d. Lietuvių namuose.
Šv. Antano parapijos bažnyčioj įvyko iškilmingos pamaldos, kurias atnašavo kun. Kazimieras Simaitis. Jis taip pat pasakė turiningą, gilaus įspūdžio palikusį, pamokslą.
Rugsėjo 12 d. sekmadienis bažnyčioje buvo tikrai iškilmingas, sakytume — didingas. Organizacijos — šauliai uniformuoti išsirikiavo prie altoriaus su septyniomis vėliavomis. Ir gausus būrys mokinių beveik prisiglaudė prie altoriaus, šv. Antano parapijos bažnyčia buvo kaip per atlaidus perpildyta.
Pr. Zarankai vadovaujant, visi susirinkę maldininkai nuostabiai gražiai giedojo, o ypač kai buvo giedamas Lietuvos himnas.
Po pamaldų, pusę pirmos, buvo tiek daug privažiavusių automobilių, kad visos vietos buvo užimtos ir teko automobilius statyti gatvėse.
Didžiojoje Lietuvių namų salėje jau nebuvo laisvų vietų — privažiavo, prigužėjo netikėtai tiek daug žmonių.
Buvo sukviestas gausus prezidiumas. Pirmuoju buvo pakviestas gen. J. Černius su ponia ir kiti, viso trylika žymiųjų organizacijų vadovų. Įneštos scenon vėliavos. Atsistojimu pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Kun. K. Simaitis savo skaitytoje invokacijoje meldė Dievą grąžinti mūšų tautai laisvę.
:
JAV himną sugiedojo tikrai įspūdingai ir didingai Danutė Petronienė. Akomponavo jai Regina Sližytė. Jūros švyturio kuopos pirm. ltn. Mykolas Vitkus pakvietė scenon iš Klevelando atvykusią auksaburnę paskaitininkę profesorę Aldoną Augustinavičienę; jai dovaną—knygą įteikė LŠST c.v. pirm. V. Tamošiūnas.
Prelegentė kalbėjo iš širdies. Ji prirakino kelių šimtų klausytojų dėmesį. Tylu, tylu — ir musę girdėtum lekiant... Prelegentė iškėlė patriotizmo vertybę. Nors nauji hipių papūsti vėjai labiau iškelia komunizmą, kosmopolitizmą bei internacionalizmą, tačiau nėra nieko iškilmingesnio, gražesnio ir šviesesnio kaip nuosaikus patriotizmas, tėvynės meilė, visiškas pasiaukojimas savo tautos ir krašto labui, Lietuvos laisvei. Pabrėžė, jog mus likimas paskyrė politiniais pabėgėliais, kad taptume tobulesni, kad labiau mylėtume tėvynę, kad būtume labiau užsigrūdinę Lietuvos laisvės kovūnai. Tremtyje būdami, mes tapome kūrybingi. Lietuvių literatūra, menas pasiekė augšto lygio, pasklido visame pasaulyje. Reikia tik paskubėti išversti mūsų kūrinius į svetimas kalbas, ypač į anglų.
Toliau prelegentė palietė politinių pabėgėlių gyvenimą. Mes visą laiką gyvename dvigubą gyvenimą. Vieną darbo ir rūpesčių normą atiduodame Amerikai, o kitą, jeigu esame lietuviai, atiduodame savo tėvynės ateičiai. Išeivija yra vargas, o ne prabanga. Bet vargas užgrūdina žmones. Politinių pabėgėlių vargas tai šauksmas gyvenime, arba žiburys tamsoje. Kiekviena tautinė šventė tai inspiracija Lietuvos laisvei pasiekti. Mes išnešėm gyvą patriotingą Lietuvą ant savo pečių. Tą didelį šviesų žiburį palikome Lietuvoj, o mažais žiburių žiburėliais pasklidome visame pasaulyje. Tie pasklidę pasaulyje žiburėliai vis labiau ir labiau švies. Tie žiburėliai tai dalis išvykusios tautos. Nė vienas patriotas lietuvis neabejoja, kad ateis diena, kai Vasario 16 ir Rugsėjo 8 — Tautos šventes švęsime savo Tėvynėje, nepriklausomoje ir suvereninėje Lietuvoje.
Audringų katučių plojimai ilgai, ilgai negalėjo nutilti paskaitai pasibaigus. štai kokių paskaitininkų mums trūksta!
Meninė programa
Po puikios paskaitos vėl buvome nustebinti menine programa. Programai vadovavo š. Kunigunda Kodatienė (LŠST c.v. moterų vadovė). Dainavo jaunas solistas Vidimantas Valatka. Jam akomponavo pianistė Vizgirdaitė. Solistas patiko klausytojams; jo balsas įdomus, iš tenoro pereinantis į baritoną. Solistas susilaukė tiek daug dėkingų katučių, kad jis, greičiausia, to nuoširdumo visai nesitikėjo.
Šaulė K. Kodatienė deklamavo savo eilėraštį apie Simo Kudirkos tragediją.
Girdėjome kartą Dainavoje dainuojant Windsoro studenčių kvartetą. Ir anuomet jos savo dainavimu buvo visus sužavėjusios, o šįkart, po koncerto, jos tiesiog ovacijomis išlydėtos. šiam vertingam kvartetui vadovauja Valerija Tautkevičienė. Kvartete dainuoja: Milda Pakauskaitė, Nijolė Giedriūnaitė, Rūta Čerškutė, Aldona Tautkevičiūtė. Akordeonistas — Andrius Čerškus, gerai grojantis ir jaunas vaikinas.
Dar gražiai ir geru tarimu, deklamavo ilgą eilėraštį Giedrė Sirutytė. Baigmei sugiedotas Lietuvos himnas.
Scenon sukviesti visi programos atlikėjai buvo apdovanoti orchidėjomis. Jūros šaulių švyturio kuopos pirm. ltn. Mykolas Vitkus padėkojo visiems programos atlikėjams ir taip gausiai, kaip į atlaidus, suplaukusiems svečiams. Be to, visos šios Tautos šventės rengėjų vardu, Jūros šaulių Švyturys kuopos vardu, ltn. M. Vitkus pakvietė visus svečius gretimoje salėje papietauti. Visi šios šventės rengimo rūpesčiai, darbai, išlaidos gulė ant vienų Jūros švyturio kuopos šaulių pečių. Tiesa, talkon prisidėjo ir tam tikras kiekis Stasio Butkaus kuopos šaulių.
ŠAULIAI DAINAVOS STOVYKLOJE
Darbo Dienos šventės išvakarėse, šaulių vadovybė ir šaulių šaudymo ekipos iš Amerikos ir Kanados buvo suvažiavę į Dainavos stovyklą: šaulių s—gos centro valdybos nariai posėdžiui, o šaudymo ekipos šaudymo varžyboms.
Šaulių s-gos c.v. nariai savo posėdyje sprendė aktualius organizacinius reikalus. Posėdyje buvo nutarta: išleisti vertingą veikalą neskelbiant premijų-konkurso, bet surasti autorių, kuris išgvildentų mūsų šaulių golgotos kelią, o taip pat mūsų lietuvių tautos genocidą. Tiems reikalams rūpintis buvo išrinkta komisija iš V. Tamošiūno, S. Kaunelienės, Jono Švobos ir M. Šnapščio. Vaikų žurnalą Eglutė nutarta paremti ir skirti $25.00. 1972 m. nutarta organizuoti šaulių Kultūrinę Savaitę pas Tėvus Pranciškonus, Maino valstijoje. Tuo reikalu rūpintis pavesta Vanagaičio šaulių kuopos pirm. J. Stašaičiui. Posėdis praėjo pakilioje ir darbingoje nuotaikoje. Posėdžiui pirmininkavo ŠS pirm. V. Tamošiūnas.
Šaudymo varžybose šį kartą gerieji šaudytojai pasirodė silpniau, o silpnesni padarė pažangą. Šaudymo pirmenybėse vienintelį bronzos medalį “Geram šauliui” gavo Kęstutis Petrauskas, kiti — pereinamas taures ir trofėjas. St. Butkaus šaulių kuopa laimėjo pereinamąją ŠS taurę. Vytauto Didžiojo šaulių kuopa laimėjo 2-rą vietą. Kuopos šaudymo vadovas yra V. Brazas. Nutarta rengti sporto šaudymo varžybas Hamiltone, Kanadoje.
Dainavoje šauliai rado stovyklaujančius Neo Lithuania korporacijos filisterius ir studentus. Jie rytais ir vakarais pagerbdavo vėliavos. Iškeliant ir nuleidžiant vėliavas šauliai dalyvaudavo iškilmėse kaip svečiai.
Suvažiavimui vadovavo ŠS pirm. V. Tamošiūnas, stovyklai —- M. Vitkus, o šaudymo varžyboms — V. Keturakis.
Posėdžio pasitarimai tesustiprina mūsų šaulišką veiklą, o šaudymo varžybos tepaskatina dar geriau šaudyti.
Algirdas Budreckas
ŠAULIŲ KUOPOS VEIKLA IR GEGUŽINĖ
Rugsėjo 12 d. O. K. Pautienių sodyboje įvyko Klevelando Kar. Juozapavičiaus šaulių kuopos gegužinė ir valdybos posėdis. Tai buvo, bene, paskutinis piknikas šiais metais. Nežiūrint nevisai palankaus oro, gegužinėn atsilankė gausus būrys šaulių ir svečių. Ta proga kuopos pirmininkas pas save sušaukė kuopos valdybos posėdį, kuriame paaiškėjo, kad augant kuopos narių skaičiui, didėja ir šaulių veiklos darbas. Atsirado reikalas valdybos narių skaičių padidinti ir pertvarkyti pareigas.
Spaudos ir informacijos reikalus buvo pavesta tvarkyti teisininkui J. Krygeriui, kuris yra žurnalistas ir Teisininkų draugijos Garbės teismo pirmininkas. Kuopos iždininku parinktas A. Mikoliūnas, kuris, šaulių Centro v-bos pirmininkui pavedus, prieš 9 mėnesius sušaukė klevelandiečių susirinkimą ir tame steigiamajame susirinkime buvo įsteigta Klevelando šaulių kuopa, kuri dabartiniu metu smarkiai progresuoja darbu ir narių skaičiumi. Taip pat, į valdybą buvo kooptuotas šaulys K. Bruožis transporto ir parengimų reikalams.
Spalio 17 d. numatomas ir ruošiamas vėliavos šventinimas. Šventinimo iškilmės bus atliktos šv. Jurgio bažnyčioje. Kitos iškilmės įvyks parapijos salėje. Vėliavos krikšto tėvais sutiko būti: senas Lietuvos šaulys, muzikas Al. Mikulskis ir Irena Kapčienė, kuri yra ir šaulių vėliavos mecenatė. Muzikas Al. Mikulskis visas savo fizines ir dvasines jėgas atiduoda lietuvybės ir Lietuvos labui. Čiurlionio ansamblis buvo nuvykęs į Pietų Ameriką su daina ir šokiais, tuo
1971 m. rugsėjo mėn. 5 d., Dainavoje, šaulių s-gos CV nariai po darbingo posėdžio (iš k.): P. Tomkus, K. Mil-kovaitis, S. Jokūbaitis, V. Išganaitis, K. Klinauskas, S. Cecevičienė, V. Tamošiūnas, S. Kaunelienė, J. Baublys ir Alg. Budreckas; paskutinėje eilėje (iš k.): M. Šnapštys, S. Bernotavičius, L. Šulcas, M. Vitkus, J. Švoba, P. Padvaiskas ir V. Keturakis. Foto K. Sragausko
1971 m. rugsėjo mėn. 5 d., Dainavoje, šaudymo sporto laimėtojai (iš k.): ŠS pirm. V. Tamošiūnas, R. Ivanauskas, V. Leonavičiūtė, D. Šostakienė, B. Leonavičienė, T. Ivanauskienė, šaudymo sporto vadovas V. Keturakis; antroj eilėj: A. Šiurkus, K. Petrauskas, A. Kavaliauskas, J. Kinčius, B. Valiukėnas, V. Bilitavičius, V. Šeputa, J. Leonavičius, J. Šostakas, J. Kavaliauskas ir Sičiūnas. Foto K. Sragausko
pavergtos Lietuvos bylai padarė politišką propagandą, kurios nenupirksi ir už milijoną dolerių.
Rugsėjo 26 d., sekmadienį, Klevelando šauliai atliko šaudymo pratimus. Gegužinės metu du Klevelando lietuviai padavė pareiškimus ir įstojo į šaulių kuopą.
Šaulių kuopos gegužinėje skanius valgius ir saldumynus parūpino šaulių moterų sekcija, o gėrimais rūpinosi šauliai: Šarkauskas, Grincius ir K. Bruožis. šauliai Smelstoriai paaukojo dovaną loterijai, kurios pelnas gerai papildė silpną šaulių kuopos iždą. Gegužinės dalyvius palinksmino lietuviškų plokštelių muzika, kuria pasirūpino šaulys Kapočius. Prie užkandžių ir vėsinančių gėrimų besikalbant ir diskutuojant šaulių reikalus, 5 valandų laikas labai greitai prabėgo, žinoma, yra kas kalbėti ir diskutuoti, nes į vėliavos šventinimo iškilmes laukiama atvykstant iš Kanados, Detroito, ir Čikagos apie 8 šaulių vėliavas su uniformuotais šauliais. Jau betemstant, šauliai ir svečiai, su pakelta nuotaika, išsiskirstė iš gegužinės su daugybe planų ir sumanymų šaulių veiklai praplėsti.
Dr. K. Pautienis
SUSIRINKIMAS HOT SPRINGS
Š.m. rugsėjo mėn. 26 d. įvyko Lietuvių Bendruomenės susirinkimas. Į susirinkimą atėjo daugiausiai naujieji ateiviai. Senųjų ateivių mažai buvo ir tie veiklumo nerodė. Dalyvavo 79 asmenys.
P-kas J. Bružas susirinkimą, atidarė 20 min. pavėlavęs. Pirmininku, susirinkimą vesti, pakvietė Gudonį, sekretorium — Plepį. Susirinkime matėsi Zdanys, Bagdonavičius, Gudoms, Petrulionis, iš Čikagos Matutis ir kiti. Zdanys siūlė įsteigti moterų chorą. Rūkas siūlė išnuomoti radijo 30 min. Bagdonavičius sako: “Aš tam reikalui skiriu 50 dol.” Visi jam gražiai paplojo.
Š.m. spalio 11 d. p-kas sušaukė susipažinimo pikniką “Dempe” vietovėje. Vieta buvo parinkta labai graži: daug medžių ir vanduo, upė užtvenkta pylimu, kur pastatyta elektros jėgainė. Pylimas išpiltas pilka skalda, šį darbą atliko kariniai inžinieriai. Qcitos ežeras daug padidėjęs. Ir vis per žmogaus protą. Piknikams vieta tikrai gera ir graži. Mūsų moterys ir vyrai, padainavo ir pasilinksmino. Kiek ten nuotraukų padaryta! K.
A.A. ŠAULYS INž. VYTAUTAS GALVYDIS
Liepos 30 d., Cicero, III. staiga mirė šaulys inž. Vytautas Galvydis, gimęs 1922 m. liepos 11 d., Svėdasų miestelyje, Rokiškio apskrityje.
Velionis baigė Anykščių vidurinę mokyklą ir 1941 m. Utenos gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Matematikos - Gamtos fakultete ir VDU Teologijos fakultete. Vokietijoje studijavo Tiubingeno un-te ir Čikagoje — Loyolos un-te. Statybos inžineriją baigė 1963 m., Čikagos Technikos kolegijoje.
Nuo pat jaunystės dienų veikė ateitininkuose, priklausė šauliams. Už veiklą buvo įkalintas pirmosios bolševikų okupacijos metu. Veikė LF ir LAF eilėse. Amerikoje priklausė eilei lietuviškų organizacijų. Daugiausiai veikė frontininkų eilėse. Buvo JAV ir Kanados LFB centro v-bos pirmininkas 1965-1967 m.
Buvo vienas iš “Klaipėdos” jūros šaulių kuopos steigėjų. Sveikindamas IV-jį LŠST visuotiną atstovų suvažiavimą LFB vardu, savo žodyje tada pareiškė: “Prieš įsijungdamas į rezistencinį LFB eilėse veikimą, dar esant Lietuvai nepriklausomai, esu davęs Utenoje šaulišką priesaiką, kurią pirmosios bolševikų okupacijos metu teko patvirtinti virš 10 mėnesių kalinio dalia ir — iki šios dienos tebesitęsiančioje, prieš Lietuvos okupantus rezistencijoje. Esu pilnateisis šaulys ir Šaulių S-ga yra mano organizacija ... (ž. “Karys”, 1968 Nr. 1, psl. 17).
Pasiliko žmona Ona (Lemešytė), dukterys Kristina ir Lidija, sūnūs — Povilas ir Jurgis. Lietuvoje liko trys broliai ir sesuo. Čia, Amerikoje — didelis būrys liūdinčių idėjos bičiulių ir draugų.
Palaidotas rugpjūčio mėn. 2 d. šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje. Laidotuves tvarkė frontininkai. Šauliai gausiai dalyvavo laidotuvėse, atsisveikindami su ištikimu idėjos broliu, kuris taip anksti ir taip netikėtai apleido jų gretas. P. P.
A.A. ŠAULYS ANTANAS PETRONIS
1971 m. rugpjūčio mėn. 10 d. mirė DLK Kęstučio šaulių kuopos narys Antanas Petronis.
Velionis buvo gimęs 1886 m. birželio mėn. 14 d., Paežerių km., Leliūnų parapijoje, Utenos aps. Į JAV atvyko 1912 m. Į pensiją išėjo iš Massey-Furgeson fabriko, kur išdirbo virš 40 metų. Turėjo du sūnus: Heroldą — kunigą ir Antaną — policijos tarnautoją, kurie abu yra jau mirę. Duktė Marijona gyvena Kalifornijoje.
Į šaulių kuopą įstojo neseniai, bet tuo labai didžiavosi. Taip pat priklausė ALRK Susivienijimui.
Rugpjūčio mėn. 14 d. buvo palaidotas su dalinėmis šauliškomis apeigomis šv. Kryžiaus katalikų kapinėse Racine, Wis. P. P.
ANTANINOS MARKUZIENĖS NETEKUS
1971 m. rugsėjo 5 d. mirė Antanina Markuzienė-Sidzikauskaitė. Velionė buvo gimusi Lietuvoje, Šakių apskrityje, Šiaudinės kaime. Amerikoje išgyveno 21 metus. Petkaus laidotuvių namuose su ja atsisveikinant, į koplyčią susirinko daug žmonių. Mirusioji priklausė šaulių s-gai. Su velione atsisveikinimą pravedė Vytauto Didžiojo šaulių kuopos pirm. Vladas Išganaitis. Jis savo kalboje apgailestavo, kad šauliai neteko darbščios sesės ir bendrais bruožais prisiminė jos nuveiktus darbus šaulių kuopai.
Adv. Rapolas Skipitis su velione atsisveikino savo ir savo žmonos vardu.
Adv. Algirdas Budreckas kalbėjo Vytauto Didžiojo šaulių kuopos var
du ir atsisveikindamas šermenyse pasakė:
“Jos netekome staigiai. Suruoštame Alvudo vakaronės spektaklyje ji, bevaidindama, apalpo ir neužilgo mirė. Mirė būdama 72 metų amžiaus.
Velionė prieš pirmąjį karą mokėsi žiburio gimnazijoje, Marijampolėje. šaulių s-gai ji priklauso nuo pat jos atsiradimo. Ji buvo Slavikų šaulių būrio valdybos narė ir vaidybos kuopelės vadovė. Nė vienas kuopos rengiamas spektaklis nepraėjo be jos. Ji ne tik spektakliams vadovavo, bet ir pati vaidino.
Atsteigus Lietuvos šaulių s-gą tremtyje ir vėl ją matome pirmose šaulių gretose. Ji yra viena iš pirmųjų Vytauto Didžiojo šaulių kuopos vaidybos kuopelės steigėjų. Be jos neapsiėjo nei vienas spektaklis. Jos puiki vaidyba ne kartą prajuokino ir ne kartą, jai vaidinant patrijotiniuose vaidinimuose, žiūrovui nuriedėdavo ašaros per skruostą. Ji buvo gera ir talentinga aktorė. Tai buvo asmenybė, kuri nesigailėjo laiko, darbo ir triūso, kad tik šaulių organizacijai padėtų . . .
Šaulių s-ga įvertindama jos nuveiktus darbus organizacijai, buvo ją apdovanojusi šaulių žvaigždės ordinu.
Reiškiu gilią užuojautą skausmo prislėgtai šeimai ir jos artimiesiems. Vytauto Didžiojo šaulių kuopos vadovybė ir šauliai liūdi kartu su Jumis.”
Juozas Petrauskas kalbėjo Vytauto Didžiojo šaulių kuopos meno kuopelės vardu. Jis nuogąstavo, kad jo vadovaujamas teatras neteko aktorės— primadonos. Jam teko su velione daug kartų vaidinti. Velionė per 13 metų sceninio darbo niekad neatsisakydavo.
Šaulys Ignas Serapinas atsisveikino draugų vardu.
Šaulių rinkt. pirm. Pranas Tomkus perskaitė režisoriaus A. Brinkos parašytą atsisveikinimą su velione Antanina.
Dr. J. Adomavičius, atsisveikindamas, prisiminė velionę, kuri Alvudui yra labai daug talkininkavusi. Jis pademonstravo rekorduotą juostelę, kur ji paskutinį kartą, prieš mirtį, vaidino. Jos žodžiai jaudino klausytojus.
Visiems kalbėjusiems, šauliams už pravestą atsisveikinimą, garbės sargybas, visų giminių vardu padėkos žodį tarė adv. Pranas Sidzikauskas.
Po gedulingų pamaldų jos palaikai, automobilių vilkstinės lydimi, buvo nuvežti į lietuvių Šv. Kazimiero kapines. ŠS garbės narys Vladas Išganaitis velionės šaulių garbės ženklus perdavė jos sūnui. Po trumpų apeigų ir sugiedojus Lietuvos himną jos palaikai buvo palaidoti.
Algirdas Budreckas
ŠAULIŲ VĖLIAVŲ SKAIČIUS AUGA
Karininko Juozapavičiaus šaulių kuopa, Clevelande, turėjo iškilmingą šventę, Šių metų spalio 17 d. buvo pašventinta kuopos vėliava. Į iškilmes suvažiavo šauliai iš Amerikos ir Kanados, šventėje dalyvavo c.v. nariai, šaulių kuopų vadovybės su vėliavomis ir įvairių organizacijų atstovai.
Po pamaldų Šv. Jurgio bažnyčioje, parapijos salėje įvyko iškilmingas posėdis. Įnešus šaulių vėliavas ir sugiedojus Lietuvos himną, LŠST pirm. V. Tamošiūnas perdavė Karininko Juozapavičiaus šaulių kuopos vėliavą kuopos pirm. dr. K. Pautieniui. Šauliai buvo prisaikdinti kun. K. Žemaičio.
Įžanginį žodį tarė LŠST pirm. V. Tamošiūnas. Jis jautriais žodžiais prisiminė šaulių nuveiktus darbus ir kvietė toliau nenuilstamai dirbti šaulių idealams.
Vėliau sveikino šių iškilmių prezidiumas.
ŠS garbės narys Vladas Išganaitis sveikindamas tarė:
“Linkiu, kad ši vėliava kaip dalinio šventenybė, kaip simbolis vienybės jus stipriai sujungtų vieningam, idėjiniam darbui. Kaip anais senais laikais žvaigždė tris karalius atvedė į Betliejų, taip ši Jūsų vėliava tegul Jumis parveda į tėvynę Lietuvą.”
Algirdas Budreckas sveikino LŠST Garbės teismo ir Vytauto Didžiojo šaulių kuopos vardu. Jis pareiškė:
“Jei tėvynėje neplėvesuoja Trispalvė, visiems turi būti aišku, kad ten laisvės nėra. Todėl šauliai, gerai suprasdami vėliavos reikšmę, jai ištikimai tarnauja. Šaulių gretos auga, o tuo pačiu ir šaulių vėliavų skaičius didėja.
Naujai įsisteigusi Karininko Juozapavičiaus šaulių kuopa, jos vadovybė ir šauliai šiandien iškilmingai pasižadėjo, kad šią vėliavą visad augštai ir garbingai neš ir grąžins ją į tėvynę, kai bus laisva Lietuva.”
Toronto Pūtvio šaulių kuopos pirm. Stasys Jokūbaitis ragino, kad šauliai turi ugdyti ir skiepyti savo jaunajai kartai patriotizmą, meilę Lietuvai, meilę ir pasididžiavimą savai kalbai bei papročiams. Tikėkime, kad galbūt ir neužilgo mūsų jaunimas galės laisvai aplankyti tą jų nematytą ir nuostabiai gražų kraštą, savo tėvų gimtinę Lietuvą . . .
Sveikino — ŠS moterų vadovė K. Kodatienė, ŠT redaktorė S. Kaunelienė, Kanados rinkt. pirm. S. Jakubickas, Algirdo š.k. pirm. P. Kanopa, Klaipėdos š. j.k. pirm. K. Kalinauskas, Gen. Daukanto š.j.k. — K. Maksvytis, Butkaus š.k. — V. Pauža ir j.š. vadovas M. Vitkus.
M. Premeneckienė perskaito sen. Tafto sveikinimą, J. Budrienė sveikino DLK Birutės dr-jos vardu, M. Blynas — Alto, Z. Peckus — LA Sąjūdžio ir R. Kudukis. Iškilmių programą pravedė V. Jokūbaitis.
Buvo taip pat atsiųsta daug sveikinimų ir raštu.
Šventėje dalyvavo net 10 šaulių kuopų vėliavos. Į iškilmes buvo atvykusi LŠST centro valdyba, kuopų pirmininkai su kuopų vėliavomis ir palyda. Jų visų sveikinimai ir pasakytos kalbos telieka Clevelando šauliams paskatas ir toliau nenuilstamai dirbti šaulių idealams.
Meninė programa buvo pradėta eilėraščiu "Trispalvė”, kurį deklamavo pats autorius Algirdas Budreckas. Kanklėmis skambino Bankaičių kvartetas. Montažą apie partizanus skaitė akt. Z. Peckus. Čiurlionio ansamblio vyrų choras, vadovaujamas muz. A. Mikulskio, padainavo keletą šaulių kariškų dainų.
Visi programos dalyviai susilaukė daug aplodismentų.
Po to vyko vaišės, kurias parengė sesės šaulės.
Karininko Juozapavičiaus š.k. pirm. dr. K. Pautieniui, vadovybei, sesėms ir broliams šauliams už surengtą reikšmingą šventę reiškiu nuoširdžią šaulišką padėką. Gyvuokite Clevelando šauliai. Algirdas Budreckas
Juozapavičiaus šaulių kp. pirm. dr. K. Pautienis laiko kuopos vėliavą, jam jteiktą ŠS pirmininko; greta jo į deš.: O. Mikulskienė, J. Kapočius, V. Tamošiūnas, M. Smelstorius. Nuotrauka V. Bacevičiaus
MINĖJIMAS DETROITE
53 m. Kariuomenės sukakties ir Simo Kudirkos paminėjimas įvyko, ramovėnų ir birutininkių pastangomis, Detroite, lapkričio 14 d. Šį labai svarbų ir būtiną darbą uoliai parėmė St. Butkaus ir švyturio kuopų šauliai. Sakoma: “Kai du stos, visados daugiau padarys". .. Lietuviškoji visuomenė į šį jungtinį parengimą labai rimtai pažiūrėjo ir užpildė Lietuvių namuose visas sėdimas vietas.
Po plk. J. Šepečio paskaitos, kuri buvo išklausyta su dideliu dėmesiu, apie Simą Kudirką ir jo ir mūsų tragediją labai turiningai, nuoširdžiai, jausmingai ir pagaviai kalbėjo jaunas studentas Robertas Selenis. Lietuvių studentų pirmininko jautrūs žodžiai sujaudino, net pravirkdė pilną salę klausytojų. Po jo paskaitos plojimams ir galo nebuvo.
Pasibaigus oficialiai daliai, meninę dalį davė “Aušros” mergaičių kvartetas iš Windsoro, Kanados, šiam kvartetui vadovauja p. Tautkevičienė, dainoms akordeonu pritarė A. Čerškus.
Plk. J. Šepečio paskaita sukėlė didelį dėmesį klausytojų auditorijoje. Jau vien tik jos pavadinimas: “Du nekariauti karai” sukėlė susidomėjimą.
Iš viso, plk. J. Šepetys Detroite mėgiamas, kadangi jis moka savo paskaitomis, kurios kaip tie kviečių aruodai, pilnos auksu žėrinčių minčių, sudominti. Jo tematika pasižymi svarumu ir įdomumu. Jis kažkaip moka užmegzti ryšį su klausytojais. Iš jo paskaitų išplaukia artimas ir nuoširdus pasikalbėjimas su klausytojų auditorija. Jis niekad nekelia balso, nešūkauja, bet visi jį girdi ir atydžiai klauso kiekvieno jo žodžio.
Scenos gilumoje, tartum susimąsčiusios ir liūdinčios dėl pasaulio moralinio susmukimo, dėl pasaulio dignitorių neteisingumo ir melo, rymojo ir liūdėjo penkios ramovėnų, šaulių, JAV ir nepriklausomos Lietuvos vėliavos.
Plk. J. Šepetys jau paskaitos įžanginėje dalyje paminėjo, jog kariuomenės šventės, lapkričio 23-sios, turinį sudaro ne tik kariuomenės įsikūrimo data ir jos pirmieji žygiai, kovos, bet kartu ir karų istorija glaudžiai susijusi su tautos istorija, nes kariuomenė yra tik valstybės karinis apsigynimo “įrankis”. Tuo tarpu, karus veda ne vien kariuomenė, bet visa tauta, o ypatingai mažosios tautos yra labiau patriotingos ir tėvynę ginančios.
Kaip tolstanti mūsų praeitis byloja, karai dėl Lietuvos laisvės buvo ne vien frontiniai-išoriniai, bet ir vidujiniai-partizaniniai. Mūsų karai vykę I ir II pas. karų poveikyje kaip tik būdingi minėtais karų tipais, tai yra klasiškuoju ir partizaniniu. Šiame minėjime savo tarpe turima abiejų laikotarpių karų dalyvius: savanorius-pirmūnus, Nepriklausomybės karų dalyvius, bei šaulius veteranus, kurie gali atstovauti pirmąjį laikotarpį (1919 m. II. 16 d. Lietuvos Tarybos deklaracijos gynėjai), ir kartu rezistentus — šaulius partizanus. Dar yra gyvų reguliarių dalinių karių vienaip ar kitaip kariavusių antrame laikotarpy. Visus juos šiandien pagarbiai prisimename, ne tik laimėtų, bet ir pralaimėtų karų dalyvius, žuvusius ir likusius gyvus karius veteranus.
Žuvusieji buvo atsistojimu pagerbti 1 minutės susikaupimo tyla.
(Plk. J. Šepečio paskaitos santrauka tilps sekančiame Karyje, Red.)
V. Mingėla
Clevelando Karininko Juozapavičiaus šaulių kuopos vėliavos šventinimo iškilmių prezidiumas. Iš k. stovi: muz. A. Mikulskis, S. Cecevičienė, V. Išganaitis, A. Budreckas, S. Jokūbaitis, M. šnapštys, V. Mingėla ir J. Šostakas. Nuotrauka V. Bacevičiaus
KĄ PARNEŠIME
Lapkričio mėn. 28 d. Racine, Wis. įvyko Lietuvos ginkluotų jėgų atkūrimo 53 m. ir Simo Kudirkos išdavimo metinių minėjimas, kurį suruošė DLK Kęstučio šaulių kuopa.
Minėjimą atidarė kuopos pirmininkas š. P. Petrušaitis, pakviesdamas dalyvius tylos minute pagerbti šiemet mirusį Lietuvos generalinį konsulą dr. Petrą Daužvardį ir visus žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Maldą sukalbėjo kun. J. Kupris, MIC.
Andrius Juškevičius, LVS “Ramovės” Čikagos skyriaus pirmininkas ir minėjimo paskaitininkas, savo žodyje nupasakojo Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžią, paminėjo Nepriklausomybės kovų eigą, lenkų smurtą ir kitas ano meto gyvenimo apraiškas, liečiančias kariuomenės uždavinius.
Kalbėdamas apie Simo Kudirkos šuolį į laisvę, kuris pasibaigė gėdingu išdavimu, apie Simo gynimąsi okupuotos Lietuvos teisme, pabrėžė, kad Lietuvos jaunimas jau išauklėtas komunistinėje dvasioje, tebėra ištikimas savo tautai ir trokšta jai laisvės.
Ragino visus lietuvius, gyvenančius laisvuose kraštuose, aktyviai dalyvauti kovoje, siekiant Lietuvai laisvės ryto, nes žuvusiųjų dėl to tikslo aukos negali likti beprasmės. Turime ruoštis, dirbti ir budėti, galvodami: “ką parnešime, jei grįšime į Lietuvą” ?
Paskaitos gale prelegentas davė statistinių duomenų kiek Lietuva patyrė nuostolių žmonėmis per II Pas. karą ir per pirmąją, bei dabartinę okupacijas.
Rima Kažemėkaitytė padeklamavo Br. Kemėžaitės eilėraštį, skirtą Simui Kudirkai.
Minėjimas buvo baigtas visiems kartu sugiedojus Lietuvos himną.
Buvo miela dalyvių tarpe turėti ir savanorių - kūrėjų: Igną Paukštelį,
Steponą Satkūną, Julių Umbrasą ir Adolfą Vadeišą.
Po minėjimo dalyviai buvo pakviesti prie vakarienės, kurią paruošė sesės šaulės Stasė Petrušaitienė ir Ida Tamulėnienė.
Jurgis Milas
