Šaulė Tremtyje
Redaguoja K. KODATIENĖ, Nida Resort, Linden, Mich., ir
E. PETRAUSKAITĖ, 6602 So Fairfield, Chicago 29, III.
VISUOTINAS SUVAŽIAVIMAS
Jau čia pat, laukiama, reikšmingoji rugsėjo 6 d., visuotinas LŠST atstovų suvažiavimas.
Ruošiasi rengėjai — Centro Valdyba, suvažiavimo šeimininkai — Čikagos sesės ir broliai šauliai, ruoškimės ir mes kuo skaitlingiau tame suvažiavime dalyvauti, kuo giedresne nuotaika atvykti, daugiau šviežių minčių, idėjų ateities darbui atsivežti.
Nors mes šaulės ir neišvystėme tremtyje savo atskiros nepriklausomos veiklos, kaip Lietuvoje, bet esame svarbios brolių šaulių pagelbininkės betkokiame darbe. Nuo mūsų gero ir nuoširdaus darbo gali priklausyti ir vyrų šaulių gilesnė idėjinė veikla. Moterys gali taip paveikti, kad visa veikla būtų įdomesnė, turiningesnė, kad susirinkimai būtų jaukesni, mažų vienetų tiesiog šeimyninio pobūdžio, kur kiekvienam šeimos nariui būtų įdomu atsilankyti, kad šauliškuose subuvimuose kuo mažiau alkoholinių gėrimų būtų ir t.t. Šaulės daug darbų ir pačios vienos galėtų atlikti pavaduodamos brolius. Šeimininkavimo, šalpos, pirmos pagalbos, spaudos platinimo ir kituose darbuose moterys yra nepakeičiamos.
Šauliškas darbas, kaip ir kiekvienas tautiškas, lietuviškas darbas nepaprastai svarbus, ne tik dėl šiandieninės lietuviškos egzistencijos, bet svarbiausiai dėl šviesesnės, laimingesnės mūsų tautos ateities, dėl aktyvesnio įsitraukimo į bendrą lietuvių tautos kovą dėl savo teisių į tėvynės laisvę. Tačiau ta lauktoji laisvė ir mūsų tautai laimingesnė ateitis pati neateis, ją reikia išsikovoti.
Vl.Putvio žodžiai, pasakyti 1924 m. vasario 25 d. visuotiname Šaulių S-gos būrių atstovų suvažiavime ir šiandien yra mums nepaprastai aktualūs:
“Laiminga ateitis, kaip žadėtoji žemė: reikalinga daug kuriamojo darbo, valios ir jėgos, kad ją pasiektume.
Tačiau tenenusimena mūsų dvasia. Tenepabūgsta didelio ir ilgo darbo. Nes ko verti būtų didieji laimėjimai, jeigu jie pigiai duotųsi kiekvienam silpnajam. Tuokart tvirtųjų darbai nustotų prasmės. O mes turime siektis pasidaryti tvirti ne vien tik dėl mūsų uždavinių, bet dėl to, kad tvirtumo reikalaujaiš mūsų mūsų tautos ateitis.
Didis mūsų darbas. Atstovų suvažiavimas to darbo vienas žingsnis, bet tas žingsnis labai svarbus: jis nustato linkmę ir duoda nurodymus, kuris darbas turi plėstis”.
Šios Šaulių S-gos Įkūrėjo prasmingos mintys, pasakytos anuo metu, dar taip mums šviežios. Ypač dabar tremtyje mums reikalingos: valingos, doros, tvirtos asmenybės.
Lietuviško nusistatymo, lietuviškai plakančia širdimi šaulė moteris tikra Dievo palaima savo šeimoje, šauliškame vienete, lietuviškoje visuomenėje. Pats likimas mums tą pareigą uždėjo, kad būtume tvirtesnės savo tautos kelyje.
Jau vien lietuviškai auklėdamos savo šeimas, sąžiningai atlikdamos visas savo pareigas prisidėsime prie mūsų tautos laimėjimo, laimingesnės tautos ateities kūrimo.
Šis suvažiavimas tebūna savotiškas išjudinimas, kad mes, sesės, ne vien žengti, bet ir bėgti tautos keliu pajėgtume. Mes negalime sustingti vietoje, bet savo dvasine kūryba ir visais darbais turime tiesiog bėgti pirmyn, kad nebūtume kitų pralenktos.
Tikiu, kad iš kiekvieno šauliško vieneto, kur tik yra šaulių moterų, iš kiekvienos vietovės ir viena kita sesė atvažiuos. Čia turėsime progos pabendrauti, pasikalbėti, pasidalinti mintimis, išsiaiškinti labiausiai rūpimus klausimus, kad grįžtume į savo vienetus šauliškoje dvasioje turtingesnės ir visuose reikalinguose darbuose pajėgesnės.
Jūsų vadovė J. Kodatienė
V. Maželio nuotr.
PAMINKLAS LIETUVOS KOVOTOJAMS NEW YORKO PARODOJE
Kovoms Lietuvoje už laisvę dar vis nei galo, nei krašto nesimato. Tų didvyriškų kovų vaizdas mums dar mažai težinomas ir šiandieną nėra galimybių jas plačiau ištirti. Bet iš to, ką žinome, susidaro vaizdas, kas vyko ir kas tebevyksta okupuotoje Lietuvoje. Tikėkime, kad ateis laikas, kai mūsų tautos kova už laisvę savo kilnia auka bus gražus pavyzdys pasauliui, kaip reikia mylėti, dirbti, aukotis ir žūti už savosios Tėvynės laisvę!
Kas kart plačiau ir vis plačiau Lietuvos kovotojų žygiai ir darbai aiškėja, jie yra ryškinami laisvojo pasaulio spaudoje, leidžiami veikalai, statomi jiems paminklai, ir tiesa j pasaulį ateina, žygiuodama žingsnis po žingsnio.
Štai, 1962 metais, Lietuvos kovotojams atminti, Portlande, Oregono valstybėje, pastatytas paminklas, kurį mato ir gėrisi tūkstančiai ten besilankančių įvairių kraštų ir tautų žmonių. Jis primena jiems didvyriškas lietuvių tautos kovas ir kančias. (perkelta į 215 psl.)
Valerijonas Šimkus
Gi, šiemet yra pastatytas New Yorko Pasaulines parodos aikštėje paminklas, kuris didingai liudys lietuvių laisvės kovas ir aukas, sudėtas ant savosios tėvynės aukuro.
Tie paminklai savaime neatsiranda. Jie yra išdava darbo tų pasiryžėlių, kurie neša šią kilnią idėją j platųjį pasaulį lietuvių tautos garbei ir kritusių laisvės kovose brolių atminimui ir jų pagerbimui. Kaip Portlande, taip ir New Yorke pastatyti paminklai atsirado didelio patrijoto ir visuomenininko, Čikagoje gyvenančio, generalinio kontraktoriaus Valerijono Šimkaus pastangomis.
New Yorko paminklas, vadinamas koplytstulpiu, yra 30 pėdų augščio, turi dvi koplytėles, kuriose yra 8 statulos ir 4 simboliai. Pirmoje koplytėlėje yra Mindaugo, Vytauto D., Kovotojų Motinos ir Smūtkelio statulos, o antrojoje — šv. Kazimiero, Marijos Mergelės, Aušros Vartų ir šv. Jurgio. Visa tai gražiai atpinta lietuvių tautiniais simboliais, Gedimino stulpais, Vyties kryžiumi ir t.t.
Paminklo projektą pagamino arch. J. Mulokas, statulų ir simbolių autorius — Maziliauskas, o vyriausias darbe vykdytojas — Valerijonas Šimkus.
Paminklą jau lanko tūkstančiai turistų, jį fotografuoja ir filmuoja. Ekskursijų vadovai aiškina paminklo reikšmę ir apie lietuvių meną. Šis paminklas ilgai bylos apie nepalaužiamą lietuvių tautos kovą už savo laisvę.
Pov. Dirkis
