Karinis parengimas karų įtakoje
Vietname įgyti kautynių patyrimai turi įtakos į veiksmuose dalyvaujančių ir stebėtojų ginklavimą, taktiką ir organizaciją. Pirmoje eilėje, tektų atsižvelgti kokiai ginklų rūšiai tenka pirminis vaidmuo. Vietname pagrindiniam vaidmenyje išryškėjo žemės jėgos. Amerikiečiai, dalyvaudami įvairiuose karuose (I ir II Pasauliniai karai, 1950 Korėjoje, 1958 Lebanone, 1965 m. Dominikonų Resp. ir dabar Vietname) veikdavo drauge su kitų kraštų skirtingai ginkluotom ir apmokytom kariuomenėm ir vadais. Suprantama, kad karo veiksmų derinimas būdavo problematiškas, ir turėdavo neigiamos įtakos rezultatams. Skirtingos karo veiksmų vietovių charakteristikos — lygumos, kalnai, miškai, ežerai, upės, džiunglės, dykumos, apgyventos vietovės, miestai, pramonė (sunkioji ir lengvoji), žemės ūkis ir t.t., reikalauja tiek iš pavienio kovotojo, tiek iš vadų, skirtingo apmokymo ir atitinkamo veiksmų pritaikymo. Klausevitz’as yra pasakęs: pirmoje eilėje, ir svarbiausias sprendimas, tiek civilinės valdžios, tiek karo vadų, yra — kaip perorganizuoti visas priemones ir veiksmus pagal iškilusio konflikto reikalavimus, įskaitant: vietovę, atstumus,klimatą, gyventojus su jų kultūra, civilizacija, krašto politinę ir ekonominę bei socialinę santvarką. Nėra prasmės rengti karines jėgas aplinkybėms, kurios numatytame karo veiksmų teatre visai neegzistuoja.
Pagrindiniai karinių jėgų parengimo klausimai turėtų būti:
1) Kaip karinės jėgos turėtų kautynėse veikti? Atsakymas nustatys pagrindinę doktriną ir bendras kryptis būsimoms operacijoms ir su jomis surištais visais kitais veiksmais.
2) Kaip karinės jėgos turėtų būti apginkluotos ir aprūpintos? Atsakymas nustatys medžiaginius aprūpinimus, technologinius reikalavimus, gamybos ir išteklių organizavimą, reikalingą laiką numatytos programos išpildymui.
3) Kaip ginkluotos jėgos turėtų būti organizuotos? Atsakymas nurodys, kaip organizuoti ir apmokyti kovotojus vartoti atitinkamus ginklus ir pagalbines priemones, nustatyti vienetų dydį.
Suprantama, nei vienas iš tų atsakymų neduos pastovaus, galutinio atsakymo. Technologijos pažanga ir besikeičiančios tarptautinės situacijos, pareikalaus nuolatinio stebėjimo ir naujų sprendimų kaip anuos tris klausimus pertvarkyti.
Visa parengimo programa turi būti skirstoma į periodus, numatant bent 5 metus pirmyn, skaitantis su buvusiomis aplinkybėmis (įgyti patyrimai ir galimi pasikartojimai), esamom (nauji patyrimai ir jų palyginimas— išvados, duoti atsakymus jau pastatytiems reikalavimams), ir būsimomis (pramatyti kuria linkme, kaip ir kiek gali vystytis technologija ir tarptautinės situacijos, kad parengtų ir nukreiptų doktrinas, medžiagas ir karinių jėgų organizaciją).
Karinių jėgų pertvarkymas taikos metu, pareikalauja didelių pastangų, nes tam nėra apčiuopiamos priežasties (reikia pereiti daug institucijų ir įtikinėti iki bet koks pakeitimas būtų patvirtintas. Prisiminkim mūsų nepriklausomo laikotarpio stagnacinę krašto gynybos formą — brangus ir betikslis krašto ginkluotų jėgų sutelktas kareivinėse laikymas. Tai didelių ir turtingų valstybių metodas, kurį mūsų kraštas pasisavino pirmaisiais nepriklausomybės metais ir visą likusį laikotarpį nepajėgė persiorganizuoti pagal esamus ir ryškiai besivystančius netolimos ateities reikalavimus).
Vietnamo konfliktas padiktavo reikalingumą kai kurias veiksmų sritis ypatingai išryškinti ir pritaikinti išskirtinom aplinkybėm — tai mažų junginių, iki kovotojo veikimo prieš partizanus džiunglėse, sunkiose klimato ir gamtos sąlygose (sekimas, žvalgymas, prisitaikymas prie vietos, pilnas išnaudojimas individualių ginklų ir net mokėjimas kautis be ginklų — kumštis, akmuo, medžio šaka; mokėti pakelti drėgną 120° F ir daugiau siekiantį karštį ir t.t.). Atsirado reikalas mokytis svetimą kalbą, vietos papročius, parengti kadrą apmokymui ir vadovavimui kitų kariuomenių dalinių (kariniai patarėjai).
II pasaulinio ir Korėjos karuose civiliniai pasitraukdavo, arba būdavo evakuojami iš kautynių zonos ir buvo nesiskaitoma su vietos civiline administracija. Vietname, priešingai — pirmoje eilėje stengiamasi sudaryti sąlytį su vietos gyventojais ir įgyti jų palankumą, šiuose veiksmuose negalima laikyti vietą užimta tik pereinant ją ginkluotoms jėgoms. Vien tik taktinis kautynių laimėjimas, be likusių vietoje gyventojų palankumo, dažnai yra betikslis, nes atsiranda antras frontas užnugaryje iš ginkluotų gyventojų, nuostolingesnis, veikiantis į silpnai apsaugotas tiekimo voras, ryšio ir tiekimo centrus, vadovietes ir karines bazes.
Labai svarbu būti gerai pasiruošus taktiniai, turėt gerą pritaikytą ginklavimą, bet šiam kare tolygiai svarbu pasirengti ir veikti psichologiniai, politiniai, ekonominiai. Nuo šių faktorių priklauso taktiniai veiksmai ir jų pobūdis bei pasisekimas.
Aviacijos pritaikymas taikinių suradimui ir koregavimui artilerijos ugnies, bei pėstininkų veiksmų, permetimas mažų pėstininkų dalinių taktiniams veiksmams ir sustiprinimui (helikopteriais) dar niekur taip plačiai nebuvo pavartota. Pirmoji kavalerijos divizija Vietname betarpėje žinioje turi 434 helikopterius ir Piper Cub tipo lėktuvus. Jų pagalba ji gali veikti bet kur, bet kokioje sudėtyje ir bet kokiu metu — išskyrus audras ir stiprų lietų. Tos rūšies aviacija dabar, tai buvusių karų arklys, ar vėliau atsiradęs automobilis, kurie perkeldavo kovotoją iš vietos į vietą.
Infra raudonų spindulių pagalba nakties kautynėse, plačiai išvystytas radaro panaudojimas surasti priešą ir sekti jo judesius jau virto neatskiriama kovotojo ginklavimo dalimi Vietnamo veiksmuose.
Žvelgiant į individualų kovotoją, nenusimato ateičiai jokių palengvėjimų; priešingai, reikalavimai didėja — individas, kuris turi susitikti akis į akį priešą ir su juo kautis, šiandieną ir rytoj turi būti ir fiziniai ir intelektualiai stipresnis negu buvo vakar. Individuali iniciatyva, pasišventimas, ambicija, energingumas, atsakomybės pilnutinis supratimas ideologijos, dėl kurios rizikuojama sava gyvybė ir artimųjų bei krašto likimas, meistriškas sugebėjimas valdyti ir panaudoti visas techniškas priemones pagal aplinkybių diktuojamus reikalavimus—-tai nūdieninio kovotojo—kario būdingos savybės. Su didėjančiu priešo pasirengimu ir besivystančia technika, didės ir reikalavimai individualiam kovotojui. B. B.
Uolūs lietuviškos veiklos puoselėtojai, šauliai Lidija ir Vladas Mingėlos, atšventė 30-ties metų vedybinio gyvenimo sukaktį. Sveikiname.
